Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Laukesta“ ieškinį atsakovei Viešajai įstaigai CPO LT dėl perkančiosios organizacijos sprendimo pripažinimo neteisėtu, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė ,,Litbana“ ir Kauno lopšelis-darželis ,,Vėrinėlis“, išvadą byloje teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio esmė

3. Atsakovė 2023 m. sausio 9 d. paskelbė pirkimo rezultatus: 1 vieta UAB ,,Litbana“ – pasiūlymo kaina 8749,75 Eur; 2 vieta UAB ,,Laukesta“ - pasiūlymo kaina 9272,23 Eur; 3 vieta UAB ,,Viržis“ – pasiūlymo kaina – 10519,86 Eur; ir teigia, kad atsakovės atlikti neteisėti veiksmai, nesilaikant VPĮ imperatyvių reikalavimų priimti sprendimai (tvirtinant laimėtoją neprašant paaiškinti ir / ar pagrįsti neįprastai mažą kainą / įkainį), prieštarauja VPĮ įtvirtintiems principams.

4. Nurodė, kad skirtumas tarp laimėtojo pasiūlymo ir UAB ,,Laukesta“ pasiūlymo yra 522,48 Eur. UAB ,,Litbana“ pasiūlyme nurodė, kad citrinas II klasės (iš Citrus limon (L.) Burm. f. Rūšių išvestų veislių citrinos) tieks po 0,00 Eur už 1 kg. UAB ,,Laukesta“ tas pačias citrinas pasiūlė tiekti po 1,54 Eur už 1 kg. Pirkimo sąlygose buvo numatytas maksimalus šių citrinų kiekis 400 kg. Taigi, UAB ,,Laukesta“ pasiūlė 400 kg už 616 Eur (1,54 x 400). Akivaizdu, jei ieškovė būtų pasiūliusi citrinas taip pat po 0,00 Eur už 1 kg, Pirkimo laimėtojas būtų kitas, t. y. pirkimą būtų laimėjęs ieškovės pasiūlymas.

5. Iš Pirkimo vykdymo istorijos ir atsakovės atsakymo į pretenziją matyti, kad atsakovė iš laimėtojo neprašė paaiškinti pasiūlymo ir / ar pagrįsti neįprastai mažą kainą (nulinio citrinų įkainio).

6. Dėl grėsmės tinkamam Pirkimo sutarties vykdymo kontekste būtina atkreipti į Pirkimo sutarties projekto nuostatas: „6.2. Jei ne dėl Užsakovo kaltės Tiekėjas nepristato Prekių Pirkimo sutartyje nustatytais terminais, arba pristatytos Prekės neatitinka Pirkimo sutarties reikalavimų, Tiekėjas sumoka Užsakovui 10 proc. nepristatytų Prekių vertės, bet ne mažiau kaip 30 EUR dydžio baudą ir kompensuoja kainų skirtumą, jei Prekės iš trečiųjų asmenų, vadovaujantis Pirkimo sutarties 4.14 punktu, įsigytos brangiau nei nurodyta Pirkimo sutarties priede. Jei nepristatytą / Pirkimo sutarties reikalavimų neatitinkantį Prekių kiekį įmanoma įsigyti tik perkant didesnę Prekės pakuotę, Tiekėjas kompensuoja visą didesnės pakuotės Prekės kainą. Baudą ir kainos skirtumą Užsakovas gali išskaičiuoti iš Tiekėjui mokėtinų sumų. Jei Tiekėjui mokėtinų sumų nėra, Tiekėjas privalo baudą ir kainos skirtumą sumokėti ne vėliau kaip per 10 (dešimt) darbo dienų nuo rašytinio reikalavimo gavimo iš Užsakovo.<...>; 8.6. Užsakovas turi teisę, raštu įspėjęs Tiekėją ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų, vienašališkai nutraukti Pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Esminiu Pirkimo sutarties pažeidimu pagal šią Pirkimo sutartį, be kita ko, bus laikomas netinkamas Pirkimo sutarties vykdymas, kai nepristatytų Prekių, pavėluotai pristatytų Prekių ir netinkamų Prekių vertė (neatsižvelgiant į tai, ar Užsakovui pareikalavus trūkumai buvo pašalinti) pasiekia 10 proc. pradinės Pirkimo sutarties vertės. Nutraukus Pirkimo sutartį dėl esminio šios sutarties pažeidimo, Užsakovas, vadovaudamasis viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, įtraukia Tiekėją į Nepatikimų tiekėjų sąrašą“.

