- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2013-12-06
- Bylos Nr.
- 1-3175-888/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-65-1-01071-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Kaltinamasis
- E. T. Š.
Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Šeputienė, išnagrinėjusi prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, byloje, kurioje
E. T. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas:
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 str. 1 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis E. T. Š. dirbdamas UAB „Žemkasys“, įmonės kodas 132783897, darbų vadovu, pagal UAB „Žemkasys“ direktoriaus įsakymą Nr. 2012/10/15-1 būdamas paskirtas objekto „Saulėtekio, Rožių gatvių dalių rekonstrukcija Domeikavos kaime, Domeikavos seniūnijoje, Kauno rajono savivaldybėje“ statybos vadovu ir specialiųjų statybos darbų vadovu, (atestatų Nr. 21083 ir 3672), taip pat pagal UAB „Žemkasys“ direktoriaus 2010-06-01 įsakymą Nr. 2010/06-01 būdamas paskirtas atsakingu už darbų saugą įmonėje, būdamas darbdavio įgaliotas asmuo, atsakingas už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų užtikrinimą, organizavo lietaus nuotekų tinklų statybą pagal 2012-10-09 sutartį Nr.10/09 su UAB „Kamesta“ ir neužtikrino, kad lietaus nuotekų tinklų statyba vyktų pagal 2013-07-19 UAB „Žemkasys“ paruoštus statybos darbų vykdymo sprendinius darbui tarp šulinių L1-1/L1-2, įformintus paskyra-leidimu, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 20 str. 3 d., numatančio, kad „Darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų“; Statinio spec. darbų vadovo pareiginių nuostatų, patvirtintų 2011-01-07 UAB „Žemkasys“ direktoriaus 2.2.11 p., numatančiu, kad „Visą statybos darbų laikotarpį užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, nuolatos vertinant profesinės rizikos fizinių veiksnių kaitą ar darbo vietos, darbo priemonės, darbo įrenginiai, darbo aplinka atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus“ ; 2.2.12. p., numatančio, kad „Visą statybos darbų laikotarpį užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos vidinę kontrolę visais su darbu susijusiais aspektais (AAP dėvėjimas, saugių darbo priemonių, darbo metodų naudojimas, užtikrintas darbuotojų mokymas, instruktavimas, darbuotojo galimybių atlikti pavestą darbą vertinimas)“; 2013-07-19/2013-07-23 Paskyros-leidimo priedo Nr. 2, 5 punkto, numatančio ,kad „Susikirtus su esamomis komunikacijomis, kur nėra galimybių įleisti inventorinį išramstymą, šlaitų išramstymas turi būti vykdomas medinių skydelių pagalba, juos išramstant tranšėjos šlaite. Skydeliai keliami darbo vietoje pagal esamą situaciją“, reikalavimus, ko pasekoje 2013 m. liepos 24 d., darbo metu, apie 13.15 val., Kauno rajone, Domeikavoje, Saulėtekio gatvėje ties namu Nr. 27, klojant lietaus kanalizacijos vamzdžius, susidūrus su dviem skersinėm komunikacijomis tarp kurių 1,0/1,2 m atstumas, iškėlus klojinį iš sutankintos tranšėjos (1,5 m) ir rankiniu būdu iškasus tarp komunikacijų buvusį gruntą, bei nepadarius išramstymo medinių skydelių pagalba, kaip buvo numatyta paskyros-leidimo sprendiniuose, ant tranšėjoje paruošto vamzdžiui kloti pagrindo, pagalbinį darbininką nukentėjusįjį V. P., einantį per sutankintą tranšėjos pagrindą 1,5 m gylyje, kai jis išilgai tranšėjos padėjo atneštą vamzdį ir žengė atgal, slinkdamas žemės šlaito gruntas pastūmė jo atneštą vamzdį ir kartu su nuslinkusiu gruntu iškasoje prispaudė prie tranšėjos krašto jo kairę koją, ko pasekoje jis suklupo ir slystantis šlaito gruntas jį užgriuvo iki juosmens, dėl ko V. P. patyrė abipusio gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžius, kryžkaulio šoninės masės kairėje lūžį, kairio stipinkaulio kaklo ir galvutės lūžius, kas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą t.y. įvyko nelaimingas atsitikimas žmogui.
