Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Aušrelės Mažrimienės ir Vidos Stonkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atstovams S. M. ir advokatei A. J.,

atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovėms L. V. ir V. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl 2018 m. balandžio 16 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (8)-LT5-13(1)/2018“ pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos atstovės pareiškėjos skundą siūlė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Departamentas) 2018 m. balandžio 16 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (8)-LT5-13(1)/2018“ paskirtos ekonominės sankcijos piniginės baudos dydžio pakeitimo pagrįstumas.

Nustatyta, jog pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 27 d. surašytas Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. (8)-LT5-13(1), kuriame nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdomame laive „(duomenys neskelbtini)“ Nr. P-344, 2018 m. sausio 31 d. apie 6.30 val. laivo mechanikas atliko surinktų į laivą naftuotų atliekų (naftuotų vandenų bei šlamo) perpylimą iš cisternos Nr. 4 į cisterną Nr. 3, panaudojant išorinį siurblį (siurblio našumas 60 m³/h), laivui esant prišvartuotam krantinėje Nr. 24. Laivo mechanikas nepastebėjo kaip cisterna persipildė, siurblio neišjungė, dėl ko į aplinką išsiliejo apie 899 kg naftos teršalų. Teršalai pasklido Klaipėdos valstybinio jūrų uosto akvatorijoje 816 m² plote, ties 24-25 krantinėmis. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. (8)-LT5-13(l)/2018 už Jūros aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnio nuostatų, Tarptautinės jūrų organizacijos Tarptautinės konvencijos dėl teršimo iš laivų prevencijos 1978 m. (MARPOL 73/78 konvencijos) I priedo, 34 taisyklės B. Naftos išleidimas specialiose teritorijose 3 dalies nuostatų pažeidimus, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 66 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjai paskyrė 14 000 eurų dydžio piniginė bauda.

Pareiškėja pripažįsta, kad pažeidė nutarime nurodytus teisės aktus. Prašymą dėl baudos dydžio sumažinimo grindžia tuo, kad paskirtoji 14 000 Eur bauda yra per griežta ir, atsižvelgus į bendrovės vykdomos ūkinės veiklos apimtį ir susidariusią sunkią finansinę padėtį, nepakeliama finansiškai. Prašo įvertinti tai, kad ji ėmėsi visų būtinų veiksmų nustatytiems teisės pažeidimams pašalinti, žala aplinkai nebuvo padaryta. Pagrįsdama bendrovės finansinę padėtį, pateikė pažymą apie ilgalaikius kreditorinius įsipareigojimus, pažymą apie būtinuosius mokėjimus atliktus per 2017 metus, pažymą apie darbo užmokesčio įsipareigojimus 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. balandžio 30 d. ir kt.

Aplinkos apsaugos įstatymo 66 straipsnio 5 dalis numato, kad atviros jūros (jūros rajonų, kurie nepriklauso valstybių vidaus vandenims, teritorinei jūrai ir išskirtinei ekonominei zonai), išskirtinės ekonominės zonos, Europos Sąjungos valstybių narių teritorinės jūros, įskaitant tarptautinei laivybai naudojamus sąsiaurius, kuriuose Europos Sąjungos valstybės narės turi jurisdikciją, ir Europos Sąjungos valstybių narių vidaus vandenų, įskaitant uostus, teršimas iš laivų pažeidžiant Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių reikalavimus, nustatytus MARPOL 73/78 ir 1992 m. Helsinkio konvencijoje dėl Baltijos jūros baseino jūrinės aplinkos apsaugos, Lietuvos Respublikos jūros rajono vidaus vandenų ir teritorinės jūros teršimas iš laivų, Lietuvos Respublikos jūros rajono teršimas iš šiame rajone esančių jūros įrenginių, kai neteisėtai išmesta 1 kilogramas ir daugiau MARPOL 73/78 I priede nurodytų teršalų ar MARPOL 73/78 II priedo X teršalų grupės teršalų, užtraukia baudą nuo keturiolikos tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų. Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga) ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija); teisingumo ir teisinės valstybės principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnio dydžio ekonominio poveikio priemonę, turi būti siekiama, kad ji padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis ir kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva ir nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei kad padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis; paliktos poveikio priemonės dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens daugiau, nei būtina tikslams pasiekti. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra aplinkybių, sudarančių pagrindą už Aplinkos apsaugos įstatymo 66 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą paskirti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą. Nustatyta, jog pareiškėja aktyviai ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdama užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams, visi į aplinką patekę grynieji naftos teršalai buvo surinkti, žala gamtai nepadaryta. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. sausio 31 d. – 2018 m. vasario 2 d. akto/suvestinės apie patirtas išlaidas matyti, jog ji dėl teršalų šalinimo darbų patyrė 11 213,56 Eur išlaidų be PVM. Vertinant pareiškėjos finansinę padėtį, nustatyta, jog 2016 metais bendrovės pelnas sudarė 15 769 Eur, bendrovė turi kreditinių įsipareigojimų už 161 177,16 Eur (2018 m. gegužės 2 d. pažyma), 2017 metais banko kredito su palūkanomis išmokėjo 38 083,02 Eur, banko lizingo su palūkanomis – 20 947,01 Eur, 2017 metai darbuotojų darbo užmokesčiui ir su juo susijusiems mokesčiams skyrė apie 200 000 Eur (2018 m. balandžio 20 d. pažyma apie būtinuosius mokėjimus atliktus per 2017 metus). Pareiškėja turi didelius finansinius įsipareigojimus ir neturi didelio pelno, todėl paskirta 14 000 Eur ekonominė sankcija gali reikšmingai pabloginti jos finansinę padėtį. Įvertinus padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, nustatytas pareiškėjos atsakomybę lengvinančias aplinkybes, patirtas išlaidas, siekiant užkirsti kelią padariniams, ir kitas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuojama, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskirtos ekonominė sankcijos dydis pažeidžia proporcingumo bei teisingumo principus, tokio dydžio ekonominė sankcija yra neadekvati bendrovės padarytiems teisės pažeidimams ir per didelė. Teisėjų kolegija nustatydama ekonominės sankcijos dydį, sprendžia, kad jos išraiška piniginių lėšų suma turi būti pakankamai svari ir privalo daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai bendrovei, tiek ir kitiems, ypač veikiantiems prekybos naftos produktais srityje, juridiniams asmenims ir kad pakankama bei pagrįsta, padarytus teisės pažeidimus atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė pareiškėjai UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 4 000 Eur dydžio bauda. Skundžiamas nutarimas keistinas.

Skundas tenkintinas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 2 punktu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

nusprendžia:

Patenkinti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą dėl 2018 m. balandžio 16 d. nutarimo „Dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. (8)-LT5-13(1)/2018“ pakeitimo,

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. balandžio 16 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 66 straipsnio 5 dalyje numatyto pažeidimo paskirtą 14 000 Eur (keturiolika tūkstančių) baudą sumažinti ir uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ paskirti ekonominę sankciją – 4 000 Eur (keturi tūkstančiai eurų) baudą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams arba apeliacinės instancijos teismui.