7. Teigia, kad akivaizdu, jog pasiūlytas nulinis įkainis suteikia realų pagrindą piktnaudžiauti sutarties nuostatoms ir nesąžiningai laimėti tokius atsakovės pirkimus. Tiekėjas pasiūlęs prekes už nulinį įkainį gali tokių prekių nepristatinėti, o tokie veiksmai niekaip negalės būti pripažinti esminiu sutarties pažeidimu, kadangi nulinis įkainis matematiškai niekada nesudarys 10 proc. pradinės Pirkimo sutarties vertės. Taip pat maksimali bauda, jei nepristatoma prekių, kurių įkainis nulinis yra 30 Eur. Taigi, nesąžiningiems tiekėjams apsimoka atsakovės vykdomuose pirkimuose vieną ar kelias prekes siūlyti už nulinę kainą, ir vėliau laimėti pirkimą, o po to prekių už nulinę kainą nepristatinėti. Atkreipia dėmesį, kad paprastai tokio tiekėjo pasiūlyme kitos prekės būna brangesnės nei konkurentų, bet dėl kitų prekių nulinių kainų bendra pasiūlymo kaina yra mažesnė nei konkurentų. Taigi, realiai tokie veiksmai niekaip nesuderinami su racionaliu lėšų panaudojimu, pirkimą laimi mažiausią bendrą kainą pasiūlęs tiekėjas, bet realiai pirkėjas įsigyja atitinkamų prekių, kurios yra brangesnės už antroje vietoje esančio tiekėjo pasiūlymo įkainius.

8. Daro išvadą, kad perkančiosios organizacijos aukščiau nurodyti neteisėti, nesilaikant VPĮ imperatyvių reikalavimų priimti sprendimai (tvirtinant laimėtoją neprašant paaiškinti ir / ar pagrįsti neįprastai mažą kainą / įkainį), prieštarauja VPĮ įtvirtintiems principams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad VPĮ įtvirtintų principų pažeidimas neabejotinai reiškia imperatyviųjų teisės normų pažeidimą. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2005; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-583/2008). Viešųjų pirkimų principų pažeidimų absoliutumas reiškia, kad kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas lemia perkančiosios organizacijos veiksmų neteisėtumą, t. y. kiekvienas viešųjų pirkimų principų pažeidimas laikytinas esminiu pažeidimu ir toks pažeidimo nustatymas suponuoja teismų pareigą pripažinti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus neteisėtais. Dėl to negalimi atvejai, kad nustatytasis viešųjų pirkimų principo pažeidimas būtų kvalifikuotas kaip neesminis, kartu pripažįstant, kad perkančiosios organizacijos veiksmai yra teisėti.

II. Atsiliepimo esmė

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos medžiaga patvirtina, kad perkančioji organizacija vykdo trečiojo asmens Kauno lopšelis-darželis ,,Vėrinėlis“ maisto produktų viešąjį pirkimą Nr. CPO239309, kuris buvo suskirstytas į 2 pirkimo dalis; dėl kiekvienos pirkimo dalies buvo sudaroma atskira pirkimo sutartis: 1 pirkimo dalis – perkančiosios organizacijos priskirtas kodas: „VirD6“ ir 2 pirkimo dalis - perkančiosios organizacijos priskirtas kodas: „VirD7“.