E. T. Š. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 176 str. 1 d., nustatyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis E. T. Š. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog jis dirba UAB „Žemkasys“ darbų vadovu. Pagal UAB „Žemkasys“ direktoriaus įsakymą yra paskirtas objekto „Saulėtekio, Rožių gatvių dalių rekonstrukcija Domeikavos kaime, Domeikavos seniūnijoje, Kauno rajono savivaldybėje“ statybos vadovu ir specialiųjų statybos darbų vadovu. Taip pat UAB „Žemkasys“ direktoriaus 2010-06-01 įsakymu Nr. 2010/06-01 yra paskirtas atsakingu už darbų saugą įmonėje. Būdamas darbdavio įgaliotas asmuo, atsakingas už darbų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimų užtikrinimą, organizavo lietaus nuotekų tinklų statybą pagal 2012-10-09 sutartį Nr.10/09 su UAB „Kamesta“. Pripažįsta, kad būdamas atsakingas jis pilnai neužtikrino, kad lietaus nuotekų tinklų statyba vyktų pagal 2013-07-19 UAB „Žemkasys“ paruoštus statybos darbų vykdymo sprendinius darbui tarp šulinių L1-1/L1-2, įformintus paskyra-leidimu. Dėl to ir buvo pažeistas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymas. Būdamas to objekto darbų vadovu ir būdamas atsakingas už darbų saugą darbo metu neužtikrino, kad neįvyktų nelaimingas atsitikimas darbo metu. Jis 2013 m. liepos 24 d. Kauno rajone, Domeikavoje, Saulėtekio gatvėje, kur buvo vykdomi lietaus nuotekų klojimo darbai darbo vietoje buvo, visiems darbininkams suskirstė darbus, numatė tų darbų atlikimo tvarką. Nuo 12.00 iki 13.00 val., buvo išvykęs pietauti. Laiko tiksliai nurodyti negali, bet dar prieš pietus jam skambino tame objekte dirbęs ekskavatorininkas G. Ž., kuris sakė, kad klojant lietaus nuotekų vamzdžius susidūrė su dviem skersinėmis komunikacijomis, kurios buvo numatytos ir aptariant darbus iš ryto darbo vietoje, tik tada dar nebuvo aišku, kokie bus atstumai. Kai darbininkai atsikasė tas komunikacijas, tada skambinosi jam ir jis telefonu kalbėjosi su G. Ž.. Jis sakė, kad tarp rastų komunikacijų yra nedidelis tarpas, kalbėjo apie tai, kad čia reikėtų iškasoje daryti grunto išramstymą, nes apsauginio (metalinio) klojinio įdėti nėra galimybės per rastas komunikacijas. G. Ž. sakė, kad visi darbininkai, dirbę tame objekte, apžiūrėjo, kad gruntas yra pakankamai stabilus, kietas ir taip pasikalbėjus, iš to, kaip jam buvo nupasakota darbininkų apie grunto stabilumą, kaip jis suprato, visi darbininkai darbo vietoje buvo apie tai apsitarę, tai jis nusprendė, tiesiog pritarė vietoje dirbusiems darbininkams, kad jeigu gruntas tvirtas, tarpas nėra didelis, tai papildomų išramstimų iškasos gruntui nedaryti, o tiesiog už atkastų rastų komunikacijų toliau dėti metalinius apsaugos klojinius. Pats nematė, nes tuo metu darbo vietoje nebuvo, o jam skambinęs G. Ž. sakė, kad atkastos skersai tranšėjos rastos dvi skersinės komunikacijos yra apie 1,0/1,2 m., atstumu tarp savęs. Po pietų jam jau vykstant į objektą, apie 13.15 val., telefonu paskambino vairuotojas P. D. ir pasakė, kad tranšėjoje žemės užgriuvo darbininką V. P.. Jis iš karto skambino į greitąją medicinos pagalbą. Atvykus į įvykio vietą Kauno rajone, Domeikavoje, Saulėtekio gatvėje ties namu Nr. 27, V. P. jau kitų, įvykio vietoje dirbusių darbuotojų, buvo atkastas iš jį užgriuvusių žemių. Įvykio vietoje suprato, kad darbininką V. P. dirbant 1,5 m., gylio iškasoje užgriuvo šlaito gruntas, kuris jį prispaudė. Iš to, ką pasakojo buvę įvykio vietoje, jis suprato, kad V. P. nešė tranšėjoje vamzdį, kai jį padėjęs ant žemės pasisuko eiti, tuo metu iškasos šlaito gruntas griuvo ir pirmiausia V. P. prispaudė kairę koją, kas sutrukdė jam judėti ir griūdamas šlaito gruntas jį prispaudė prie kitos pusės griovio šlaito. Susidūrus su dviem skersinėm komunikacijomis, tarp kurių buvo apie 1,0/1,2 m. atstumas, ir iškėlus klojinį iš sutankintos tranšėjos 1,5 m. gylio, reikėjo rankiniu būdu iškasus tarp komunikacijų buvusį gruntą padaryti išramstimus medinių skydelių pagalba, kaip ir buvo numatyta paskyros - leidimo sprendiniuose. Tada toje vietoje būtų buvusi padaryta saugumo priemonė ir daug mažesnė tikimybė, kad iškasoje gali užvirsti gruntas. Šioje vietoje jis neužtikrino, kad tas tranšėjos gruntas būtų išramstytas ir nebūtų atsitikęs nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sunkiai sužalotas darbininkas V. P.. Jo pareiga ir yra visą statybos darbų laikotarpį užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, nuolatos vertinant profesinės rizikos fizinių veiksnių kaitą ar darbo vietos, darbo priemonės, darbo įrenginiai, darbo aplinka atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus. V. P. padaryta turtinė žala pilnai atlyginta (186-187 b.l.).
