Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų V. D. ir Ž. D. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A. T., A. L., A. U., B. V., D. L., D. V., D. J., D. S., D. B., E. S., E. S., I. S., I. P., J. B., J. S., K. P., K. P., L. P., L. Ž., L. V., M. R. N., N. O., R. I., R. L., R. L., R. G., R. L., R. L., R. R., T. Š., T. S., V. K. (V. K.), Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nurodė, kad pagal analogiją ginčo atveju turi būti taikomos Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8. Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 65¹ punktas apibrėžia skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikties ar kitų techninių klaidų ištaisymo procedūras.

Taisyklių 74¹ punkte numatyta, jog keičiamas visas projektas, o ne jo dalis, kaip prašoma įpareigoti atsakovę. Skunde nėra nurodoma, kokiu teisiniu pagrindu gali būti keičiama tik dalis projekto. Taisyklių 74² punkte numatyta, kad prašymas pakeisti Pertvarkymo projektą teikiamas ir nagrinėjamas ir projektas keičiamas taikant Taisyklėse nustatytą prašymo organizuoti projekto rengimą teikimo ir nagrinėjimo bei projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūrų tvarką. Šis teisinis reglamentavimas reiškia, kad rengiamas visos apimties tos pačios teritorijos projektas ir taikomos tos pačios procedūros, kurios taikomos naujo projekto rengimui. Dėl šių priežasčių tenkinti skundo reikalavimą keisti projekto dalį nėra absoliučiai jokio teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl teisėtumo ir pagrįstumo Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. kovo 29 d. rašto Nr. 70-2-957 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinių“, kuriuo buvo atsisakyta koreguoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. A-3470 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtinto apie 2578 kv. m žemės sklypo prie pastato (1A5p) (duomenys neskelbtini), ir pastato (3G4p) (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto dalį.

Pareiškėjai 2021 m. kovo 2 d. kreipėsi į atsakovę prašydami koreguoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. A-3470 patvirtinto Pertvarkymo projekto dalį ir Pertvarkymo projekto tekstiniuose duomenyse ir plano brėžinyje koreguoti servitutą S2, numatant servituto teisę pastato (duomenys neskelbtini), savininkams ir naudotojams naudotis Pertvarkymo projektu suprojektuoto žemės sklypo dalimi (1 m nuo pastato sienos) prižiūrėti ir remontuoti prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą (duomenys neskelbtini), taip pat koreguoti servitutą S8 ir numatyti teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) pastatų (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams.

Atsakovė atsisakymą koreguoti Pertvarkymo projektą argumentavo tuo, jog pareiškėjos nurodytų sprendinių koregavimas nenumatytas Taisyklėse. Be to, skundžiamame rašte nurodė, jog žemės sklypas prie pastatų (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A-843, ir tai, jog pritaria pareiškėjų prašomų servitutų nustatymui, tačiau servitutai pagal CK 4.124 straipsnio nuostatas gali būti nustatomi įstatymais, sandoriais, teismo sprendimais, o įstatymų numatytais atvejais – administraciniais aktais.

Visų pirma pasisakytina dėl atsakovės argumentų, jog skundžiamas raštas pareiškėjams nesukelia jokių teisinių pasekmių.

Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams.

Nagrinėjamo ginčo atveju, teismo vertinimu, pareiškėjai yra suinteresuoti asmenys ginčijamo administracinio akto požiūriu, nes šis administracinis aktas yra susijęs su pareiškėjų teisėmis ir interesais ir sukelia jiems teisines pasekmes, todėl pareiškėjai turi subjektinę teisę kreiptis į teismą dėl ginčijamo administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys patvirtino, jog žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę jų paskirtį. Pertvarkymo projektu suformuotas žemės sklypas ribojasi su žemės sklypu prie pastatų (duomenys neskelbtini), kurio naudotojai yra pareiškėjai ir kuris buvo suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2003 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. A-843.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, kuriame įtvirtinta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami numatytais atvejais ir vienas iš jų, kai formuojami nauji žemės sklypai valstybinėje žemėje esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 37 str. 7 d., 40 str. 1 d. 3 p.).

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybių administracijos (Žemės įstatymo 40 str. 2 d.).

Žemės įstatymo 40 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad žemės sklypų formavimo ar pertvarkymo projektas svarstomas ir tvirtinamas nustatyta tvarka: 1) parengtam projektui turi raštiškai pritarti projekto rengimą inicijavę asmenys, žemės sklypo savininkai; 2) apie projekto rengimą visuomenė informuojama Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 3) projektas turi būti suderintas Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka; 4) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus kaimo gyvenamųjų vietovių, išskyrus miestelius, teritorijose, tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, parengtus miestų ir miestelių teritorijose, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.

Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami pagal Taisyklių nuostatas. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų finansavimo, rengimo, derinimo, visuomenės informavimo ir šių projektų tvirtinimo tvarka nustatoma Taisyklėse (Žemės įstatymo 40 str. 5 d.). Šiose Taisyklėse įtvirtinta, kad žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas rengiamas, derinamas, viešinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu ir šiomis Taisyklėmis.

Parengtam Projektui turi raštiškai pritarti Projekto iniciatorius (-iai), žemės sklypo (-ų) savininkas (-ai) ar valstybinės žemės patikėtinis (-iai). Tuo atveju, kai nėra visų šių asmenų raštiškų pritarimų, Projektas gali būti teikiamas tikrinti Nacionalinės žemės tarnybos struktūriniam padaliniui, atsakingam už priežiūrą, tačiau, jeigu tikrinimo metu nustatoma, kad parengtas Projektas atitinka teisės aktų reikalavimus, šis padalinys priima išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti, nurodydamas pastabą, kad Projektas galės būti tvirtinamas tik tada, kai bus gauti visi šių asmenų raštiški pritarimai arba kai teismo sprendimu bus nustatyta, kad pagal tokį Projektą turi būti vykdomas žemės sklypo formavimas ar pertvarkymas (Taisyklių 66 p.).

Projektas gali būti tvirtinamas tik gavus Nacionalinės žemės tarnybos struktūrinio padalinio, atsakingo už priežiūrą, išvadą dėl tikslingumo Projektą tvirtinti (Taisyklių 67 p.).

Projektą, parengtą miesto ar miestelio teritorijoje, tvirtina savivaldybės administracijos direktorius (Taisyklių 5 p.).

Savivaldybės administracijos direktorius sprendimą dėl Projekto tvirtinimo arba atsisakymo tvirtinti Projektą privalo priimti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo išvados dėl Projekto tvirtinimo tikslingumo gavimo (kai išvada dėl Projekto tvirtinimo tikslingumo yra su Taisyklių 66 punkte nurodyta pastaba arba Projektas grąžinamas Projekto rengėjui taisyti Taisyklių 65¹ punkte nurodytu atveju, 5 darbo dienų terminas skaičiuojamas nuo patikslinto Projekto gavimo dienos) (Taisyklių 68 p.).

Kai Projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ar tvirtinimo procedūrų metu nustatoma trūkumų, kurie yra mažareikšmiai, tai yra skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitikties ar kitų techninių klaidų, kurias būtina ištaisyti, tačiau jų ištaisymas nepakeičia Projekto sprendinių ir nesudaro pagrindo atsirasti žalai tretiesiems asmenims, ištaisius šiuos trūkumus, pakartotinai Projekto susipažinimo, derinimo ir tikrinimo procedūros neatliekamos. Organizatorius, grąžindamas Projektą taisyti Projekto rengėjui, nurodo, kad reikia ištaisyti tik mažareikšmius trūkumus. Projekto rengėjas, ištaisęs trūkumus, kartu su Projektu organizatoriui teikia ir aiškinamąjį raštą, kuriame nurodo, kokie pakeitimai buvo atlikti (Taisyklių 65¹ p.).

Pagal pirmiau minėtą Taisyklių teisinį reglamentavimą, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto trūkumai, kurie yra mažareikšmiai, tai yra skaičiavimo, spausdinimo, faktinių duomenų neatitiktis ar kitos techninės klaidos, kurias būtina ištaisyti, nepakeičia Projekto sprendinių, gali būti taisomi tik Projekto rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ar tvirtinimo procedūrų metu. Savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu patvirtintas projektas negali būti taisomas, o koregavimo procedūra Taisyklėse nenumatyta. Pagal minėtas Taisyklių nuostatas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procesas pasibaigia, kai jis patvirtinamas.

Pareiškėjai prašo koreguoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. A-3470 „Dėl žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo“ patvirtinto žemės sklypo prie pastato (1A5p) (duomenys neskelbtini) ir pastato (3G4p) (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius, todėl toks prašymas negali būti tenkinamas, nes Taisyklės nenumato patvirtinto Pertvarkymo projekto taisymo procedūros.

Taisyklių 74¹ punkte numatytas Projekto keitimo atvejis, tačiau Projektas gali būti keičiamas tik tuo atveju, kai Projekto iniciatorius (-iai) pageidauja pakeisti Projekto sprendinius, kurie nėra įgyvendinti.