18. Pirkimo dalį Nr. 1 sudarė 12 (dvylika) trečiojo asmens Kauno lopšelis-darželis „Vėrinėlis“ pasirinktų prekių: mandarinai, II klasė; bananai, II klasė; citrinos; apelsinai, II klasė; valgomosios vynuogės, šviesios, II klasė; valgomosios vynuogės, tamsios, II klasė; nektarinai, II klasė; persikai, II klasė; kiviai, II klasė; melionai; persimonai; abrikosai.

19. Įvertinus pirkimo 1 dalies pasiūlymus, 2023 m. sausio 9 d. buvo nustatyta pirkimo pasiūlymų eilė 1 pirkimo daliai: 1 vieta UAB „Litbana“ – bendra pasiūlymo kaina 8749,75 Eur; 2 vieta UAB „Laukesta“ – bendra pasiūlymo kaina 9272,23 Eur; 3 vieta UAB „Viržis“ – bendra pasiūlymo kaina 10519,86 Eur.

20. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovė pasiūlyme nurodė citrinų, II klasės (iš Citrus limon (L.) Burm. f. Rūši išvestų veislių citrinos) tiekimo kainą po 1,54 Eur už 1 kg, o UAB ,,Litbana“ nurodė 0,00 Eur už 1 kg kainą, ir, ieškovės teigimu, jei ji būtų pasiūliusi citrinas taip pat po 0,00 Eur už 1 kg, Pirkimo laimėtojas būtų UAB ,,Laukesta“ pasiūlymas; be to, ieškovės teigimu, atsakovė iš laimėtojo neprašė paaiškinti pasiūlymo ir / ar pagrįsti neįprastai mažą kainą (nulinio citrinų įkainio), kas prieštarauja įtvirtintiems VPĮ principams. Atsakovės teigimu, 1 pirkimo dalies laimėtojo pasiūlymo kaina yra mažesnė už vidurkį vos 8 proc., ir ji jokiu aspektu nėra laikytina neįprastai maža kaina, dėl ko atsakovės atitinkamai ir nebuvo vertinama, be to, teigia, kad vienos iš sutartyje nurodytų prekių nulinė kaina nereiškia, jog pirkimo sutartis laikytina neatlygintina sutartimi, nes šia sutartimi be citrinų yra perkamos kitos vienuolika prekių už bendrą 8749,75 Eur sumą. Taigi, kaip matyti, šiuo atveju tarp šalių kilo ginčas, jog perkančioji organizacija, nustačiusi, kad pasiūlyme vienos iš prekių nurodytas įkainis yra 0 Eur, nevertino tokio įkainio kaip neįprastai mažo ir nesikreipė dėl neįprastai mažos kainos pagrindimo pateikimo kai turėjo tokią pareigą.

21. VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog perkančioji organizacija reikalauja, kad dalyvis (supaprastinto pirkimo atveju – ekonomiškai naudingiausią pasiūlymą pateikęs tiekėjas) pagrįstų pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų, darbų ar jų sudedamųjų dalių kainą arba sąnaudas, jeigu jos atrodo neįprastai mažos; pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos visais atvejais turi būti laikomos neįprastai mažomis, jeigu jos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį; taip pat minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad perkančioji organizacija, siekdama, jog neįprastai mažos kainos arba sąnaudos būtų pagrįstos, raštu kreipiasi į tokią kainą arba sąnaudas pasiūliusį dalyvį ir prašo pateikti, jos manymu, reikalingas pasiūlymo detales, įskaitant kainos ar sąnaudų sudedamąsias dalis ir skaičiavimus. Taigi, remiantis nurodytu reglamentavimu, išskirtini du pagrindiniai neįprastai mažos kainos instituto taikymo atvejai: pirmu atveju, neįprastai mažos kainos institutas taikomas kuomet perkančiajai organizacijai tiekėjo pateikto pasiūlymo kaina ar jos sudedamosios dalys atrodo neįprastai mažos ir gali būti nepakankamos tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui, ir šiuo atveju VPĮ nėra numatyta kriterijų, kuriais remdamasi perkančioji organizacija turėtų pasiūlymo kainą ar jos sudedamąsias dalis vertinti kaip neįprastai maža; antruoju atveju perkančioji organizacija privalo taikyti neįprastai mažos kainos institutą, jeigu pateiktame pasiūlyme nurodyta prekių, paslaugų ar darbų kaina arba sąnaudos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį, ir tai reiškia, kad tokiu atveju perkančioji organizacija visada privalo pareikalauti tiekėjo, pasiūliusio neįprastai mažą kainą, pagrįsti šį pasiūlymą. Šiuo atveju VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad tais atvejais, kuomet tiekėjo pasiūlyta kaina ar sąnaudos yra 30 ir daugiau procentų mažesnės už visų tiekėjų, kurių pasiūlymai neatmesti dėl kitų priežasčių ir kurių pasiūlyta kaina neviršija pirkimui skirtų lėšų, nustatytų ir užfiksuotų perkančiosios organizacijos rengiamuose dokumentuose prieš pradedant pirkimo procedūrą, pasiūlytų kainų arba sąnaudų aritmetinį vidurkį, tokia kaina arba sąnaudos visais atvejais laikomos neįprastai mažomis ir perkančioji organizacija privalo prašyti tiekėjo pagrįsti tokią kainą.

22. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, kai VPĮ 57 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos prezumpcijos sąlygos yra nenustatytos, perkančioji organizacija, atsižvelgdama į pirkimo dokumentų turinį, pirkimo objekto rinkos kainą ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes, turi ne pareigą, o diskreciją prašyti tiekėjo pagrįsti neįprastai mažą kainą; kadangi VPĮ reguliavimas nenustato perkančiajai organizacijai pareigos prašyti pagrįsti atskirus tiekėjo pirkime pasiūlytus įkainius fiksuotos kainodaros pirkimo sutarčių atveju, konstatuotina, kad tiekėjo pasiūlytų atskirų įkainių įvertinimas neįprastai mažos kainos aspektu priskirtinas perkančiosios organizacijos diskrecijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-50-378/2023). Taigi, šiuo atveju, pagal VPĮ minėtą prezumpciją, pagal kurią 30 ir daugiau procentų mažesnė tiekėjo kaina yra laikoma neįprastai maža, nustato kainai, bet ne jos sudedamosioms dalims, tačiau perkančioji organizacija gali prašyti tiekėjo pagrįsti ir tik tam tikrus atskirus įkainius, jeigu jie, jos vertinimu, yra neįprastai maži. Be to, kaip minėtoje nutartyje yra pažymėjęs kasacinis teismas, neįprastai mažos kainos institutu yra siekiama užkirsti kelią galimai netinkamam pirkimo sutarties vykdymui dėl pasiūlytos neadekvačios (pernelyg mažos) pirkimo sutarties kainos, tačiau vien tai, kad tam tikri tiekėjo siūlomi įkainiai neatitinka rinkos kainų ar yra simboliniai, savaime nekelia grėsmės tinkamam pirkimo sutarties vykdymui, jeigu bendra pasiūlymo kaina neturi neįprastai mažos kainos požymių; kaip minėta, fiksuoto įkainio kainodaros sutarčių atveju, atsižvelgdami į pirkimo dokumentus ir kitas objektyvias aplinkybes, tiekėjai, skirstydami verslo riziką, gali siūlyti žemesnius nei rinkos kaina ar simbolinius įkainius, o perkančioji organizacija, atsižvelgdama į konkrečias faktines aplinkybes, siekdama racionaliai panaudoti viešąsias lėšas, turi diskreciją prašyti pagrįsti atskirus rinkos kainų neatitinkančius ar simbolinius įkainius, jei įžvelgia grėsmę tinkamam pirkimo sutarties vykdymui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas teigti, kad perkančiajai organizacijai nėra nustatytos pareigos vertinti atskirų įkainių pagrįstumą neįprastai mažos kainos aspektu, jeigu tie įkainiai perkančiajai organizacijai neatrodo neįprastai maži, ir vien tik ta aplinkybė, jog pasiūlyme viename iš įkainių nurodytas 0 Eur, pati savaime nereiškia, kad įkainis / kaina yra neįprastai maži, dėl ko būtent šiuo nagrinėjamu atveju Pirkime pasiūlytas nulinis vieno iš 12 produktų įkainis jokios realios grėsmės sutarties vykdymui neturi.