Iš nukentėjusiojo V. P. apklausos protokolo matyti, jog jis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad įvykio vietoje dėl darbų saugos instruktuotas buvo darbų vadovo E. T. Š.. 2013 m. liepos 24 d. ryte darbų vadovas E. T. Š. objekte Kauno r., Domeikavoje, Saulėtekio gatvėje, kur buvo atliekama lietaus nuotekų klojimo darbai, t.y. tranšėjoje buvo klojami vamzdžiai, suskirstė darbus, jų atlikimą. Jis iškasoje visada dirba tik sudėjus apsauginius klojinius. Taip ir šį kartą dirbo iškasoje su apsauginiais klojiniais. Po pietų tęsė darbus iškasoje, kur jie buvo atkasę dvi skersines komunikacijas, kurios tarpusavyje buvo kokio 1 metro atstumu, ir šį nedidelį atstumą padėti stacionarius, apsauginius klojinius nebuvo galimybės. Kadangi gruntas toje vietoje buvo stabilus, buvo kietas molis, tai visi dirbę vietoje pasitarė, kad medinių išramstimų nedaryti, o apsauginį klojinį dėti į priekį už skersinių komunikacijų ir dirbti toliau. Ekskavatorininkas G. Ž. telefonu pasiskambino darbų vadovui E. T. Š. ir informavęs jį apie tai, kad tarpe tarp atkastų skersinių komunikacijų gruntas yra kietas, atstumas nedidelis, sutarė, kad toliau, toje apie 1 m atstumo atkarpoje dirbs be medinių grunto išramstimų. Tuo metu medienos grunto išramstimui darbo vietoje nebuvo, bet jeigu jie, darbininkai, būtų sakę, kad tokie mediniai išramstimai reikalingi, tai darbų vadovas tuo būtų pasirūpinęs. Apie 13.00 val., jis nunešė tranšėjoje vamzdžius klojusiam A. Š. ir padėjęs atneštą vamzdį pasisuko eiti atgal. Jis buvo apie 1,5 m., gylyje, ant viršaus pakloto vamzdžio, ant kurio jau buvo sutankintas smėlio gruntas, kai nuo šlaito slinko molio gruntas, kuris pirmiausia pastūmė vamzdį, kurį jis atnešęs padėjo, ir tas vamzdis jam pirmiausia prispaudė kairę koją ties blauzda, o jam suklupus nuo dešinio šlaito virsdamas molio gruntas jį prispaudė prie griovio kairio krašto ir žemės jį užvertė iki juosmens. Iškasoje žemių gruntas ant jo užvirto prieš tą vietą, kur buvo atkastos skersinės komunikacijos ir kur nebuvo daryti mediniai išramstimai. Iškasos šlaitas nuo krašto atskilo ir slinko toje vietoje, kur jau buvo patiestas lietaus nuotekų vamzdis, jis užpiltas smėliu, kuris buvo sutankintas ir toje vietoje metaliniai klojiniai jau buvo išimti. Vietoje dirbę darbininkai jį tuojau pat atkasė iš žemių ir iškėlė ant griovio krašto, atvyko darbų vadovas E. T. Š.. Jis buvo išvežtas ir stacionarizuotas ligoninėje. Kaip saugiai reikia dirbti iškasose žinojo, apie tai instruktuotas buvo. Niekam pretenzijų neturi. Padaryta turtinė žala jam pilnai atlyginta (150, 151-152 b.l.).
Iš liudytojo G. R. apklausos protokolo matyti, jog jis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2013 m. liepos 24 d. dirbo pagalbiniu darbuotoju UAB „Žemkasys“, kur buvo atliekami lietaus kanalizacijos nuotekų trasos klojimo darbai Saulėtekio gatvėje, Domeikavoje, Kauno r. Jis dirbo kartu su darbininkais V. P. ir A. Š.. Žemių tranšėją su ekskavatoriumi kasė eskavatorininkas G. Ž.. Po pietų, apie 13 val., jis dirbo kokių 5 metrų atstumu nuo tranšėjos, tepė specialiu tepalu vamzdžio galą, kai išgirdo sušunkant V. P., kuriam tranšėjoje jis buvo padavęs vamzdį ir jis tenai dirbo. Jis iš karto priėjo prie tranšėjos ir pamatė, kad tranšėjoje iki pusės žemėmis prispaustas V. P., žemės jį užvirto atskilę nuo tranšėjos šlaito. Pati tranšėja buvo apie 1 metro pločio ir apie 1,5 m., gylio, tai V. P. iš dešinės pusės slenkančios žemės buvo užvirtę iki pusės ir prispaudę jį prie kairio tranšėjos krašto. Kaip virto žemės nematė, tik matė, kad tranšėjos krašte kokiu 0,5 m pločiu ir apie 1 metro ilgiu žemės atskilę nuo visumos ir nugriuvę žemyn į tranšėją ant V. P.. V. P. rankose nieko neturėjo, kaip jis suprato, jis buvo atnešęs prieš tai jo paduotą vamzdį ir padėjęs ant jau užpilto vamzdžio, tiesiog ruošėsi sekančiam vamzdžio klojimui į trasą. Toje vietoje buvo atkasta kabelis ir vandentiekis, tai toje vietoje nebuvo galimybės įdėti tranšėjos kraštų apsauginius klojinius ir jų nebuvo įdėję. Visada dirbdami tranšėjose jos kraštus susitvirtina metaliniais klojiniais, kad nevirstų šlaito žemės. Nesant galimybės tranšėjos kraštus sutvirtinti metaliniais klojiniais yra sukalami mediniai klojiniai, bet tą kartą visi pasitarė su darbų vadovu E. Š. ir nutarė, kad toje vietoje yra molis, gruntas pakankamai tvirtas, toje nedidelėje atkarpoje, kurios ilgis apie 1,5 metrai, nedėti tranšėjos kraštų apsaugos klojinių. Darbo vietoje ir nebuvo medienos priemonių, kuriomis galėtume susikalti ir įsirengti medines tranšėjos kraštų apsaugas, buvo tik metaliniai klojiniai, kuriuos patys ir susidėjo ant tranšėjos kraštų. Jeigu jie visi nebūtų sutikę dirbti tame mažame tranšėjos ruože be klojinių, kur nebuvo galimybės padėti metalinius klojinius, tai E. Š. tikrai būtų pasirūpinęs, kad jie būtų. Tiesiog apžiūrėję gruntą, kad jis yra tvirtas, nutarė, kad klojinių apsaugoti tranšėjos karštus nereikia. Darbo metu būtent toje vietoje V. P. ir prispaudė iki pusės nuo tranšėjos šlaito virsdamos atskilę žemės. Iki užvirstant tranšėjos šlaito žemėms tranšėjoje buvo atliekami žemių tankinimo darbai ant jau patiesto vamzdžio, tai tranšėjos viduje buvo vibruojama žemė. Kai jis pribėgo prie tranšėjos krašto, tai prie žemėmis užvirtusio V. P. tranšėja buvo priėjęs A. Š.. Jis su A. Š. kastuvais puolė atkasinėti V. P., kuris skundėsi, kad skauda dubens kaulus. Jis pats sakė, kad lygtai girdėjo, kaip lūžo kaulas. Tuo metu privažiavo darbų vadovas E. Š., kuris iškvietė medikus. Tame objekte darbai daugiau nebuvo atliekami. Jis su A. Š. su juosta aptvėrė tranšėją, kurioje dirbo ir žemės buvo užvirtę ant V. P.. Kai jis su A. Š. juosta apjuosė tranšėją, tai joje apsauginiai klojiniai buvo. UAB „Žemkasys“ jis dirba apie pora metų. Darbų saugos ir sveikatos apsaugos instruktažus praveda ir pasirašyti knygose duoda E. Š.. Darbo vietoje juos instruktuoja taip pat E. Š. ir šiame objekte buvo visi instruktuoti dėl darbų saugos ir sveikatos apsaugos reikalavimų (155-156 b.l.).