Nagrinėjamo ginčo situacijoje pareiškėjai nėra Pertvarkymo projekto iniciatoriai, todėl neturi teisės inicijuoti Pertvarkymo projekto sprendinių keitimo. Pagal Taisyklių 13 punktą, Projektų rengimo inicijavimo teisę turi organizatorius ir šie subjektai (toliau – ir iniciatoriai): 13.1. valstybinės žemės patikėtiniai; 13.2. statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai; 13.3. pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai; 13.4. privačios žemės savininkai; 13.5. asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę pirkti ar nuomoti įsiterpusį valstybinės žemės plotą, kuriame negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 13.6. asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 straipsnį valstybinė žemė gali būti perduodama neatlygintinai naudotis (panaudai); 13.7. valstybinės ar savivaldybės žemės nuomininkai ir kiti naudotojai; 13.8. sodininkų bendrija ar kitas asmuo, pageidaujantis ir turintis teisę pirkti ar nuomoti valstybinės žemės sklypą, esantį mėgėjų sodo teritorijoje; 13.9. asmenys, kuriems pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnį valstybinė žemė gali būti perduodama valdyti patikėjimo teise; 13.10. kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys įstatymo nustatytą teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka.

Pareiškėjai nepatenka tarp Taisyklių 13 punkte išvardytų asmenų, turinčių teisę inicijuoti Pertvarkymo projekto keitimą.

Atkreiptinas dėmesys, jog Projekto sprendinių brėžinyje ar jo prieduose nurodomi esami ir (ar) siūlomi servitutai, jų plotai, formuojamo žemės sklypo žemės naudmenų eksplikacija, teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, esami ir (ar) siūlomi servitutai (Taisyklių 53 p.).

Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Servitutas, kaip naudojimosi svetimu daiktu teisė, susijęs su daiktu, o ne su nuosavybės teisės subjektu. Servitutu suteikiama naudojimosi svetimu daiktu teisė, kuri skiriasi apimtimi, tačiau visais atvejais ši teisė yra mažesnė už savininko teises. Servitutu suteiktos teisės į svetimą daiktą konkreti apimtis (servituto turinys) paprastai nustatoma nustatant servitutą. Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (CK 4.1.112 str. 1 d.).??? ???

Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, jog servitutų nustatymas neišvengiamai turi įtakos asmenų naudojimosi viešpataujančiu ar tarnaujančiu daiktu teisėms. Todėl pareiškėjų prašyme nurodytu būdu keičiant (koreguojant) Pertvarkymo projekto sprendinius, susijusius su nustatytų servitutų S2 ir S8 koregavimu, būtų papildomai apribotos tarnaujančio daikto naudotojų teisės, nes pareiškėjai pagal jų prašymą įgytų teisę naudotis servitutu S2, kuris suteiktų teisę prižiūrėti ir remontuoti prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą (duomenys neskelbtini), įgytų teisę naudotis kelio servitutu S8, kuriuo būtų numatyta teisė važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku (tarnaujantis daiktas) ir pareiškėjams, kaip pastatų (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams.

Nurodyti argumentai neabejotinai patvirtina, jog pareiškėjų nurodyti tariami Pertvarkymo projekto trūkumai, susiję su servitutais S2 ir S8, nenumatant naudojimosi teisės šiais servitutais pastatų (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams (pareiškėjams), negali būti vertinami kaip techninės klaidos.

Techninės klaidos taisymo galimybė viešojo administravimo procese yra numatyta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 15 straipsnyje, tačiau pagal šį teisinį reglamentavimą gali būti taisomos tik rašymo ir aiškios aritmetinės klaidos, kurių ištaisymas nekeičia administracinio sprendimo turinio ir esmės. Kaip pirmiau minėta, pareiškėjų prašyme nurodytu būdu koreguojant Pertvarkymo projekte numatytus servitutus S2 ir S8, pasikeistų pastatų (duomenys neskelbtini), tarnaujančio daikto savininkų ir naudotojų teisių ir pareigų apimtis.

Nagrinėjamo ginčo atveju pagal įstatymo analogiją netaikytinos pareiškėjų nurodytos Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, numatančių detaliojo plano sprendinių koregavimą, nuostatos, kadangi reglamentuoja skirtingo lygmens ir tikslų teritorijų planavimo dokumentų parengimo, viešinimo, tvirtinimo, keitimo, koregavimo procedūras.

Teritorijų planavimo dokumentai (bendrieji (generaliniai), detalieji planai, specialiojo teritorijų planavimo dokumentai) sudaro atitinkamą hierarchinę struktūrą, kurią lemia dokumento teisinis statusas, planavimo lygmuo, taip pat – suplanuotos teritorijos dydis ir sprendinių konkretizavimo lygis (Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 5 str.). Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje išskiriami trys teritorijų planavimo lygmenys: (1) valstybės – kai planuojama visa valstybės teritorija ar jos dalys (rengiamos visos valstybės teritorijos, prireikus valstybės teritorijos dalių, išsiskiriančių administraciniu (regionai, apskritys) ar funkciniu bendrumu, bendrieji planai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai); (2) savivaldybės – planuojamos teritorijos, išsiskiriančios administraciniu (savivaldybės) ar funkciniu bendrumu (rengiami bendrieji planai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai); (3) vietovės – planuojamos savivaldybės teritorijos dalys: miestai (ar jų dalys), miesteliai (ar jų dalys), kaimai ir viensėdžiai (rengiami atskirų urbanizuotų ar urbanizuojamų teritorijų bendrieji planai, detalieji planai ir specialiojo teritorijų planavimo dokumentai). Sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai yra žemėtvarkos dokumentų sistemos dalis (Žemės įstatymo 37 straipsnis).

