- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-06-08
- Bylos Nr.
- eI3-3112-428/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00154-2023-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Jolanta Medvedevienė (pirm.), Ramūnas Šarka, Asta Urbonienė
- Atsakovas
- A. V.
- Pareiškėjas
- Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui A. V. dėl įpareigojimo įvykdyti privalomąjį nurodymą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas įpareigoti atsakovą A. V. per teismo nustatytą terminą įvykdyti 2022 m. spalio 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Privalomas nurodymas), kuriuo atsakovas A. V. buvo įpareigotas iki 2022 m. lapkričio 25 d. (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išpiltas statybines atliekas su paminklų dalimis priduoti atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti tokias atliekas, ir atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus pateikti Kauno inspekcijai.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog 2022 m. spalio 17 d. apžiūros metu buvo nustatyta, kad iš nepavojingų statybinių atliekų, paminklų dalių yra tiesiamas kelias (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini).
Teigė, jog A. V. 2022 m. spalio 20 d. paaiškinime nurodė, kad dirba mažojoje bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, vykdančioje kapaviečių tvarkymo veiklą. Darbo metu susidariusias statybines atliekas su paminklų dalimis atvežė automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini), sodininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), ir jas išpylė. Išpiltų atliekų kiekis – 15 m³.
Nurodė, jog atsakovas lauko keliui tiesti atvežė nepavojingas statybines atliekas ir paminklų dalis, kurios nesusidarė sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, o jų frakcija stambesnė negu 150 mm.
Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnio 1 dalis numato, kad atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Atliekos tvarkomos aplinkos ministro patvirtintose Atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu, atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą. Taip pat atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą. Įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje numatyta, jog neturintis teisės pats apdoroti atliekas asmuo, kuris apdorojo atliekas arba kuris perdavė atliekas šio straipsnio 9 dalyje nurodytiems subjektams neturėdamas teisėtą atliekų perdavimą patvirtinančio dokumento, laikomas apdorojusiu atliekas neturint tam teisės. Pagal Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus. Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis numato, jog atliekų turėtojai privalo rūšiuoti atliekas jų susidarymo vietoje. Išrūšiavus atliekas jų susidarymo vietoje, atliekas surenkančios įmonės privalo atlikti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, atliekas naudojanti ar šalinanti įmonė turi turėti atliekų naudojimo ar šalinimo techninį reglamentą, kuris apibrėžtų visas atliekų priėmimo, laikymo, naudojimo, šalinimo, aplinkos stebėsenos (monitoringo) ir kontrolės operacijas. Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente išdėstomas atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos nutraukimo planas, kuriame nurodomos atliekų sutvarkymo, atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginių uždarymo ir sutvarkymo, jų priežiūros po uždarymo, užteršto grunto ir dirvožemio išvalymo, kitos veiklos nutraukimo priemonės, užtikrinančios aplinkos apsaugą ir visuomenės sveikatos saugą.
Pažymėjo, jog atsakovas pažeidė Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 „Dėl Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, 16.1 papunkčio reikalavimus, kuriuose nurodoma, kad neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos statybvietėje, kurioje šios atliekos susidaro, tuo atveju, kai jų sunaudojimas numatytas statinio projekte kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga – inertinių atliekų (betonas, plytos, čerpės, keramika ir kt.) frakcija, kurios dalelių dydis ne didesnis kaip 150 mm ir mechaninis atsparumas tenkina konstrukcijai (užpildui) nustatytus reikalavimus, laikiniems keliams statybvietėje tiesti, gruntas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 punktu, patikrinimo metu nustatytiems pažeidimams pašalinti duotas Privalomasis nurodymas suvežtas statybines atliekas su paminklų dalimis, esančiomis minėtos sodininkų bendrijos teritorijoje, priduoti atliekų tvarkytojui, kuris turi teisę tvarkyti tokias atliekas, o atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus pateikti Kauno inspekcijai.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovas pasinaudojo Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnio nustatyta tvarka ir pateikė skundą Departamentui dėl Privalomojo nurodymo.
