- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-08
- Bylos Nr.
- 2VP-7373-956/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06304-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Kulbienė
- Pareiškėjas
- E. J.
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Kulbienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos E. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suinteresuotam asmeniui antstoliui Sauliui Ramanauskui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti antstoliui surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą. Nurodo, kad pasirašius turto pardavimo iš varžytinių aktą, jos vienintelis būstas pereis kito žmogaus nuosavybėn, tokiu būdu nukentės sąžiningas pirkėjas, nežinojęs apie antstolio veiksmus, taip pat pareiškėja.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Teismas, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu, gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 144 straipsnio 1 dalis). Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio (skundo) reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui (pareiškėjai) palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.
Pareiškėja, prašydama uždrausti antstoliui surašyti turto pardavimo iš varžytynių aktą, nepateikė duomenų apie jau įvykusias varžytines, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nuosavybės teisė bet kuriuo momentu bus perleista varžytines laimėjusiam asmeniui ir taip suvaržant pareiškėjos galimybę ginti galimai pažeistas teises. Taip pat nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių iškiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo galimam įvykdymui. Be to, iš pareiškėjos prašymo turinio ir jo priedo nėra aišku, ar pareiškėja jau yra pateikusi skundą antstoliui dėl antstolio veiksmų ar dar tik ketina jį teikti. Pažymėtina ir tai, kad prie prašymo pateiktas 2017 m. rugpjūčio 2 d. skundas dėl antstolio veiksmų ar neveikimo yra analogiškas prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad pareiškėjos prašyme išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai nepatvirtina ir nėra pakankami, kad teismas įsitikintų, kad kartu su prašymu pateiktas 2017 m. rugpjūčio 2 d. skundas dėl antstolio veiksmų ar neveikimo galėtų būti tenkinamas. Nenustačius vienos iš sąlygų taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pareiškėjos pateikto 2017 m. rugpjūčio 2 d. skundo tikėtino pagrįstumo, nėra būtinybės pasisakyti ir dėl kitos būtinos sąlygos taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo galimo pasunkėjimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos prašymas atmestinas.
Pažymėtina, kad už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas 50 Eur žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių (CPK 80 straipsnio 5 dalis). Pareiškėja, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, žyminio mokesčio nėra sumokėjusi.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147, 290, 291, 510 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti pareiškėjos E. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.