Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovė L. G. įstatyminei atstovei V. B. ir advokato padėjėjui Laimučiui Ramanauskui,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Vilijai Šukienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. G., atstovaujamos įstatyminės atstovės V. B., ieškinį atsakovui M. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujama Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas M. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai jam įteikti tinkamai, į parengiamąjį ir teismo posėdžius neatvyko, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai, iki teismo posėdžio iš jo negauta jokių prašymų, jo neatvykimo priežastys teismui nežinomos, todėl laikytina, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių ir todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 246 straipsnio 2 dalies nuostatomis, byla išnagrinėta iš esmės jam nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atstovaujamos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius) atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pilnai palaiko pateiktą byloje rašytinę išvadą ir paaiškino, kad L. G. gimė nesusituokusiems tėvams. Nuo gimimo ji gyvena su motina, yra jos prižiūrima, išlaikoma. Mažametė savo nuomonės dėl gyvenamosios vietos nustatymo ir kitų klausimų dėl savo mažo amžiaus išreikšti negali. V. B. į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą nebuvo įrašyta. Skyrius, įvertinęs, kad nuo gimimo vaikas gyvena su mama, ieškovės gyvenamojoje vietoje yra užtikrintos tinkamos sąlygos vaikui gyventi, augti ir vystytis, mano, kad L. G. gyvenamosios vietos nustatymas su motina V. B. atitinka vaiko teises ir geriausius interesus. Atsakovas nesidomi dukra, jos nelanko, materialinį išlaikymą mergaitei teikė tik penkis mėnesius nuo jos gimimo, vėliau prie jos išlaikymo neprisidėjo jokia forma. Skyrius pritaria, kad iš atsakovo turi būti priteistas materialinis išlaikymas, atitinkantis vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, taip pat Skyrius pritaria, kad, pasitvirtinus ieškovės nurodytoms aplinkybėms, iš atsakovo būtų priteistas materialinio išlaikymo įsiskolinimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, ieškovės atstovų paaiškinimais, nustatyta, kad ieškovė L. G., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukra. Ieškovės tėvai nebuvo sudarę santuokos, gyvena atskirai.

Ieškovė šiuo metu gyvena su motina V. B. šios tėvams priklausančiame gyvenamajame name adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovės motinos mėnesines pajamas sudaro apie 300 Eur gaunamas darbo užmokestis ir 70 Eur gaunami vaiko pinigai. Nekilnojamojo turto registro išrašai patvirtina, kad ieškovės motina V. B. nekilnojamojo ir privalomai registruotino kilnojamojo turto neturi.

Kadangi atsakovas M. G. nepateikė atsiliepimo ir duomenų apie savo turtinę padėtį, todėl teismo iniciatyva buvo išreikalauti duomenys apie atsakovo darbines pajamas ir jo vardu registruotą turtą (CPK 376 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teise neturi nekilnojamojo ir privalomai registruotino kilnojamojo turto, Valstybinės socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas Lietuvoje nedirba.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Ieškovė prašo jos gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina V. B..

Iš bylos duomenų bei ieškovės atstovų teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametė L. G. nuo gimimo ir šiuo metu gyvena su motina V. B., kitos gyvenamosios vietos neturi. Atstovė paaiškino, kad ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nėra. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad V. B. tinkamai rūpinasi bei prižiūri su ja gyvenančią nepilnametę dukrą, jos gyvenamojoje vietoje yra tinkamos gyvenimo ir buities sąlygos.

Atsakovas, būdamas pasyviu nagrinėjamos bylos dalyviu, prieštaravimų dėl vaiko gyvenamosios vietos nepareiškė. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į Tarnybos išvadą, įvertinant nepilnametės L. G. amžių, jos ir motinos faktinį gyvenimą kartu nuo vaiko gimimo, kad atsakovas nusišalinęs nuo tėvo pareigų atlikimo, vadovaujantis nepilnamečio vaiko interesais, ieškinio reikalavimas tenkinamas ir nepilnametės L. G. gyvenamoji vieta nustatoma su jos motina V. B., pripažinus, kad tai geriausiai atitiks vaiko interesus (CK 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis, 2.14 straipsnis).

Ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas nebendrauja su dukra, jos nelanko, ieškovės motina atsakovo bendravimui su vaiku neprieštarauja ir jokių kliūčių nedaro. Taigi nesant ginčo tarp vaiko tėvų dėl bendravimo su nepilnamete dukra, nustatęs vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš vaiko tėvų, teismas savo iniciatyva nustato atsakovo M. G. su nepilnamete dukra L. G. bendravimo tvarką be apribojimų (CK 3.170 straipsnis). Teismas kartu pažymi, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina, nepanaikina tėvo, t. y., atsakovo, teisės ir pareigos bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Atsakovas turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su vaiku ir vaiko motina, su kuria nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, negali tam kliudyti (CK 3.170 straipsnio 2, 3 dalis).

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Tėvai turi abipusę pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis). Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Abu tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai priimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Ieškovės atstovė nurodo, kad būtiniesiems nepilnametės dukros poreikiams užtikrinti per mėnesį reikia 500 Eur. Teismo nuomone, ieškinyje nurodytos nepilnametės L. G. poreikių tenkinimo pinigų suma yra reali ir pagrįsta, atitinkanti protingumo kriterijus ir nepažeidžianti tėvų turtinės padėties ir nepilnamečio vaiko poreikių proporcingumo, todėl pripažintina, kad L. G. poreikiams tenkinti kas mėnesį reikalinga 500 Eur suma.

Valstybė nepilnametei L. G. moka po 70 Eur kas mėnesį vaiko išmoką. Taigi, abiems vaiko tėvams tenka dukros išlaikymui skirti 430 Eur, t. y. kiekvienam po 215 Eur.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo didesnę dalį jai reikiamos išlaikymo sumos – po 250 Eur.

Teismas, vertindamas nepilnamečio vaiko tėvų turtinę padėtį, atsižvelgia į tai, kad atsakovas neprisideda prie dukros išlaikymo, ja nesirūpina, su dukra nebendrauja, teismo posėdyje nedalyvavo, nepateikė apie savo turtinę padėtį įrodymų, paneigiančių atsakovo galimybę mokėti prašomo dydžio išlaikymą. Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei nedalyvaujant teismo posėdžiuose, jo pozicija dėl nepilnametės dukros išlaikymo dydžio teismui nežinoma. Nors tikrosios atsakovo turtinės padėties teismas neturi galimybės nustatyti, tačiau akivaizdu tai, kad atsakovas tam tikromis pajamomis disponuoja, iš jų pragyvena, todėl, teismo vertinimu, turi galimybę ir privalo vykdyti nors vieną iš tėvo pareigų – savo vaikui teikti jo poreikius atitinkantį išlaikymą. Be to, vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nepilnametė L. G. gyvena su motina, kurios pajamos sudaro tik 300 Eur per mėnesį, tačiau jai tenka visa vaiko priežiūros našta. Sprendžiant dėl atsakovo galimybės teikti išlaikymą, vertintina ne tik jo turimas / neturimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsakovas yra darbingo amžiaus, sveikas (byloje nėra duomenų apie atsakovo ribotą darbingumą) vyras, todėl turi imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jo gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jo vaiko, kuris negali dirbti ir gauti pajamų, yra priklausomas nuo tėvų, poreikius. Teismas įvertina ir faktą, kad iš atsakovo prašoma priteisti išlaikymo suma yra mažesnė nei pusė minimalios algos, todėl, atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinio reikalavimas dėl 250 Eur kas mėnesį periodinių išmokų dukros L. G. išlaikymui nuo kreipimosi į teismą dienos iki dukros pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisimo, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, tenkinamas (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti pavestina įstatyminei nepilnametės L. G. atstovei motinai V. B. išimtinai vaiko interesams tenkinti (CK 3.190 straipsnis, 3.203 straipsnis).

