- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-09
- Bylos Nr.
- e2KT-49-790/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-06643-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Pareiškėjas
- D. Š.
- Kategorijos
susipažinęs su pareiškėjo D. Š. (D. Š.) pareiškimu dėl Klaipėdos apygardos teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo ir civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Lietuvos apeliaciniam teismui perduotas išspręsti pareiškėjo D. Š. 2023 m. gegužės 4 d. pareiškimas, kurio pareiškėjas prašo nuo Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2A-466-538/2023 pagal ieškovo D. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo D. Š. ieškinį atsakovui Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubui „Aisėnai“ dėl juridinio asmens valdymo organo sprendimo pripažinimo negaliojančiu nagrinėjimo nušalinti Klaipėdos apygardos teismo teisėją G. S., perduoti bylą nagrinėti kitai Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegijai arba dėl galimo Klaipėdos apygardos teismo šališkumo kitam apygardos teismui.
2. Prašymas grindžiamas tuo, kad (1) pareiškėjui tapo žinoma, jog 2023 m. balandžio 29 d. įvykusio neformalaus Klaipėdos miesto medžiotojų ir žvejų klubo „Aisėnai“ narių susitikimo metu buvo paskleista žinia apie tariamai žinomą civilinės bylos Nr. e2A-466-538/2023 baigtį, (2) neįvardinti liudytojai yra matę bylos nagrinėjimui paskirtos teisėjų kolegijos narę teisėją G. S. asmeniškai bendraujant su atsakovės atstovu advokatu R. J., (3) abejonių dėl teismo šališkumo sukėlė ir pirmosios instancijos teismo sprendimas, nes jame teismas nepasisakė dėl esminių ieškovo ieškinio argumentų, iškraipė faktus, (4) sudėtinga patikrinti, su kuriais Klaipėdos apygardos teismo teisėjais atsakovo atstovas R. J. ar kitas atstovas bendrauja ne darbo klausimais.
Pareiškimas dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir civilinės bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui netenkinamas
3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą.
4. CPK 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo.
5. Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, taip pat visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).
6. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).
7. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y., nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y., jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).
8. Vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96).
9. Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam apygardos teismui, turi būti išdėstyti konkretūs argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.
10. Pagrįsdamas savo pareiškimą dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-466-538/2023 nagrinėjimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui, pareiškėjas iš esmės nurodo, kad esant sudėtinga patikrinti, su kuriais Klaipėdos apygardos teismo teisėjais bendrauja atsakovo atstovas advokatas R. J., ir siekiant pašalinti išorinę šališkumo regimybę, yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui.
Šalies argumentai
11. Pareiškėjo įvardytos aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad civilinė byla Nr. e2A-466-538/2023 Klaipėdos apygardos teisme negali būti išnagrinėta nešališkai ir turi būti perduodama kitam apygardos teismui. Pareiškėjo prašymas grindžiamas prielaidomis, gandais, spėjamo pobūdžio aplinkybėmis, kurios nėra patvirtintos ar grindžiamos įrodymais, todėl vertintinos kaip subjektyvios. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių faktų, paneigiančių teismo galimybes nešališkai išnagrinėti kilusį ginčą. Priešingai, byloje esantis teisėjos G. S. 2023 m. gegužės 4 d. pranešimas patvirtina, kad teisėja su atsakovo atstovu R. J. nebendrauja. Aplinkybių, kurios leistų spręsti apie kitų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų bendravimą su advokatu R. J. ir galinčių sukelti abejonių teismo nešališkumu, pareiškėjas nenurodė. Procesinio sprendimo, netenkinančio pareiškėjo, priėmimas pirmosios instancijos teisme, taip pat nesudaro pagrindo abejoti viso Klaipėdos apygardos teismo nešališkumu.
12. Kadangi nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumu nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-466-538/2023, D. Š. prašymas dėl bylos perdavimo kitam apygardos teismui netenkinamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo D. Š. pareiškimo dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir civilinės bylos Nr. e2A-466-538/2023 perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui netenkinti.