Iš liudytojo A. Š. apklausos protokolo matyti, jog jis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2013 m. liepos 24 d. dirbo Saulėtekio gatvėje, Domeikavoje, Kauno rajone, kur UAB „Žemkasys“ klojo lietaus nutekėjimo komunikacijas. Jis dirbo kartu su darbininku V. P. ir pagalbiniu darbininku G. R.. Žemių tranšėją su ekskavatoriumi kasė ekskavatorininkas G. Ž.. Po pietų, po 13 val., jis dirbo tranšėjoje, ruošė vamzdžiui padą, t.y., su kastuvu lygino tranšėjos apačią, kad lygiai paguldyti vamzdį, kai išgirdo, kad suriko V. P.. Išgirdęs jo šūktelėjimą, jis atsisuko ir pamatė, kad apie 3 metrų atstumu nuo jo, ant vamzdžio, kuris jau paklotas ir užpiltas, tranšėjoje prie kairio krašto, suklupęs dešine koja, nuo tranšėjos šlaito virtusiomis žemėmis yra prispaustas V. P.. Kaip jis suprato, tai jis buvo atsinešęs jam iš paskos vamzdį tiesti toliau, kuriam jis ruošė vietą padėti. Tuoj pat pribėgo G. R. ir G. Ž. ir jie V. P. kastuvais ir rankomis atkasė. V. P. skundėsi, kad skauda ranką ir koją, sakė greičiau kasti, nes kairę koją jam buvo užspaudęs vamzdis. Dirbant tranšėjose visada šlaitus sutvirtina metaliniais klojiniais. Tranšėja kasama apie 2,5 m gylio ir dėl saugumo nuo tranšėjos dugno apie pusę metro aukščiu dedamas metalinis klojinys, po kuriuo ir tiesiama trasa, t.y. guldomi vamzdžiai. Metalinis klojinys tranšėjos šonus apsaugo apie 2 metrus, žiūrint kokio aukščio yra pats metalinis klojinys (metaliniai skydai) ir priklauso nuo to, kokiame gylyje juos pavyksta pasiguldyti. Toje vietoje, kur žemės užvirto V. P., metaliniai apsaugos klojiniai jau buvo išimti, nes tenai trasos vamzdis buvo patiestas ir apie 1 metrą aukščiu buvo užpiltas žemėmis, kurios jau buvo sutankintos vibroplokšte. Toje vietoje, kur buvo jau patiestas trasos vamzdis ir jis ruošė vietą dėti kitam trasos vamzdžiui buvo atkastos kitos komunikacijos, tai ryšiai ir vanduo, kurios ėjo skersai tranšėjos, tai toje vietoje nebuvo galimybės padėti metalinius apsaugos klojinius. Nebuvo galimybės jų patiesti kokiu 1,30 -1,50 m atstumu. V. P. nuo šlaito atskilę žemės užvirto jam būnant apie 1,5 m gylyje, nes jis buvo jau ant užpiltos trasos dalies, po juo buvo patiestas ir žemėmis užpiltas vamzdis. Dirbant atitinkame grunte ir gylyje, kada reikalinga visada darbe naudoja klojinius. Jeigu metalinio klojinio nėra galimybės padėti, tai kala medinius, šiuo atveju medinio klojinio nekalė, nes jiems atrodė, kad gruntas stabilus, buvo molis. Darbo vietoje tuo metu darbų vadovo nebuvo, bet visi nutarė, kad nedaryti medinių išramstimų, nes tarpas buvo nedidelis, tiesiog taip paprasčiau ir greičiau. G. Ž. paskambino darbų vadovui, apie tai jį informavo ir visi nutarė, kad tą tarpą kastis be apsauginių klojinių. Tranšėjos šlaito žemės atskilę buvo apie 0,50-0,60 m pločiu ir kokio 1 metro ilgiu virto todėl, kad nebuvo toje vietoje šlaito sutvirtinimo, bei gruntas toje vietoje buvo kastas anksčiau, nes šalimais praeina fekalijų kanalizacijos trasa. Taip pat tranšėjoje buvo dirbta su vibroplokšte. Dirbant darbo vietoje, kur nebuvo galimybės padėti metalinių klojinių, visi dirbę darbuotojai turėjo susikalti medinį skydą. Darbo vietoje tam priemonių neturėjo. Visus atliekamus darbus darbo vietoje organizuoja darbų vadovas E. Š.. Tą dieną jis iki pietų buvo darbo vietoje, o tuo metu kai V. P. užvirto žemės, tai jis buvo išvykęs į kitą objektą, bet paskui jam kažkuris paskambino ir jis tuojau pat atvažiavo. Kai atvyko E. Š., tai V. P. jie jau buvo atsikasę ir iškėlę ant viršaus. Greitąją medicinos pagalbą iškvietė E. Š.. Tą dieną darbų vadovas darbus sustabdė, vietą aptvėrė juosta, iš tranšėjos metalinių klojinių jie neišėmė. Vieni klojiniai, kurie buvo padėti prieš komunikacijas, jau buvo išimti, o antri, kurie buvo toje vietoje, kur jis ruošė vietą vamzdžio klojimui buvo palikti tranšėjoje. Už darbų saugą objekte atsakingas buvo E. Š. (157-158 b.l.).