Sprendimas išlaikymo periodinėmis išmokomis dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalys informuojamos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis). Taip pat šalims išaiškintina, kad atsakovui nemokant priteisto išlaikymo, ieškovė gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo formos pakeitimo ir prašyti priteisti išlaikymą nekilnojamuoju turtu (CK 3.201 straipsnio 3 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008).

Atsakovui nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei nedalyvaujant teismo posėdyje, jo pozicija dėl nepilnametės dukros išlaikymo įsiskolinimo teismui nežinoma.

Iš ieškovė atstovės paaiškinimo ir byloje pateiktos skaičiuotės seka, kad išlaikymo įsiskolinimas paskaičiuotas įstatymo leistino termino ribose – nuo vaiko gimimo, bet ne daugiau kaip už tris metus – nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki kreipimosi į teismą dienos 2020 m. gruodžio 21 d. (CK 3.200 straipsnis). Ieškovė ieškinyje ir teismo posėdžio metu jos atstovė nurodė, kad atsakovas netinkamai vykdė tėvų susitarimą teikti išlaikymą dukrai nuo jos gimimo atsakovui mokant po 150 Eur kas mėnesį, sumokėjo tik už penkis mėnesius ir liko skolingas 3 010 Eur.

Teismas visus įrodymus vertina vaiko naudai ir sprendžia, kad byloje nėra įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų, kad išlaikymą iki kreipimosi į teismą dienos atsakovas savo dukrai teikė tinkamai pagal žodinė tėvų susitarimą. Įvertinus vaiko poreikius, infliaciją šalyje ir prašomo priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydį, teismas sprendžia, kad yra pagrindas šį reikalavimą tenkinti ir priteisti ieškovei 3 010 Eur išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo, skaičiuojant po 150 Eur per mėnesį už laikotarpį nuo 2018 m. lapkričio 16 d. iki 2020 m. gruodžio 21 d. (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Sutinkamai su CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu, ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. spalio 16 d. sprendimu Nr. (8.2)TP-20-T-3638-l 1648 byloje buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, valstybei garantuojant ir apmokant 100 proc. bylinėjimosi išlaidų. Teismui taip pat pateikta tarnybos 2021 m. rugsėjo 16 d. pažyma Nr. (12.33.Mr) PT-6179 dėl išlaidų, pagal kurią valstybės turėtos teisinės pagalbos išlaidos – 154,80 Eur.

Tenkinant ieškinį visiškai, iš atsakovo valstybei priteistina 154,80 Eur už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą. Be to iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 211 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista : 75 Eur (100 Eur x 75 proc.) už reikalavimą nustatyti vaikui gyvenamąją vietą, 68 Eur už reikalavimą priteisti nepilnamečiam vaikui materialinį išlaikymą (12 mėn. x 250 Eur = 3 000 Eur x 3 proc. = 90 Eur x 75 proc. = 68 Eur) ir 68 Eur už priteistą įsiskolinimą (3 010 Eur x 3 proc. = 90 Eur x 75 proc. = 68 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėdamas bylą teismas turėjo 20,44 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybei taip pat priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis; 96 straipsnio 1 dalis). Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 231,44 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263–265 straipsniais, 268 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovui M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo tvarką su nepilnamete dukra L. G., gimusia (duomenys neskelbtini), be apribojimų.

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) nuo 2020 m. mėn. d. iki dukros pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka ir pavesti įstatyminei atstovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise naudoti šias lėšas.

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), 3 010,00 Eur (tris tūkstančius dešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą, ir pavesti įstatyminei atstovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise naudoti šias lėšas.

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 154,80 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, susidariusių dėl išlaidų už ieškovei suteiktą advokato teisinę pagalbą, priteistą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5630.

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 231,44 Eur (du šimtus trisdešimt vieną eurą 44 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei, susidariusių dėl mokėtino žyminio mokesčio ir dėl procesinių dokumentų įteikimo, priteistą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo vaikui priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.