Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos T. B. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims M. B., VĮ Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad suinteresuotas M. B., gim. (duomenys neskelbtini), po M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) mirties nepriėmė M. B. a. k. (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti arba M. B., gim. (duomenys neskelbtini), po M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė ir valdė palikimą.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepimo į pareiškimą argumentus, jog byloje turėtų būti įvertinti M. B. įstatyminės atstovės atlikti veiksmai dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo priimti palikimą ir įsitikinta, kad nepilnamečiui įpėdiniui jam tenkančio palikimo priėmimas ar atsisakymas priimti palikimą nesukels neigiamų pasekmių. Prašo bylą spręsti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Teismas ypatingąja teisena nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo (CPK 444 str. 2 d. 8 p.). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Pagal CK 5. 50 str. 2 d. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. LR CK 5.51 str. 1 d. numato, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo jį, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.).

Pareiškėja kreipdamasi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo, nurodo, jog dėl to, kad suinteresuoto asmens M. B. įstatyminė atstovė nepriima ar atsisako M. B. priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, ji negali gauti paveldėjimo liudijimo į M. B. palikimą ir šio turto registruoti kaip savo.

Pažymėtina, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas turi sukelti teisinių padarinių būtent pareiškėjui, o ne kitiems asmenims.

Kiekviena paveldėjimo byla paprastai pradedama gavus įpėdinio pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Iš 2017-11-23 Elektrėnų savivaldybės 2-ojo notaro biuro notaro Č. Tomaševičiaus liudijimo matyti, kad po palikėjo M. B. mirties (duomenys neskelbtini) buvo pradėta paveldėjimo byla Nr. CT-182/17, kurioje palikimą priėmė mirusiojo duktė. Iš Testamentų registro išrašo matyti, jog pareiškėja priėmė palikėjo M. B. palikimą. Palikimo priėmimo faktas registre įregistruotas (duomenys neskelbtini).

CK 5.66 straipsnio 1 dalis numato, jog įpėdiniai, paveldėję pagal įstatymą arba testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal CK 5.67 straipsnio 1 dalį paveldėjimo teisės liudijimas išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos.

Iš išdėstyto darytina išvada, kad pareiškėjos prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas jokių teisinių padarinių jai nesukelia, nes paraiškėja gali gauti paveldėjimo teisės liudijimą ir paveldėto turtą ar jo dalį registruoti savo vardu.

Be to, pagal CPK 5 straipsnio 1 dalį kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymu saugomas interesas.

Pagal CPK 38 str. 4 d. nepilnamečių iki keturiolikos metų, taip pat fizinių asmenų, pripažintų neveiksniais tam tikroje srityje, teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymą – atitinkamai jų tėvai, įtėviai, globėjai, išskyrus šiame Kodekse numatytus atvejus.

Suinteresuoto asmens M. B. įstatyminė atstovė yra jo motina S. B.. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad būtent nepilnamečio vaiko įstatyminė atstovė turi teismui reikšti pareiškimą dėl termino atsisakyti palikimo atnaujinimo ir palikimo priėmimo atsisakymo.

Taip pat teismas atkreipia Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos dėmesį, jog Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnyba turi pareigą rūpintis vaiko teisių įgyvendinimu, jeigu to nedaro vaiko atstovas pagal įstatymą (šiuo atveju vaiko motina S. B.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 88, 96, 177-178, 270 str. str., 444 str. 1 d., 444 str. 2 d. 8 p., 445-448 str. str., teismas

nusprendžia:

Tomos B. J. pareiškimo netenkinti.

Įpareigoti Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kreiptis į įstatyminę M. B. atstovę S. B. dėl kreipimosi į teismą atnaujinti terminą priimti ar atsisakyti priimti palikimą ir leidimo išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.