Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant:

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą, kurioje L. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenama vieta (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, kaltinamas administraciniais teisės pažeidimais, numatytais Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pažeidėjas L. L. 2014 m. lapkričio 21 d., 03.17 val., sankryžoje, esančioje Liepų al. / J. Basanavičiaus g., Kėdainiai, neturėdamas teisės vairuoti, vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto, bei apgadino automobilį.

Pažeidėjas L. L. kaltu padaręs pažeidimus prisipažino ir nurodė, kad jis 2014-11-21 A. M. leidimu vairavo jo automobilį. Automobilio nepavogė, juo šiaip važinėjosi. Buvo plikledis, slidu, todėl važiuojant Liepų alėja nesuvaldė automobilio, be to užsikirto vairas ir a/m vertėsi. Nurodė, kad jis buvo blaivus, jis iš viso negeria. Išsigando, buvo panikoje, todėl išlipęs iš automobilio ir pamatęs, kad su draugu viskas gerai, pasišalino iš įvykio vietos - išėjo namo. Nurodė, kad A. M. jo draugas. Susitarė, kad žalą jam atlygins, nuoširdžiai gailisi.

Transporto priemonės savininkas A. M. paaiškino, kad jis yra automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas. 2014-11-21 jis leido L. L. vairuoti jam priklausantį automobilį. Žinojo, kad draugas teisių neturi, tačiau jis buvo minėjęs, kad vairuoti automobilį moka. Abu buvo blaivūs. Jie abu a/m važiavo Liepų alėja, Kėdainiuose, buvo slidus kelias, todėl posūkyje į Liepų alėją, ties stadionu, Liaugaudas nesuvaldė automobilio ir vertėsi. Po įvykio jis išsikvietė policiją, vilkiką, o Liaugaudas pasišalino iš įvykio vietos. Pretenzijų Liaugaudui neturi, su juo tarėsi, kad nors pusę žalos atlygins. Šiandien dieną jam pretenzijų neturi.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 127 straipsnio 2 dalis numato atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė kyla už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 p. apibrėžia eismo įvykį- tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas, yra padaręs išvadą, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos užtraukia atsakomybę tik tais atvejais, kai pareiga informuoti policiją apie eismo įvykį numatyta KET (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Pareiga pranešti apie eismo įvykį ir atsakomybė už nepranešimą apie eismo įvykį policijai negali būti priklausoma nuo transporto priemonės kaip daikto valdymo formos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Vairuotojas, kuris net naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik savo vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse byloje Nr. N63-948/2010, N261-3550/2010).

ATPK 127 straipsnio 2d. administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, t. y. tam, kad pagal ATPK 127 straipsnio 2 d. kiltų administracinė atsakomybė, būtina konstatuoti, jog asmuo padarė KET pažeidimą, dėl kurio buvo sugadintas (apgadintas) kitiems asmenims priklausantis turtas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytų pažeidimų padarymo, yra išaiškinęs, jog tam, kad pripažinti asmenį kaltu pažeidus minėtą teisės normą, būtina nustatyti žalos kitų asmenų turtui padarymo faktą. Jeigu yra apgadinamas tik automobilis, kurį vairuoja pats eismo įvykį sukėlęs asmuo, atsakomybė pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nekyla (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2179/2009). Taip pat atsakomybė nekyla ir tuo atveju, kai tokio eismo įvykio metu apgadintas automobilis priklauso kitam asmeniui, tačiau eismo įvykį padaręs asmuo tuo metu buvo jo teisėtu valdytoju (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N261-3550/2010). Toks ATPK 127 straipsnio 2 dalies normos aiškinimas sietinas su tuo, kad įstatymų leidėjas, numatydamas atsakomybę už KET pažeidimus, nulėmusius kitiems asmenims priklausančio turto apgadinimą (sugadinimą), siekė, kad administracinėn atsakomybėn būtų traukiamas asmuo, kuris, pažeisdamas KET, apgadina kito eismo dalyvio valdytą transporto priemonę ar kitokį turtą.