23. Be to, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, apskaičiavus neatmestų 1 pirkimo dalies pasiūlymų kainų vidurkį (9513,94 Eur), neįprastai mažos kainos pasiūlymu būtų laikomas 6659,76 Eur vertės pasiūlymas, o būtent UAB ,,Litbana“ pasiūlė įvykdyti pirkimo sutartį už 5749,75 Eur, dėl ko 1 pirkimo dalies laimėtojo pasiūlymo kaina yra mažesnė už vidurkį vos 8 proc., ir kuri jokiu aspektu nėra laikytina neįprastai maža.

24. Šiuo atveju Pirkimo pasiūlymų vertinimo metu buvo nustatyta, kad UAB ,,Litbana“ pasiūlymas atitinka visas pirkimo sąlygas, t. y. su pasiūlymu pateikti visi reikalauti dokumentai, tiekėjas atitinka kvalifikacinius reikalavimus bei neturi pašalinimo pagrindų, taip pat šio tiekėjo siūlomos prekės atitinka pirkimo techninę specifikaciją. Taigi, dėl nurodytų priežasčių ieškovės teiginiai, jog atsakovė neįsitikino Pirkimo laimėtojo pasiūlymo pagrįstumu bei šio tiekėjo galimybėmis įvykdyti Pirkimo sutartį, yra nepagrįsti, tuo labiau nepagrįsti ir ieškovės teiginiai, jog vienos iš dvylikos Pirkimo sutarties prekių (citrinų) nulinė vertė sutartyje, yra grėsmė visos sutarties įvykdymui. Visų pirma, vienos iš sutartyje nurodytų prekių nulinė kaina nereiškia, jog pirkimo sutartis laikytina neatlygintina sutartimi, nes kaip jau nustatyta, yra perkamos ir kitos prekės už 8749,75 Eur sumą; antra, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, viešajame pirkime nėra draudžiama netgi tiekėjo pasiūlymo minusinė kaina, siekiant tiekėjui viešojo pirkimo sutartimi siekti ne tik piniginės ir ne tik tiesioginės finansinės naudos, bet ir turėti tikslą didinti konkurencingumą bei savo žinomumą; trečia, kaip pagrįstai nurodo atsakovė, pasiūlymo sudėtinių dalių kainų nuolaidos gali būti kompensuojamos taikant kryžminio pasiūlymo sudėtinių dalių finansavimo metodą kai vienos pasiūlymo sudėties dalies išlaidos gali būti grindžiamos kitos pasiūlymo sudėtinės dalies pajamomis; ir ketvirta, ginčo sutarties įvykdymas už pasiūlytą kainą, tame tarpe ir citrinų kainą, yra užtikrinamas bauda ir prekės kainų skirtumų kompensavimu, ir būtent prekės pasiūlymas nuline kaina nesukuria galimybės tiekėjui piktnaudžiauti, nes tokiu atveju sutarties nevykdymas sukeltų didesnes neigiamas finansines pasekmes mažesnes prekių kainas pasiūliusiems tiekėjams; gi Pirkimo sutartyje numatoma galimybė nutraukti ją dėl nevykdomų tiekėjo įsipareigojimų ir būtent nutraukus sutartį dėl tiekėjo įsipareigojimų nevykdymo, tiekėjas sumoka užsakovui 5 proc. pirkimo sutarties vertės dydžio baudą.

25. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, laikytina, kad atsakovės skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl ieškinys atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

26. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5 Eur, todėl jų priteisimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per sprendimą priėmusį Vilniaus apygardos teismą.