Iš liudytojo P. D. apklausos protokolo matyti, jog jis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „Žemkasys“ dirba vairuotoju. 2013 m. liepos 24 d. dirbo prie atliekamų lietaus kanalizacijos nuotekų trasos klojimo Saulėtekio gatvėje, Domeikavoje, Kauno rajone. Jis dirba vairuotoju, tai darbo metu būna automobilyje. Kaip žemės iškasoje užgriuvo darbuotoją V. P. jis nematė. Tai atsitiko apie 13.00 ar 13.30 val. Pats nieko nematė, tik būdamas savo darbo automobilyje išgirdo prie iškasos, kur dirbo darbininkai, triukšmą. Girdėjosi darbuotojų neįprasti balsai, jie tiesiog kalbėjosi pakeltu tonu, susijaudinę, tiesiog ne taip, kaip įprastai darbo metu, tai jis išlipęs iš automobilio iš karto ėjo link jų ir matė, kad A. Š., Gediminas, kurio pavardės nežino ir R. Ž. jau atkasę iš griovio iškelia V. P.. Jis tai pamatęs iš karto telefonu skambino darbų vadovui E. Š., nes tiesiog jo aplinkui nematė. Jam atsiliepus, telefonu informavo kas atsitiko, kad griovyje žemės užgriuvo V. P.. Darbų vadovas E. Š. pasakė, kad tuojau atvažiuoja. Matė, kad ekskavatorininkas G. Ž. sėdėjo ekskavatoriuje. Tuoj pat privažiavo darbų vadovas E. Š., jis kvietė greitąją medicinos pagalbą. Matė, kad V. P. gulėjo ant griovio krašto, jis jam atnešė ir po galva padėjo lentą. Jis buvo sąmoningas, atsigėrė vandens, sakė, kad jam skauda kairę ranką. Kaip suprato, iki įvykio V. P. dirbo iškasoje, tačiau jis pats to nematė, nes dirbo savo darbą. To momento, kur ir kaip žemės užvirto V. P. jis nematė. Jis nuo jų, dirbusių iškasoje prie trasos klojimo, buvo dideliu atstumu. Jo automobilis stovėjo dar už ekskavatoriaus (159 b.l.).
Iš liudytojo G. Ž. apklausos protokolo matyti, jog jis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „Žemkasys“ dirba ekskavatorininku, bei pagalbiniu darbininku. 2013 m. liepos 24 d. dirbo prie atliekamų lietaus kanalizacijos nuotekų trasos klojimo Saulėtekio gatvėje, Domeikavoje, Kauno rajone, čia dirbo kaip ekskavatorininkas. Jam iškasus tranšėją, joje dirba darbininkai klojantys vamzdžius. Šioje trasoje vamzdžius klojo A. Š., V. P. ir G. R.. Kaip V. P. iškasose užgriuvo žemės jis nematė, nes tuo metu buvo ekskavatoriuje. Pagal instrukciją, kai tranšėjoje dirba žmonės, tai ekskavatoriaus kaušas turi būti nusuktas, tai analogiškai su visa ekskavatoriaus kabina ir jis pasisuka. Kaip tik tuo metu, buvo tuojau po pietų apie 13.20 val., kai jis ekskavatoriumi iškasė tranšėją, įleido į griovį metalines apsaugos konstrukcijas, taip vadinamus klojinius ir pasistatęs tuos klojinius griovyje dirbo A. Š. jis ruošė vamzdžio klojimui padą, o ką tuo metu darė V. P. nematė. Jis matė, kad A. Š. įlipo į jo iškastą tranšėją, kur buvo padėti klojiniai ir jis užsuko ekskavatoriaus kaušą į kitą pusę. Paskui išgirdo kažkurį, dirbusį prie iškasos, riktelint ir jis išlipo iš ekskavatoriaus pasižiūrėti ir pamatė, kad V. P. griovyje prispaustas užvirtusiomis žemėmis. Kaip tos žemės virto ir kur tuo metu ir ką darė V. P., jis nematė. Žemių ant V. P. buvo užvirtę nedaug, kažkur jam iki klubo, bet jis judėti negalėjo, nes jam buvo prispausta koja. V. P. atkasė jis, A. Š. ir G. R.. Žemes jie atkasė greitai, nes žemių buvo nedaug, bet pats gruntas buvo sunkus, nes buvo molis. Atkasus V. P. matėsi, kad jam kairę koją, buvo prispaudęs vamzdis, kaip tas vamzdis tenai atsirado jis nežino, nematė, tik galvoja, kad jį nešė pats V. P. ar buvo pasidėjęs atneštą. Jam atrodo, kad jis iš karto skambino darbų vadovui E. Š., kuris tuo metu nebuvo objekte. E. Š. kvietė greitą medicinos pagalbą ir tuojau pats atvažiavo. Darbų vadovas E. Š. visada būna darbo vietoje, bet yra ne vienas objektas, kur atliekami darbai, tai jis važinėja per kelis darbo objektus. Iki to įvykio jis buvo darbo objekte visus darbus su juo aptarė. Iškasoje buvo dedami klojiniai, tik toje vietoje, kur V. P. užgriuvo žemės, buvo atkastos kitos komunikacijos einančios skersai jų atkasto griovio ir nebuvo galimybės tenai padėti turimų