Departamentas 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paliko galioti atsakovui surašytą Privalomąjį nurodymą. Tolesne Privalomojo nurodymo apskundimo tvarka jis nepasinaudojo.
Departamento Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos atstovai 2022 m. lapkričio 28 d. atliko neplaninį patikrinimą minėtoje sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, kurio metu nustatė, jog Privalomasis nurodymas neįvykdytas, ir surašė 2022 m. lapkričio 28 d. patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini).
Kadangi atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 22 ir 24 straipsnių reikalavimus, jam pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 317 straipsnio 1 dalį už Privalomojo nurodymo nevykdymą 2022 m. gruodžio 6 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK: (duomenys neskelbtini) su administraciniu nurodymu. Atsakovas 2022 m. gruodžio 14 d. sumokėjo jam paskirtą baudą.
Atsakovui Privalomasis nurodymas buvo surašytas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 punkto nustatytu pagrindu, t. y. kai padaryta žala aplinkai ir nesiimama veiksmų, užtikrinančių teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą, duodamas privalomasis nurodymas užtikrinti teršalų ir (ar) kitokių darančių žalą aplinkai veiksnių kontrolę, sulaikymą, pašalinimą ar kitokį valdymą.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad privalomasis nurodymas yra rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas fiziniam ar juridiniam asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones.
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai privalomojo nurodymo teisėtumas ar privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas nagrinėjami šio Įstatymo nustatyta tvarka aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioje institucijoje, priėmus sprendimą nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina sprendime nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar priimamas sprendimas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo, jeigu privalomasis nurodymas neįvykdomas laiku, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus.
Departamentas, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 26 straipsnio 2 dalimi, privalo kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, kadangi negali imtis jokių priverstinių priemonių privalomajam nurodymui įvykdyti ir tik teismas savo sprendimu turi teisę įpareigoti atsakovą per nustatytą terminą įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra pareiškėjo prašymo įpareigoti atsakovą įvykdyti per teismo nustatytą terminą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. spalio 27 d. Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) teisėtumas ir pagrįstumas.
Bylos duomenys patvirtino, jog Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno valdybos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2022 m. spalio 17 d. apžiūros metu nustatė, kad iš nepavojingų statybinių atliekų, paminklų dalių yra tiesiamas kelias (duomenys neskelbtini), sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad minėtas atliekas į sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritoriją automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvežė ir išpylė atsakovas, paprašytas nepažįstamo žmogaus. Atsakovas nurodytas pažeidimo padarymo aplinkybes nurodė 2022 m. spalio 20 d. paaiškinime Departamento pareigūnams. Taigi, atsakovas pažeidimo padarymo aplinkybių neneigė.
Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis numato, jog atliekų turėtojas šio Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Vadovaujantis šio Įstatymo 30¹ straipsniu, atliekų turėtojas pagal sudarytą rašytinės formos sutartį dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo atliekas perduoda atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti atliekas, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių 33 straipsnis numato, jog atliekų surinkimo ir (ar) vežimo veikla gali verstis įmonė, atitinkanti Atliekų tvarkymo įstatyme atliekas surenkančioms ir vežančioms įmonėms nustatytus reikalavimus, kurią Registro nuostatuose ir Registro tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka Agentūra yra užregistravusi Registre.
Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637 „Dėl Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“, 16.1 papunktyje numatyta, jog neapdorotos nepavojingos statybinės atliekos gali būti sunaudojamos statybvietėje, kurioje šios atliekos susidaro, tuo atveju, kai jų sunaudojimas numatytas statinio projekte kaip užpildas ar konstrukcinė medžiaga – inertinių atliekų (betonas, plytos, čerpės, keramika ir kt.) frakcija, kurios dalelių dydis ne didesnis kaip 150 mm ir mechaninis atsparumas tenkina konstrukcijai (užpildui) nustatytus reikalavimus, laikiniems keliams statybvietėje tiesti, gruntas.
