Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Viktorija Teišerskienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Erikos Laukineitienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. mušdamas ir kitaip smurtaudamas nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui: jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2024 m. balandžio 8 d., apie 19.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu tyčia, sugriebęs už abiejų rankų, stumdė savo sugyventinę I. P. ir jai vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį, taip padarydamas I. P. įdrėskimus veide, kakle, kairėje rankoje. Tokiu būdu E. K. nežymiai sutrikdė I. P. sveikatą.

Kaltinamasis E. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad I. P. jau 5 metus yra jo sugyventinė, kartu gyvena jai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). I. iš pirmos santuokos turi 13 m. amžiaus dukrą K., kurią jis (kaltinamasis) padeda auginti ir prižiūrėti, su I. bendrų vaikų neturi. 2024 m. balandžio 8 d., apie 19 val. jis namo grįžo girtas, tai pamačiusi I. pradėjo priekaištauti, tarp jų kilo žodinis konfliktas. I. ant jo šaukė, rėkė ir vieną kartą delnu sudavė jam per veidą. Smūgis buvo stiprus, jam skaudėjo, todėl, supykęs ant sugyventinės, ją stipriai sugriebė už abiejų rankų, nuo savęs nustūmė ir vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė per veidą. Tuo viskas ir baigėsi. Išsigandusi I. apie įvykį pranešė policijai. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Įvykio metu I. dukra K. buvo savo kambaryje ir jų konflikto nematė. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi ir I. atsiprašė. Mano, kad dėl visko kaltas alkoholis, kadangi jį vartojo kelias dienas iš eilės. Dėl patirto fizinio skausmo jis I. pretenzijų neturi ir pareiškimo nerašys. Jie sutaria gerai, myli vienas kitą, tačiau kartais dėl jo alkoholio vartojimo tarp jų vyksta žodiniai konfliktai. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis:

2024 m. balandžio 8 d. tarnybiniu pranešimu;

2024 m. balandžio 8 d. asmens apžiūros protokolu;

2024 m. balandžio 8 d. alkoholio matavimo prietaiso „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0277, patikros sertifikato Nr. 2060812, duomenimis;

2024 m. balandžio 8 d., balandžio 12 d. nukentėjusiosios I. P. apklausų protokolais;

2024 m. balandžio 11 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 324/2024 (03);

2024 m. balandžio 16 d. – 2024 m. balandžio 23 d. kitų objektų apžiūros protokolu.

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, jog kaltinamasis E. K. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokia kaltinamojo nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kaltinamasis E. K. suprato, kad smurtauja prieš savo sugyventinę, kad tokiais veiksmais ją žaloja, ir norėjo taip elgtis, taigi veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Kaltinamasis E. K. padarė nesunkų tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš savo šeimos narį – sugyventinę, ši jam atleido, pretenzijų neturi, jie susitaikė, jis anksčiau neteistas, tačiau jo sugyventinė nurodė, kad tai ne pirmas smurto prieš ją atvejis, sugyventinis prieš ją yra smurtavęs ne kartą, iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. K. prokuroro 2022-06-16 nutarimu, patvirtintu ikiteisminio tyrimo teisėjo, ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo nutrauktas BK 38 straipsnio pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiąja. Kaltinamasis baustas administracine tvarka už kitokio pobūdžio nusižengimus, paskirtas baudas sumokėjęs, nedirba. Įvertinęs nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, teismas sprendžia, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jo dydį nustatant artimą apskaičiuotam šios bausmės vidurkiui. Kaltinamajam uždraustina bausmės vykdymo laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas) (BK 48 straipsnio 5 dalies 4 punktas). Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas E. K. laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. balandžio 8 d. 21.20 val. iki 2024 m. balandžio 9 d. 12.08 val. (viena diena) išbūtas laikas, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Atsižvelgiant į tai, jog E. K. padarytas nusikaltimas pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais prieš šeimos narį – sugyventinę, jam skirtina BK 72² straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant 6 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – naikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmės vykdymo laikotarpiu uždraudžiant jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas (alkoholį, narkotines, psichotropines medžiagas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. K. laikinajame sulaikyme nuo 2024 m. balandžio 8 d. 21.20 val. iki 2024 m. balandžio 9 d. 12.08 val. (vieną dieną) išbūtą laiką, vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, E. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant jį 6 (šešis) mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.