- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-16
- Bylos Nr.
- I-2526-428/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- M. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjui M. B.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2-3) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad neturtinė žala jam atsirado dėl Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – Kauno TI) neteisėtos veikos, apsunkinant jo kalinimo sąlygas, t. y. nesuteikiant valdiško (įstaigai priklausančio) elektros prietaiso- virdulio. Nurodė, jog jis nuo 2017 m. birželio 26 d. yra priskirtas drausmės grupės sąlygoms, todėl neteko teisės naudotis savo paties elektros prietaisais, tačiau tai nepašalino valstybės įstaigų pareigos jį aprūpinti valdiškais elektros prietaisais. Tačiau atsakovės atstovas jam neišdavė elektrinio virdulio, dėl ko jis negalėjo pasigaminti jokio karšto maisto, arbatos, nusiplauti kojų, nusiprausti šiltu vandeniu, išsiplauti drabužių. Dėl to jautėsi psichologiškai ir dvasiškai blogai, be šių daiktų negalėjo savęs realizuoti, jautėsi kankinamas ir baudžiamas labiau nei leidžia įstatymas, kreipėsi psichologo pagalbos.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Kauno tardymo izoliatorius savo atsiliepimu teismui (b. l. 7-9) su skundu nesutiko. Nurodė, jog Kauno TI vidaus tvarkos taisyklėse nėra numatyta galimybė nuteistiesiems suteikti įstaigai priklausančius elektros prietaisus. Elektros prietaisų nesuteikimas negali būti laikomas žmogaus kankinimu, žiauriu elgesiu su juo. Kauno TI užtiktina tinkamas suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas, savo veiklą vykdydami teisės aktų nustatytose ribose. Naujai atvykę suimtieji, nuteistieji prausiasi duše šiltu vandeniu ir muilu, laikomasi naudojimosi dušu taisyklių, nuteistieji taip pat aprūpinami tinkamu maitinimu ir šiltais gėrimais pagal valgiaraštį, todėl nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad neturėdamas elektrinio virdulio, jis negalėjo nusiprausti, pasigaminti šilto maisto. Jokie teisės aktai nenustato pareigos Kauno TI nuteistuosius aprūpinti įstaigai priklausančiais elektros prietaisais (virduliu, radijo imtuvu, televizoriumi). Elektros prietaisų pareiškėjas negali turėti kaip nuteistasis, priskirtas drausmės grupei. Tai teisės aktais nustatyti ribojimai, elektros prietaisų nesuteikimas negali būti laikomas žmogaus kankinimu, žiauriu elgesiu su juo. Kauno TI pareigūnų veiksmai buvo teisėti, todėl pagrindo priteisti neturtinę žalą nėra.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš jo neaprūpinimo įstaigai priklausančiu elektros prietaisu – virduliu, laikant jį Kauno tardymo izoliatoriuje.
Ginčo dėl žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos CK 6.271 straipsnio nuostatos. Jame įtvirtintos viešosios civilinės atsakomybės specifika, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė, lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybei civilinė atsakomybė atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008; 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-1003/2010; 2013 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2473/2013 ir kt.).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime yra konstatavęs, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos ir pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Taigi, konstatuojant CK 6.271 straipsnyje nurodytus neteisėtus veiksmus, būtina nustatyti, kad valdžios institucijos ir (ar) pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1500/2013).
Byloje nustatyta, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo nuteistasis ir atliko jam teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę Vilniaus pataisos namuose, kuriuose nuo 2017 m. birželio 26 d. jis buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę, 2017 m. buvo keletą kartų perkeltas į Kauno TI (b. l. 15-16)
Bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus nustato Bausmių vykdymo kodeksas. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 2 straipsnį, šio kodekso numatytais atvejais valstybės institucijos priima teisės aktus bausmių vykdymo klausimais, kurie nustato Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų nuteistųjų teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką.
Bausmių vykdymo kodekso 67 straipsnyje nustatyta, kad nuteistųjų laikino palikimo kardomojo kalinimo vietose ir nuteistųjų perkėlimo iš pataisos įstaigų į kardomojo kalinimo vietas pagrindus ir tvarką, taip pat esančių kardomojo kalinimo vietose nuteistųjų teisinę padėtį nustato Baudžiamojo proceso kodeksas ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymas (toliau- ir Suėmimo vykdymo įstatymas).
Pagal Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalį, nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais, o šio straipsnio 3 dalie 3 punktas numato, kad iš nuteistųjų, perkeltų į drausmės grupę, elektros prietaisai motyvuotu pataisos įstaigos direktoriaus nutarimu paimami.
Pareiškėjas nagrinėjamojoje byloje iš esmės neginčija jam Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnyje nustatyto ir jam pritaikyto apribojimo naudotis savo paties įsigytais ar perduotais elektros prietaisais, tačiau teigia, jog pagal teisės aktų reikalavimus (būtent pagal Aprūpinimo normas) Kauno TI kameroje, kurioje pareiškėjas buvo laikomas ginčo metu, turėjo būti pačios įkalinimo įstaigos išduotas elektrinis virdulys, kuriuo pareiškėjas būtų galėjęs naudotis, tačiau tai nebuvo padaryta, t. y. kamera nebuvo aprūpinta nurodytu elektros prietaisu.
Pagal Bausmių vykdymo įstatymo 173 straipsnio 8 dalį, arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų mitybos ir materialinio buitinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normas nustatė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr.1R-139 patvirtintos laivės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos (redakcija, galiojusi nuo 2010-03-03 iki 2017-01-01)(toliau- ir Aprūpinimo normos), kurių skyriuje „Tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos“ buvo numatytas elektrinis virdulys (1 vnt.), pagal šio skyriaus pastabą elektriniu virduliu aprūpinamos tik kalėjimų ir areštinių kameros bei pataisos namų kamerų tipo patalpos, išskyrus kameras ir patalpas, kuriose nuteistieji atlieka nuobaudą – perkėlimą į kamerų tipo patalpas.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymu Nr.1R-132, įsigaliojusiu nuo 2017-01-01, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymas Nr. 1R-139 buvo pakeistas ir išdėstytas nauja redakcija, šia nauja įsakymo redakcija patvirtinant Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo tvarkos aprašą, kurio 1 priede „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normos“ kamerų aprūpinimas elektriniu virduliu nėra nustatytas.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad du kartus per dieną į kamerą atnešdavo karšto vandens, todėl jo teiginiai, kad jis negalėjo pasigaminti jokio karšto maisto, arbatos, neatitinka tikrovės.
Nustačius, kad Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo normose nėra numatyta, jog kamerose turi būti elektrinis virdulys, konstatuotina, kad Kauno TI administracija negalėjo pažeisti pareiškėjo teisės, nes įstatymas jos pareiškėjui nesuteikė.
Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, nurodytąjį teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad byloje nebuvo surinkta įrodymų, patvirtinančių, jog Kauno TI pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė arba netinkamai vykdė teisės aktų reikalavimus. Teismas sprendžia, kad byloje nėra nustatyta neteisėtų Kauno TI veiksmų ar neveikimo. Nenustačius CK 6.246 straipsnyje nurodytos vienos iš būtinųjų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pareiga atlyginti neturtinę žalą nekyla. Teismas, remdamasis byloje nustatytomis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįstas ir atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.