Teismas išanalizavęs įrodymus daro išvadą, kad byloje nenustatyta, jog automobilis buvo paimtas prieš savininko valią ir juo buvo naudojamasi neteisėtai. Taigi remiantis išdėstytomis teisės normų aiškinimo nuostatomis konstatuotina, kad L. L. veiksmuose nėra pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., požymių, nes nors ir nustatyta, kad apgadintas jo vairuotas, A. M. priklausantis automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau L. L. įvykio metu buvo teisėtu jo valdytoju, ką patvirtina tiek jo paties, tiek automobilio savininko A. M. paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad automobilio savininkas reikštų pretenzijas L. L. dėl automobilio apgadinimo- jis patvirtino, kad pretenzijų L. L. jis neturi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes konstatuotina, kad L. L., kaip tai numato ATPK 130 str. 1 d., neturėjo pareigos apie įvykį pranešti policijai, nes tai, kad įvykio metu buvo apgadinta L. L. vairuota transporto priemonė, kuris buvo jos teisėtas valdytojas, veikos kvalifikacijai pagal ATPK 130 str. 1 d., įtakos neturi, nes kaip minėta, vairuotojas, kuris net naudodamas kitam asmeniui priklausantį automobilį, sukėlė eismo įvykį ir padarė žalą tik savo vairuojamai transporto priemonei, neprivalo apie eismo įvykį pranešti policijai. Taigi atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, konstatuotina, kad L. L. veikoje nėra ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d. numatytų administracinių teisės pažeidimų sudėties požymių, todėl aplinkybė, kad L. L. pasišalino iš eismo įvykio vietos nepranešęs policijai, šalintina iš kaltinimo. Tačiau L. L. veiksmuose (transporto priemonės vairavimas neturint teisės vairuoti) yra pažeidimo, numatyto ATPK 128 str. 1 d. požymių, t. y. administracinio teisės pažeidimo sudėtis atitinka ATPK 128 str. 1 d. sudėtį, todėl, esant įrodytam administraciniam teisės pažeidimui, L. L. padaryti nusižengimai, kvalifikuoti jam pagal ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d. perkvalifikuotini į ATPK 128 str. 1 d. (ATPK 284 str. 2 d.).

Pažeidėjo L. L. kaltė dėl pažeidimo, numatyto ATPK 128 str. 1 d. yra įrodyta byloje išanalizuotais įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 66P-22175396-14 (b. l. 1- 2), eismo įvykio suvestine (b. l. 2), tarnybine ataskaita (b. l. 3), tarnybiniais pranešimais (b. l. 4, 5), L. L. paaiškinimu (b. l. 8), patikros sertifikatu (b. l. 7), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 9), eismo įvykio vietos schema (b. l. 12), eismo įvykio duomenimis (b. l. 13), administraciniais sprendimais (b. l. 14, 15, 16), administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 66AN-22176704 (b. l. 17), fotonuotraukomis (b. l. 21- 24).

Pažeidėjo padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos ATPK 128 str., todėl jis baustinas.

Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad kaltu padaręs pažeidimą prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinanti aplinkėbė yra ta, kad per metus padarytas tos pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį jam buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 6 p.)- jis baustas už dviračio vairavimą neturint šviesą atspindinčios liemenės. L. L. nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 36, 37), praeityje už vairavimą neturint teisės vairuoti ar kitus ypatingai šiurkščius KET pažeidimus nebaustas (b. l. 25- 29). Atsižvelgus į išdėstytą L. L. skirtina Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d. sankcijoje už šį pažeidimą numatyta švelnesnė nuobaudos rūšis- bauda.

Priverstinai paimtas ir nuvežtas A. M. priklausantis automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 38), saugomas aikštelėje Žibuoklių g. 26, Kėdainiai, grąžintinas automobilio savininkui (ATPK 286 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi išdėstytu ir Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 24 str., 30 str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d., 288 str., 302² str., 302⁴ str. 1 d., 2 d.,

nutaria:

L. L. padarytus nusižengimus, kvalifikuojamus pagal ATPK 127 str. 2 d. ir ATPK 130 str. 1 d., perkvalifikuoti į ATPK 128 str. 1 d.

L. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 128 str. 1 d. skirti 1100 (vieno tūkstančio vieno šimto) litų (318,00 Eur) baudą.

Automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje Žibuoklių g. 26, Kėdainiai, grąžinti automobilio savininkui.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kėdainių rajono apylinkės teismą.