klojinių. Klojinių iškasoje nebuvo apie pusantro metro atstumu. Bet visi dirbantys vietoje apžiūrėjo, kad toje vietoje gruntas tvirtas, tai jis susiskambino su E. Š. ir nutarė, kad tą pusantro metro klojinių nedės, nes gruntas yra pakankamai tvirtas, o atstumas nedidelis. Visi pasitarė ir nusprendė, kad medinių išramstimų nedarys, visiems dirbusiems įvykio vietoje, atrodė, kad yra pakankamai saugu tą pusantro metro tvirtame grunte nedėti klojinių. Kodėl tos žemės virto nuo šlaito jis nežino. Paprastai jeigu nuo šlaito virsta gruntas, tai jau iš viršaus atskyla žemės, pradeda darytis plyšys ir matosi, kad gali virsti, o šiuo atveju šlaito gruntas virto ne atskilęs iš viršaus, o iš griovio šono. To grunto nuvirto nedaug, bet V. P. užgriuvo, nes vamzdis jam prispaudė koją. Tačiau pačio žemių virtimo ant V. P. jis nematė (160-161 b.l.).
Iš liudytojo R. Ž. apklausos protokolo matyti, jog jis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad UAB „Žemkasys“ jis dirba ekskavatorininku - vamzdžių klojėju. 2013 m. liepos 24 d. dirbo prie lietaus kanalizacijos nuotekų trasos klojimo Saulėtekio gatvėje, Domeikavoje, Kauno rajone. Čia dirbo kaip ekskavatorininkas su ekskavatoriumi. Patiesus lietaus kanalizacijos vamzdžius jis juos pilnai užkasė, užlygino. Jis viską užlygina, kai yra baigti visi darbai. Šioje trasoje vamzdžius klojo A. Š., V. P. ir G. R.. Kaip V. P. iškasose užgriuvo žemės jis nematė, nes tuo metu jis buvo ekskavatoriuje ir dirbau savo darbą. Galėjo būti apie 13.30 val., kai jis pamatė, kad visi dirbę toje vietoje yra prie iškasto griovio krašto, matė, kad kažkoks sujudimas, suprato, kad kažkas ne taip ir išlipęs iš ekskavatoriaus ėjo žiūrėti. Priėjęs pamatė, kad V. P. jau atkastas, suprato, kad jį buvo užvirtę žemės, jį jau iškėlinėjo iš griovio kiti darbuotojai. Kažkuris iš darbuotojų skambino ir kvietė greitąją medicinos pagalbą, kažkuris skambino darbų vadovui E. Š., kuris tuojau pat privažiavo, tačiau konkrečiai kuris ką darė, jis neatsimena. Jis matė, kad griovyje buvo apsaugos klojiniai, visada yra darbo vietoje ir dedami, kai reikalinga, būna kalami ir mediniai klojiniai, o kaip buvo daroma šiuo atveju jis nežino, nes tuo nesidomėjo. Jis nematė ir nesidomėjau tuo kas vyksta iškasoje, tenai dirbo kiti darbuotojai. Konkrečiai kaip viskas atsitiko jis nematė. Kad metaliniai apsaugos klojiniai buvo, tai tikrai, jie visada būna darbo vietoje ir yra dedami, kai reikia, o dėl kitų klojinių jis nežino, nematė. Tai nėra susiję su jo darbu, todėl jis nesidomėjo ir nieko nežino apie darbininkų skambučius darbo vadovui dėl apsauginių klojinių dėjimo (162 b.l.).
Iš 2013 m. liepos 24 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Kauno rajone, Domeikavos seniūnijoje, Domeikavos kaime, Saulėtekio gatvėje, ties namu Nr. 27. Buvo apžiūrėta įvykio vieta iškasoje, kur nuo griovio šlaito atskilęs gruntas iškasoje užvirto UAB „Žemkasys“ darbininką V. P. (7-11 b.l.).
Iš 2013 m. spalio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo misterijos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 2719/13(02) matyti, jog V. P. konstanta kairio stipinkaulio galvos ir kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimas, gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžimai, kairio sėdynkaulio skeveldrinis lūžimas, kryžkaulio lūžimas kairėje. Sužalojimai padaryti kieto buko daikto poveikyje ir galėjo gautis užduotyje nurodytu lauku, tai yra 2013 m. liepos 24 d. ir aplinkybėmis, užgriuvus žemei. Sužalojimai galėjo gautis vienmonentiškai. Gaktikaulių abiejų šakų lūžimai, kryžkaulio lūžimas, suardęs dubens žiedo vientisumą yra vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas ir galėjo grėsti pavojus V. P. gyvybei (144 b.l.).
Iš 2013 m. rugpjūčio 1 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo misterijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 7156/13(01) matyti, jog V. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (35 b.l.).
