Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2011-11-29 · Civilinė byla Nr. 2-7578-792/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2011-11-29Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-07-12Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2011-11-29
Bylos Nr.
2-7578-792/2011
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05872-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Darius Kurpavičius
Ieškovas
V. K.
Atsakovas
J. P.
Advokatai
Evaldas Jonas Šorius
Kategorijos
  • 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-7578-792/2011(Proceso Nr. 2-06-3-05872-2011-7)Procesinio sprendimo kategorija: 42.4.;45.6.;36.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDI MA SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 29 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovui V. K., ieškovo atstovui advokatui Evaldui Jonui Šoriui, atsakovui J. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui J. P. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kuriuo prašo iš atsakovo J. P. priteisti 74497 Lt skolos bei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pagal 2008-02-20 sutartį įsipareigojo J. P. parduoti 0,8508 a sklypo pagal abipusiai suderintą brėžinį. Atsakovas J. P. įsipareigojo sumokėti 25503 Lt ir kitas išlaidas. Mano, kad žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis nesudaryta dėl J. P. kaltės. Atsakovo kaltę galima nustatyti atsižvelgiant į tokias aplinkybes. Pagal 2008-02-20 Sutartį atsakovas žemės sklypą privalėjo pirkti per 3 mėnesius, kai jis nusipirks visą (3,19 a) žemės sklypą. 2008-05-08 sudarė Valstybinio žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Apie tai tiek raštu, tiek žodžiu informavo atsakovą J. P.. Tačiau atsakovas nevykdė savo sutartinio įsipareigojimo ir sutarto žemės sklypo iš jo nepirko. Tai, kad atsakovas nevykdė savo įsipareigojimo pirkti žemės sklypą įrodo ir tai, jog J. P. pardavė jam priklausiusį žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, o šis žemės sklypas ir ribojasi su 2008-02-20 sutartyje aptartu žemės sklypu. Be to, atsakovo atstovo advokato padėjėjo V. Granicko 2010-04-07 rašte, adresuotame jam, nekeliamas klausimas dėl 2008-02-20 sutarties sąlygų vykdymo, o prašoma tik grąžinti 25510 Lt sumą. Sutartyje numatyta, jog J. P. atsisakius pirkti sutartą žemės sklypą, jis moka pardavėjui 100000 Lt baudą. Kadangi J. P. yra sumokėjęs 25503 Lt, tai minėtą sumą atima iš 100000 Lt ir prašo priteisti 74497 Lt (b.l. 3-5).

Atsiliepimas

Atsakovas J. P. atsiliepimu prašo ieškovo ieškinį atmesti. Nurodo, kad jis sutartines prievoles pagal 2008-02-20 Sutartį įvykdė tinkamai, nes atsiėmė iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo ieškinį pareiškimą dėl Klaipėdos savivaldybės atstovo V. K. įsakymo Nr. AD1-2273 panaikinimo, tinkamai ir laiku sumokėjo visą sutartyje nurodytą sklypo kainą. Mano, kad žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta ne dėl jo, o dėl ieškovo kaltės. Tai, jo nuomone, patvirtina Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-07 sprendimas už akių civilinėje byloje Nr. 2-1554-328/2011, kuriuo jo ieškinys tenkintas visiškai, iš V. K. priteisti 25510 Lt. Pažymi, jog ieškovas jokių pranešimų žodžiu ar raštu apie galimybę sudaryti pagrindinę žemės pirkimo-pardavimo sutartį neteikė. Be to, pažymi, jog ieškovas 2008-05-08 sudarė Valstybinio žemės sklypo pirkimo sutartį, kuri užkirto kelią galimybei sudaryti sklypo dalies pirkimo - pardavimo sandorius su trečiaisiais asmenimis (b.l. 25-26).

Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovas ieškinio reikalavimus palaiko ir prašo ieškinį tenkinti, atsakovas prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2008-02-20 sudaryta preliminari pirkimo-pardavimo sutartis (b.l. 28). Sutartimi ieškovas (pardavėjas) V. K. įsipareigojo atsakovui (pirkėjui) J. P. parduoti 0,8508 a sklypo (3,19 a sklypo dalį) pagal abipusiai suderintą brėžinį (Sutarties 3 p.). J. P. įsipareigojo sumokėti 25503 Lt ir kitas išlaidas susijusias su šio sklypo pardavimu (Sutarties 4 p.). Sutarties 10 p. numatyta, jog po to, kai V. K. nusipirko šį sklypą (3,19 a), J. P. privalo per 3 mėnesius pirkti šį sklypą (0,8508 a), o jei jis neperka, tai yra taikomas Sutarties 7 punktas. Sutarties 7 p. numatyta, jog jei J. P. atsisako pirkti Sutarties 3 punkte minėtą žemės sklypą moka V. K. 100000 Lt baudą.

Teismo ištirtų bylos įrodymų visuma nustatyta, dėl to nesiginčija ir šalys, jog šalys 2008-02-20 sudarė preliminariąją sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.165 str.). Sutartis turi visus įstatymo keliamus preliminariosios sutarties bruožus: aiškų susitarimą ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, susitarimą dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimą, terminą, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis, ši sutartis įforminta rašytine forma. Bylos duomenimis nustatyta, tai taip pat patvirtino ginčo šalys, kad pagal šią preliminariąją sutartį atsakovas sumokėjo ieškovui 25510 Lt (b.l. 30). Sutartimi ginčo šalys nustatė terminą pagrindinei sutarčiai sudaryti – trys mėnesiai po to, kai V. K. nusiperka sklypą, tačiau iki nurodytos datos šalys nesudarė preliminarioje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyto nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sutarties. Kaltais dėl to, kad nebuvo sudaryta pagrindinė sutartis, ieškovas ir atsakovas laiko vienas kitą.

Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja vėliau sudaryti kitą – pagrindinę sutartį (CK 6.165 str. 1 d.). Kitaip tariant, tai yra sutartis dėl kitos sutarties sudarymo ateityje. Priežastys, dėl kurių civilinių santykių dalyviai gali nuspręsti sudaryti preliminariąją sutartį, t. y. nesudaryti pagrindinės sutarties iš karto, bet susitarti, kad ją sudarys ateityje, gali būti įvairios: tam tikro reikalingo leidimo ar subjektinės teisės į daiktą neturėjimas, esantys daiktinių teisių apsunkinimai (hipoteka ir kt.), nepakankamas daikto parengimas parduoti ir pan. Nagrinėjamoje byloje šalys skirtingai traktuoja sutarties taikymo ir atsakomybės nuostatas. Ieškovas teigia, jog atsakovas jam turi sumokėti baudą, kadangi pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas atsisakė pirkti turtą. Atsakovas mano, jog neprivalo mokėti baudos, kadangi kaltu dėl nesudarytos pagrindinės sutarties laiko ieškovą, kuris tinkamai neįvykdė sutartinių įsipareigojimų.

Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 185 str. reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; 2008-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Kartu pažymėtina, jog preliminarioji sutartis yra organizacinė sutartis, priskirtina ikisutartinių santykių stadijai. Ikisutartiniuose santykiuose šalys derasi dėl būsimos sutarties sąlygų. Derybas dėl sutarties sudarymo vedančios šalys turi abipusę pareigą elgtis sąžiningai, tai įtvirtinta CK 1.5, 6.4, 6.158 ir 6.163 str. Sąžiningumas ikisutartiniuose santykiuose apima keletą svarbių pareigų. Pirma, šalis neturėtų vesti derybų, jeigu ji apskritai neketina sudaryti sutarties. Iš byloje esančios 2008-02-20 preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties bei šalių atliktų veiksmų po sutarties pasirašymo, šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu nustatyta, jog abi šalys tikrai ketino sudaryti pagrindinę sutartį. Antra sąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose pareiga, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta. Tačiau sutartis nebuvo sudaryta. Pagrindinės sutarties nesudarymą, teismo nuomone, lėmė tai, kad ieškovas netinkamai įvykdė sutartinius įsipareigojimus. Ieškovo teiginys, jog pagrindinė sutartis nesudaryta dėl atsakovo kaltės, nes atsakovas nebenorėjo pirkti sutartimi aptartą žemės sklypą, atmestinas dėl tokių priežasčių. Pirma, atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog sutiko ir šiuo metu sutinka įsigyti 2008-02-20 Sutartyje nurodytą žemės sklypą, tačiau ieškovas jo negali parduoti, kadangi nesutvarkyti žemės sklypo nuosavybės dokumentai. Antra, J. P. vykdydamas 2008-02-20 Sutarties 2 p. sąlygas iš Klaipėdos apygardos administracinio teismo atsiėmė procesinį dokumentą dėl Klaipėdos savivaldybės atstovo V. K. įsakymo Nr. AD1-2273 panaikinimo. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ne tik atsakovas J. P., bet ir ieškovas V. K.. Trečia, atsakovas J. P., vykdydamas 2008-02-20 Sutarties 4 p. 2008-04-23 ieškovui V. K. pervedė 25510 Lt (b.l. 30). Minėtą aplinkybę, kaip minėta, teismo posėdžio metu pripažino ieškovas V. K.. Ketvirta, ieškovas teigia, jog atsakovas turėjo sumokėti ir kitas išlaidas, susijusias su sklypo pardavimu. Tačiau nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu ieškovas nepateikė teismui duomenų, įrodančių kokias būtent pinigų sumas bei už kokias suteikiamas paslaugas turėjo sumokėti ieškovas. Taip pat teismui nepateikta duomenų, jog buvo kreiptasi į ieškovą su reikalavimu padengti išlaidas, susijusias su sklypo pardavimu. Ieškovas teismui pateikė 2008-09-15 bei 2009-01-22 pranešimų kopijas, kuriose nurodyta, jog siūloma J. P. vykdyti 2008-02-20 Sutarties 4 ir 10 p. reikalavimus (b.l. 48, 49, 50). Tačiau teismas pažymi, jog net pirmasis pranešimas (2008-09-15) išsiųstas daugiau nei mėnesiu vėliau, negu turėjo būti sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis (pagrindinė sutartis turėjo būti sudaryta iki 2008-08-08). Be to, pirmasis pranešimas išsiųstas neregistruotu laišku. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, jog tiek pirmasis, tiek antrasis pranešimai išsiųsti J. P. adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nors 2008-02-20 Sutartyje buvo nurodyta, jog J. P. gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Kartu teismas pažymi, jog po Sutarties pasirašymo atsakovas ieškovui pervedė ne dalį pinigų sumos, o visą Sutartimi sutartą pinigų sumą. Visos pinigų sumos pervedimas teismui leidžia daryti išvadą, jog atsakovas J. P. buvo sąžiningas ir ne tik Sutarties sudarymo momentu, bet ir vėliau turėjo rimtus ketinimus įsigyti minėtą žemės sklypą. Penkta, Sutarties 10 p. nurodyta, jog po to, kai V. K. nusipirko šį sklypą (3,19 a), J. P. privalo per 3 mėnesius pirkti šį sklypą (0,8508 a). Nustatyta, jog Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2008-05-08 sutartimi Nr. MV7-7710 ieškovas bei jo sutuoktinė įsigijo 3,19 a žemės sklypą (b.l. 10-13, 31-33), kurį ieškovas turėjo įsigyti pagal Sutarties 10 p. Įsigijus minėtą sklypą V. K., jo dalį, t.y. 0,8508 a, J. P. turėjo įsigyti per 3 mėnesius, t.y. iki 2008-08-08. Iš Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo 2008-05-08 sutarties Nr. MV7-7710 matyti, jog už perkamą žemės sklypą V. K. sumokėjo 19123,92 Lt, o likusią sumą – 76495,69 Lt – pirkėjas (V. K.) įsipareigojo sumokėti per 14 metų, t.y. iki 2021 m. (2008-05-08 Sutarties 4 ir 5 p.). Taip pat pirkėjas (V. K.) įsipareigojo perduoto žemės sklypo niekam neparduoti, nedovanoti, nemainyti ar kitu būdu neperleisti nuosavybės teisės tretiesiems asmenims, neįkeisti, neišnuomoti, neprisiimti jokių kitų įsipareigojimų tretiesiems asmenims dėl parduodamo žemės sklypo, o taip pat tinkamai rūpintis šiuo žemės sklypu iki pilno ir tinkamo atsiskaitymo pagal sutartį su pardavėju (2008-05-08 Sutarties 9 p.). M. S. analizė leidžia teismui daryti išvadą, jog nei po Sutarties pasirašymo, t.y. 2008-05-08, nei praėjus 3 mėnesiams ir net šiuo metu ieškovas neturi teisės sklypo dalį perleisti atsakovui, kadangi nėra pilnai ir tinkamai atsiskaityta su pardavėju, t.y. Lietuvos Respublika. Ieškovas taip pat nurodė, jog Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo metu jis turėjo pakankamai lėšų žemės sklypui įsigyti. Tačiau ieškovo teismui pateikti dokumentai neįrodo minėto ieškovo teiginio – teismui nepateikta duomenų, įrodančių, jog prieš Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimą, jos sudarymo metu ar po to, ieškovas turėjo pakankamą pinigų sumą norimam turtui įsigyti. Ieškovo sąskaitų išrašai pateikti už 2007 m. (b.l. 63), 2009 m. (b.l. 65), 2008 m. (b.l. 66, 69), Išperkamosios nuomos sutartis už 2009 m.(b.l. 64), Draudimo sutartis už 2007-2001 m. (b.l. 67), tačiau minėti duomenys neįrodo, jog sudarant valstybinės žemės sklypo sandorį ar po to ieškovas turėtų lėšų sumokėti visą žemės sklypo kainą. Šešta, ieškovas teigia, jog atsakovas atsisako pirkti sklypą ir nurodė, jog minėtą aplinkybę įrodys liudytojų parodymai. Teismo posėdžio metu liudytojai A. K., R. K., V. P., V. G., R. B. nurodė, jog pokalbiuose tarp ieškovo V. K. ir atsakovo J. P. tiesiogiai nedalyvavo, girdėdavo tik atskiras pokalbių frazes, o apie tai, kad yra kažkokių nesutarimų, nesklandumų dėl sklypo pirkimo jiems papasakojo ieškovas. Atsižvelgiant į tai, kad liudytojai betarpiškai nedalyvavo pakalbiuose tarp ieškovo ir atsakovo, jų parodymai iš esmės remiasi ieškovo jiems papasakotomis pokalbių versijomis, tai teismas daro išvadą, jog liudytojų parodymai neginčijamai neįrodo, jog atsakovas vengė sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Septinta, teismui nepateikta jokių duomenų, įrodančių, kad ieškovas siūlė atsakovui žodžiu ar raštu vykti pasirašyti notarinę žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Aštunta, įsiteisėjusiu Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-04-07 sprendimu už akių iš V. K. priteista J. P. naudai 25503 Lt įsiskolinimo, t.y. ta pinigu suma, kurią atsakovas J. P. sumokėjo ieškovui V. K. vykdydamas 2008-02-20 Sutarties 4 p. (b.l. 50-51).