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių keitimą ir koregavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai keičiami sprendimą rengti atitinkamą dokumentą priėmusios valstybės ar savivaldybės institucijos sprendimu dėl dokumento keitimo, taikant šiame įstatyme numatytą teritorijų planavimo procesą ir tą pačią dokumento tvirtinimo procedūrą. Minėto straipsnio 2 dalis nustato, kad sprendimą dėl kompleksinio teritorijų planavimo dokumento koregavimo priima planavimo organizatorius.

Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 320 punkte nustatyta, kad detaliojo plano sprendinių koregavimas neturi pažeisti ar suvaržyti teisės aktuose garantuojamų ir saugomų trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų labiau, negu iki tokių korekcijų atlikimo, arba turi būti gauti šių asmenų rašytiniai sutikimai (susitarimai) dėl detaliojo plano sprendinių koregavimo.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 28 straipsnio 5 dalyje taip pat numatyta teritorijų planavimo dokumentų koregavimo esminė sąlyga, suteikianti teisę koreguoti teritorijų planavimo dokumentą, kai yra atliekami kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendinių esmės nekeičiantys pakeitimai, kitais šio įstatymo numatytais atvejais ar kai yra priimtas atitinkamas teismo sprendimas.

Nagrinėjamo ginčo atveju Pertvarkymo projekto koregavimas pagal pareiškėjų 2021 m. kovo 1 d. prašymą, Pertvarkymo projekte numatant teisę naudotis servitutais S2 ir S8 ir kitų pastatų (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) savininkams ir naudotojams, pakeistų jau nustatytų servitutų S2 ir S8 apimtis. Pertvarkymo projekte numatytų servitutų S2 ir S8 naudotojais taptų pastatų (duomenys neskelbtini) ir sklypo (duomenys neskelbtini) savininkai ir naudotojai (pareiškėjai), pasikeistų Pertvarkymo projektu suformuoto žemės sklypo prie pastatų (duomenys neskelbtini), naudotojų ir savininkų teisių ir pareigų apimtis.

Liudytojo M. G. paaiškinimais ir jo parengta 2021 m. lapkričio 29 d. konsultacine išvada dėl galimų klaidų Pertvarkymo projekte nesivadovauta, nes tai neturi įtakos teisiniam ginčo aplinkybių įvertinimui.

Teritorijų planavimas yra viešosios teisės sritis, todėl šiai sričiai būdingas imperatyvus teisinis reglamentavimas, numatantis privalomas teisės normų taikymo sąlygas ir įgyvendinimo būdus, draudžiantis nenurodytus veiksmus. Atsakovė priimdama skundžiamą raštą nepažeidė teritorijų planavimo dokumentų koregavimą reglamentuojančių teisės normų nuostatų, kurios nenumato atsakovės teisės koreguoti patvirtintus sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus. Atsakovė pagrįstai nurodė, jog Pertvarkymo projektas buvo rengiamas pagal Taisyklių nuostatas ir Pertvarkymo projektui netaikytinos Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių nuostatos.

Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą darytina išvada, kad skundžiamu raštu pagrįstai atsisakyta koreguoti Pertvarkymo projektą. Skundžiamas raštas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis ir teisiniais argumentais, kurie pakankami, kad pareiškėjai supratų atsisakymo koreguoti Pertvarkymo projektą faktinius ir teisinius pagrindus. Skundžiamas raštas iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje numatytus reikalavimus administraciniam sprendimui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

Nagrinėjamoje byloje nenustatyta aplinkybių ir teisinių pagrindų tenkinti pareiškėjų skundą ir naikinti skundžiamą raštą. Taip pat nėra pagrindo naikinti ir skundžiamą Ginčų komisijos sprendimą, kuriuo pareiškėjų skundas buvo atmestas kaip nepagrįstas, kadangi Ginčų komisijos sprendimas pagrįstas nustatytomis aplinkybėmis ir ginčo aplinkybių pagrįstu teisiniu vertinimu. Nepanaikinus skundžiamo rašto, nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti ir išvestinį pareiškėjų skundo reikalavimą dėl atsakovės įpareigojimo atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus, susijusius su Pertvarkymo projekto koregavimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjų V. D. ir Ž. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.