Iš 2013 m. rugsėjo 17 d. Nelaimingo atsitikimo darbe akto Nr. 1, matyti, kad nuo 2012 m. spalio 15 d. tam tikrais laikotarpiais UAB „Žemkasys“ vykdė lietaus nuotekų tinklų statybą Saulėtekio, Rožių gatvių Domeikavos kaime, Kauno rajone. Statybos darbų ir specialiųjų darbų vadovu 2012-10-15 įsakymu Nr. 2012/10/15-1 paskirtas E. T. Š.. 2013-07-19 buvo paruošti statybos darbų vykdymo sprendiniai darbui tarp šulinių L1-1/L1-2, įforminta paskyra-leidimas. Statybos darbų vadovas E. T. Š. atliko darbuotojams tikslinį instruktavimą statybvietėje, paaiškinant kiekvienam jo atliekamą darbą bei saugius darbo atlikimo būdus. Darbai buvo vykdomi su dviem 3 m ilgio klojiniais. Iškasus klojinių viduje iki 2,3 m gylį, padedamas 3 m ilgio vamzdis, nustatomas nuolydis ir užpilinėjamas smėliu, kurio sluoksniai tankinami pamažu ištraukiant klojinį. Sutankinus smėlį ant pakloto vamzdžio iki gylio 1,5 m (gruntas molis), klojinys ištraukiamas. Taip nuosekliai kartojant klojinių keitimą vykdoma lietaus nuotekų tinklų statyba. Darbų vadovas E. T. Š. pagal paskyrą –leidimą darbuotojams paskirstė darbus: vamzdžių klojėjai A. Š. ir R. Ž. buvo paskirti kloti vamzdžius ir niveliuoti, pagalbiniai darbininkai V. P. ir R. Ž. buvo paskirti kloti vamzdžius ir paduoti į tranšėją bei tankinti gruntą jau pakloto vamzdžio 3 metrų atkarpoje, ekskavatoriaus mašinistas G. Ž. iškasti iškasą pilant gruntą į savivartį, vairuojamą vairuotojo P. D.. Po pietų pradėjus toliau kasti tranšėją buvo susidurta su dviem skersinėm komunikacijomis tarp kurių buvo 1,0/1,2 m atstumas. Kadangi tuo metu statybos darbų vadovo E.T. Š. nebuvo, ekskavatoriaus mašinistas G. Ž. paskambino jam, informavo apie esamą situaciją. Pasitaręs su darbų vadovu ekskavatoriaus mašinistas G. Ž. suprato, kad reikia statyti klojinį už komunikacijų ir kasti toliau. Iškėlus klojinį iš sutankintos tranšėjos (1,5 m), kraštuose atsirado neryškios priesmėlio juostos. Kai kitas klojinys už skersinių komunikacijų buvo įleistas apie 2,3 m, iš tos pusės vamzdžių klojėjas A. Š. rankiniu būdu iškasė iš tarp komunikacijų buvusį gruntą. Išramstimo medinių skydelių pagalba, kaip tai buvo numatyta paskyros –leidimo sprendiniuose, darbuotojai nepadarė. Tuo tarpu, kai vamzdžių klojėjas A. Š. jau buvo pabaigęs paruošti vamzdžiui kloti pagrindą, pag darbininkas V. P. eidamas per sutankintą tranšėjos pagrindą (1,5 m gylyje) atnešė vamzdį prie tranšėjos galo. Pasilenkęs padėjo jį išilgai tranšėjos, ir jau atsitiesdamas, ir žengdamas žingsnį atgal, pastebėjo slystantį tranšėjos kraštą. Bandė bėgti, tačiau slystantis šlaitas pastūmė padėtą vamzdį ir kartu su gruntu prispaudė prie tranšėjos krašto kairę koją. V. P. suklupo ir slystantis gruntas užgriuvo jį iki juosmens. Tuoj pat pribėgęs A. Š. ir G. R. su kastuvais išlaisvino V. P.. Tuo metu vairuotojas P. D. paskambino darbų vadovui E. T. Š., kuris telefonu iškvietė greitąją med. pagalbą. Nukentėjusysis V. P. bedelsiant buvo nuvežtas į VŠĮ Kauno klinikas. Konstatuojamos šios nelaimingo atsitikimo priežastys: 1. Saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės nepakankamumas. Darbdavio įgaliotas asmuo neužtikrino, kad lietaus nuotekų tinklų statyba vyktų kaip buvo numatyta paskyros – leidimo sprendiniuose. Pažeista – Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos įstatymas 2003-07-01 20 str. 3 d. „Darbuotojai privalo laikytis darbdaviui atstovaujančio asmens patvirtintų įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietinių (lokalinių) norminių teisės aktų (toliau – įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos norminiai dokumentai) bei darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų, su kuriais supažindinami pasirašytinai, reikalavimų“. (Žin., 2003, Nr. 70-3170). Statinio spec. darbų vadovo pareiginiai nuostatai 2011-01-07 p 2.2.11. „Visą statybos darbų laikotarpį užtikrinti darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais, nuolatos vertinant profesinės rizikos fizinių veiksnių kaitą ar darbo vietos, darbo priemonės, darbo įrenginiai, darbo aplinka atitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus“. P 2.2.12. „Visą statybos darbų laikotarpį užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos vidinę kontrolę visais su darbu susijusiais aspektais (AAP dėvėjimas, saugių darbo priemonių, darbo metodų naudojimas, užtikrintas darbuotojų mokymas, instruktavimas, darbuotojo galimybių atlikti pavestą darbą vertinimas)“. Paskyra – leidimas Nr. 2013-07-19/2013-07-26 priedas Nr. 2 punktas 5. „Susikirtus su esamomis komunikacijomis, kur nėra galimybių įleisti inventorinį išramstymą, šlaitų išramstymas turi būti vykdomas medinių skydelių pagalba, juos išramstant tranšėjos šlaite. Skydeliai keliami darbo vietoje pagal esamą situaciją“. 