Kaip minėta, preliminariąja sutartimi sukuriama sutartinė prievolė CK 6.1 str. prasme. Prievolės šalys privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu (CK 6.4 str.). Teisingumas, protingumas, sąžiningumas yra teisės principai, būdingi tiek visai civilinei teisei, tiek konkretiems jos institutams (CK 1.5, 6.38, 6.200 str.). Pagal CK 6.165 str. 4 d., jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Prievolę mokėti netesybas galima konstatuoti nustačius kaltąją dėl pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo šalį. Nagrinėjamoje byloje, teismo nuomone, žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta ne dėl atsakovo J. P. kaltės, todėl atsakovui J. P. neatsiranda prievolė mokėti netesybas.

Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovo V. K. ieškinys neįrodytas, todėl atmestinas. Jeigu ieškovas neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą, tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo. Asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą - ieškinio patenkinimą - asmuo įgyja įrodęs ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes (CPK 5 str. 1 d.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. LR CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovas nepateikė duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas byloje nesprendžiamas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-05-09 nutartimi ieškovui žyminio mokesčio dalies (1835 Lt) sumokėjimas atidėtas iki sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys atmestas, iš ieškovo valstybei priteistini 1835 Lt. Be to, iš bylos medžiagos nustatyta, kad teismas turėjo 11,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų (LR CPK 92 str. 1 d.). Todėl iš ieškovo valstybei taip pat priteistina 11,25 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo V. K. valstybei 1846,25 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas vykdant 2011-05-09 nutartį, sprendimui įsiteisėjus panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Kurpavičius