Atsakovas, sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje išpildamas nepavojingas statybines atliekas, kurių dalių dydis didesnis kaip 150 mm, pažeidė minėtų teisės aktų reikalavimus, todėl jam pagrįstai ir teisėtai 2022 m. spalio 27 d. buvo surašytas Privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2022 m. lapkričio 25 d. priduoti statybines atliekas atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti atliekas, ir atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus pateikti Departamento Kauno aplinkos apsaugos inspekcijai.
Atsakovas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 25 straipsnio nustatyta tvarka apskundė Privalomąjį nurodymą Departamentui, tačiau Departamentas 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) paliko galioti Privalomąjį nurodymą. Taigi, Privalomasis nurodymas yra galiojantis ir sukelia atsakovui teisinės pasekmes, t. y. atsakovas jį privalo įvykdyti.
Departamento Kauno aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2022 m. lapkričio 28 d., atlikę neplaninį patikrinimą sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, nustatė, jog Privalomasis nurodymas neįvykdytas. Nustatytos Privalomojo nurodymo neįvykdymo aplinkybės buvo nurodytos 2022 m. lapkričio 28 d. Patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini).
Privalomasis nurodymas – rašytinės formos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno įpareigojimas asmeniui per tam tikrą terminą įgyvendinti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimus arba imtis priemonių, kad aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimų arba žalos aplinkai būtų išvengta ar ji būtų sumažinta, arba likviduoti aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimo sukeltas pasekmes, arba įgyvendinti aplinkos atkūrimo priemones (AAVKĮ 2 straipsnio 6 dalis).
Privalomasis nurodymas yra aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų teisinė priemonė, kuri šiuo konkrečiu atveju pritaikyta pašalinti aplinkos apsaugos įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad privalomojo nurodymo tikslas yra apsaugoti aplinką, užkirsti kelią aplinkai daromai žalai atsirasti ir neutralizuoti tokios žalos pasekmes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 3A-246-602/2018).
Atvejai, kada duodamas privalomasis nurodymas taikyti konkrečias žalos aplinkai prevencijos priemones, numatyti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1–9 punktuose.
Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys pareigūnai turi teisę surašyti privalomąjį nurodymą, kai kyla reali grėsmė, jog gali būti padaryta žala aplinkai, ir nesiimama visų būtinų žalos aplinkai prevencijos priemonių, kad būtų išvengta žalos aplinkai ar ji būtų sumažinta (AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, jei privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.
Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtino, jog egzistavo visos sąlygos, nurodytos AAVKĮ 26 straipsnio 1 dalyje, pareiškėjui, vykdančiam aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, kreiptis į teismą dėl įpareigojimo įvykdyti Privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus.
Teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė jokių teisinių pagrindų pripažinti, jog pareiškėjo reikalavimas įvykdyti Privalomąjį nurodymą yra neteisėtas ar nepagrįstas.
Tačiau, atsižvelgus į Privalomajam nurodymui būtinų darbų atlikimo apimtis ir jų sudėtingumą, Privalomajam nurodymui įvykdyti nustatytinas dviejų mėnesių terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Atsakovas įpareigotinas per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos įvykdyti 2022 m. spalio 27 d. Privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) priduoti statybines atliekas atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti atliekas, ir atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus pateikti Departamento Kauno aplinkos apsaugos inspekcijai.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą patenkinti visiškai.
Įpareigoti atsakovą A. V. įvykdyti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2022 m. spalio 27 d. privalomąjį nurodymą Nr. (duomenys neskelbtini) priduoti statybines atliekas atliekų tvarkytojui, turinčiam teisę tvarkyti atliekas, ir atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus pateikti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Kauno aplinkos apsaugos inspekcijai per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.