2. Saugos ir sveikatos teisės akto (darbuotojams privalomų instrukcijų, taisyklių ir kt.) reikalavimų pažeidimas – 05. Darbuotojai, išklausę instruktavimą darbo vietoje pagal saugos ir sveikatos instrukcijas kiekvienai darbo vietai bei paskyrą leidimą, nevykdė minėtuose dokumentuose jiems numatytų nurodymų. Pažeista - Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2003-07-01 33 str. 1 d. „Kiekvieno darbuotojo pareiga yra vykdyti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminių dokumentų reikalavimus ir darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, su kuriais jie supažindinti ir apmokyti juos vykdyti, ir kaip galima labiau rūpintis savo ir kitų darbuotojų sauga ir sveikata remiantis savo žiniomis ir vadovaujantis padalinio vadovo, darbdaviui atstovaujančio asmens duotais nurodymais.“ (Žin., 2003, Nr. 70-3170). Paskyra – leidimas Nr. 2013-07-19/2013-07-26 „Kai darbų vykdymo metu atsiranda paskyroje-leidime nenumatyti pavojingi ar kenksmingi veiksniai, darbus būtina nutraukti“. Ekskavatoriaus mašinisto saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 11, 2003-08-18 p. 4.14. „Prie veikiančių komunikacijų linijų žemės darbus leidžiama atlikti tik statinio statybos vadovui arba meistrui prižiūrint, o arti dujotiekio arba kabelių, kuriais teka, - prižiūrint dujų ūkio ir elektros ūkio darbuotojams“ (17-24 b.l.).
Iš 2010 m. liepos 19 d. darbo sutarties Nr. 73 matyti, jog nukentėjusysis V. P. buvo priimtas dirbti UAB „Žemkasys“ pagalbiniu darbininku (28-29 b.l.).
Iš 2010 m. gegužės 27 d. UAB „Sabelija“ darbų saugos pažymėjimo Nr. 307609 matyti, kad E. T. Š. buvo išklausęs kursus ir turėjo teisę statybos įmonėse įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistu (46 b.l.).
Iš dokumentų kopijų matyti, jog V. P. buvo instruktuotas įvadiniu instruktažu bei saugos darbe instruktažu darbo vietoje (56, 57 b.l.).
Iš 2011 m. sausio 7 d. UAB „Žemkasys“ direktoriaus įsakymu patvirtintų „Statinio specialiųjų darbų vadovo pareiginių nuostatų“, su kuriais buvo pasirašytinai supažindintas E. T. Š. 2.2.4.9 p., matyti, jog statinio darbų vadovas privalo garantuoti saugą darbe, jam priklausančiame objekte (74-79 b.l.).
Iš 2010 m. birželio 1 d. UAB „Žemkasys“ direktoriaus įsakymo Nr. 2010/06/01 matyti, jog darbų vadovas E. T. Š. skiriamas atsakingu už darbų saugą įmonėje ir paskyrų leidimų išrašymą objekte (b.l. 97).
Iš 2010 m. birželio 1 d. UAB „Žemkasys“ direktoriaus įsakymo Nr. 2012/10/15-1 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“ matyti, kad darbų vadovas E. T. Š. skiriamas objekto „Saulėtekio, Rožių gatvių dalių rekonstrukcija Domeikavos kaime, Domeikavos seniūnijoje, Kauno rajono savivaldybėje“ statybos vadovu ir specialiųjų statybos darbų vadovu (98 b.l.).
Iš 2013 m. vasario 19 d. kvalifikacijos atestato Nr. 21083 matyti, kas E. T. Š. suteikta teisė eiti ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo pareigas (109).
Iš 1994 m. rugpjūčio 1 d. darbo sutarties Nr. 6 matyti, kad įtariamasis E. T. Š. buvo priimtas dirbti UAB „Žemkasys“ darbų vykdytoju (meistru) antraeilėse pareigose. Nuo 1996-10-01 skiriamas pastoviam darbui darbų vykdytojo pareigose (119-120 b.l.).
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodo ir leidžia neabejotinai teigti, kad kaltinamojo E. T. Š. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 176 str. 1 d.
Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, E. T. Š. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu sutinka (191 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).
Kaltinamasis E. T. Š. padarė neatsargų nusikaltimą (BK 16 str,), nusikalstama veika baigta. Jis neteistas (176 b.l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (169-174 b.l.), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (178 b.l.), Priklausomybės ligų centre neregistruotas (180 b.l.), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Marių ligoninėje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (182 b.l.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į visa tai, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta E. T. Š. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus baudą, atitinkamai parenkant jos dydį (BK 47 str.).
Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinas BK 64¹ str., skirtiną bausmę kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsniu, 420 - 421 straipsniais,
nusprendė:
ERIKĄ TADĄ ŠOSTAKĄ pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 176 str. 1 d., ir skirti jam bausmę – 21 (dvidešimt vieno) MGL dydžio, tai yra 2 730 (dviejų tūkstančių septynių šimtų trisdešimties) litų baudą.
Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, galutinę bausmę E. T. Š. paskiriant 14 (keturiolikos) MGL dydžio, tai yra 1 820 (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimties) litų baudą.
Įpareigoti kaltinamąjį per 4 (keturis) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą, jis privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).
E. T. Š. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
1. nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.