- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-14
- Bylos Nr.
- 2A-518/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00206-2010-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė, Vytas Milius
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Tatmedos prekyba“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo ūkininko D. R. ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Tatmedos prekyba“ dėl skolos ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 159 058,06 Lt skolą, 5696,70 Lt nuostolius, kintamas Euribor metines mokestines palūkanas nuo negrąžintos skolos dalies nuo 2010 m. balandžio 15 d. iki visos skolos sumos grąžinimo, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2009 m. liepos 16 d. su atsakovu sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo parduoti jam pieno išpilstymo aparatą – šaldytuvą pagal 2009 m. birželio 18 d. pasiūlymą Nr. 225 bei atsiųstą nuotrauką – pavyzdį. Ieškovas 2009 m. rugpjūčio 14 d. paėmė iš banko kreditą investicinio projekto finansavimui. Kreditas buvo skirtas pieno pilstymo automatų –šaldytuvų su priedais bei transporto priemonės įsigijimui. Taip pat ieškovas 2009 m. rugsėjo 16 d. sudarė reklaminio ploto nuomos sutartį su UAB „Aido turtas“, ketindamas eksploatuoti įgytą įrangą. Ieškovas atsakovui sumokėjo 159 058,06 Lt avansą. Atsakovas laiku neperdavė nuosavybėn įrenginio, tuo didindamas ieškovo nuostolius. Praleidus terminus, 2009 m. gruodžio mėnesį atsakovas įrangą atvežė, tačiau ji buvo visai ne tokia, nei buvo sutarta pasiūlyme Nr. 225. Atvežtasis aparatas neturėjo kojelių, skystųjų kristalų monitoriaus, pienas į cisternas buvo paduodamas ne per priekines duris, o iš priešingos pusės. Jis negalėjo būti pristumiamas prie sienos. Atsakovas sutiko, kad šis aparatas buvo kitoks, nei buvo sutarta, todėl paprašė jį pareklamuoti, kol bus surastas kitas pirkėjas. Ieškovas pripažino, jog atsakovo prašymu jis keletą kartų atvežė nedidelį kiekį pieno. Nuo 2009 m. gruodžio 24 d. jokio pieno nebetiekė. Ieškovas 2009 m. gruodžio 23 d. raštu pranešė atsakovui nutraukiantis sutartį ir pareikalavo grąžinti sumokėtus pinigus. Jis taip pat pareikalavo iš atsakovo sumokėti visus turėtus nuostolius – nuomos mokesčius už reklaminio ploto nuomą bei palūkanas bankui pagal kredito sutartį.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Jis nurodė, kad aparatas buvo atvežtas pavėluotai dėl to, kad pats ieškovas uždelsė sumokėti avansą. Aparatas atitiko visus reikalavimus, dėl kurių buvo sutarta, sudarant pirkimo – pardavimo sutartį. Ieškovas jį priėmė ir ėmė juo naudotis. Jis mano, kad ginčas kilo tik dėl to, kad tuo metu pakilo pieno kainos, jo supirkėjai ėmė mokėti po 800 Lt už toną ir ieškovui tapo nenaudinga naudotis nupirktuoju aparatu.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino visiškai. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas pagrįstai teigia, jog jam buvo žinoma, kad perkamasis pieno realizavimo šaldytuvas bus atidaromas per priekį, jis bus pastatomas ant kojelių, kad būtų galima patogiai pieno cisternas įstumti į patį šaldytuvą. Atsakovas netinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir pateikė ieškovui ne tokį įrenginį, dėl kurio buvo sutarta. Daiktas, kurį pardavė atsakovas, buvo netinkamos kokybės, atsižvelgiant į jo paskirtį ir galimybę saugiai juo naudotis. Įvertinus tai, kad be kojelių pateiktas aparatas atima galimybę 200 l pieno cisterną kelti saugiai, naudojantis vežimėliu, teismas pripažino, kad tai yra esminis sutarties sąlygų pažeidimas. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų pasirašęs turto priėmimo – perdavimo aktą, t. y. realiai pradėjęs įrenginiu naudotis savo poreikiams. Ieškovas 2009 m. gruodžio 23 d. raštu pranešė atsakovui, kad prekė nėra ir nebus reikalinga, kadangi ji neatitinka sutarties sąlygų. Teisinių paslaugų sutartis buvo sudaryta 2009 m. gruodžio 21 d. Tai įrodo, kad dienraštyje „Šiaulių kraštas“ 2009 m. gruodžio 23 d. publikacija „Karvės pieną pilsto automatas“ buvo užsakyta atsakovo iniciatyva, siekiant pareklamuoti ieškovo nenupirktą įrenginį. Liudytoja E. R. patvirtino, kad korespondentas nufotografavo neveikiantį įrenginį. Tai, kad atsakovas sutiko su ieškovo atsisakymu imti užsakytą įrenginį, patvirtina tas faktas, kad būtent atsakovas savo iniciatyva užsakė ir apmokėjo įrenginio reklaminio dekoravimo paslaugas. Tai patvirtina ieškovo teiginį, kad būtent atsakovas prašė pareklamuoti įrenginį, kad būtų galima parduoti jį kitam asmeniui. Ieškovo atsisakymą pirkti įrenginį patvirtina ir tas faktas, kad jis nuo 2010 m. spalio 13 d. nutraukė Reklaminio ploto nuomos sutartį, nors ji buvo pratęsta iki 2010 m. vasario 28 d.. Dėl nurodytų aplinkybių teismas darė išvadą, kad ieškovas nesutiko pirkti įrenginio, kurį jam pateikė atsakovas. Liudytojas M. V. patvirtino, kad įrenginį į sandėlį perkėlė atsakovas. Tai taip pat įrodo, jog ieškovas juo nesirūpino ir nelaikė savo nuosavybe. Pirkimo – pardavimo sutarties 5.1.4 punkte numatyta, kad nuosavybės teisė pereina pirkėjui nuo prekės perdavimo – priėmimo momento. Teismui nepateiktas joks įrodymas, patvirtinantis šį faktą. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepriėmė atsakovo atvežto aparato, nesinaudojo kaip nuosavybėn perduotu daiktu, todėl turėjo teisę nutraukti su atsakovu sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį bei pareikalauti grąžinti jo įsigijimui sumokėtas sumas. Teismas laikė pagrįstu atsakovo teiginį, kad pats ieškovas vėlavo sumokėti avansą, todėl įrenginys buvo atvežtas pavėlavus. Sutarties 5.1.1 punkte numatyta, kad prekės pristatomos ir perduodamos pirkėjui per 66 dienas nuo sutarties įsigaliojimo dienos. Sutarties 4.1.6 punkte numatyta, kad sutartis įsigalioja nuo avansinio mokesčio pavedimo dienos. Pavedimas buvo atliktas 2009 m. rugpjūčio 17 d. Net skaičiuojant nuo šio laiko maksimalų 66 dienų terminą, atsakovas visiškai be pagrindo prekes atvežė tik 2009 m. gruodžio 8 d. Atsakovo atstovų teiginys, kad ieškovas sutartį nutraukė dėl to, jog pakilo pieno supirkimo kainos AB „Žemaitijos pienas“ yra nepagrįstos jokiais įrodymais. Tik tuo atveju, jei atsakovas savo sutartinius įsipareigojimus būtų įvykdęs absoliučiai tiksliai (nustatytu laiku atvežęs ieškovui sutartą aparatą), ieškovo veiksmai dėl šios sutarties nevykdymo galėtų būti laikomi neteisėtais.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas – atsakovas BUAB „Tatmedos prekyba“ – apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Teismas padarė neteisingą išvadą, jog sutartimi aptartas avansinis mokestis atsakovui buvo sumokėtas 2009 m. rugpjūčio 17 d., todėl atsakovas prekę neva turėjęs pristatyti iki 2010 m. spalio 22 d. Pirkimo – pardavimo sutarties 4.1.2. punktu avansinis mokestis buvo detaliai aptartas bei nurodytas terminas (2009-07-31) iki kada ieškovas privalo jį sumokėti. Būtent su šia sąlyga buvo siejamas sutarties įsigaliojimas (Sutarties 4.1.6. punktas), kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad sutartos avanso sumos sumokėjimas sutartu laiku yra esminė sutarties sąlyga. Kadangi avansas buvo pilnai sumokėtas tik 2009 m. rugsėjo 16 d., darytina išvada, kad ieškovas pirma pažeidė vieną iš esminių sutarties sąlygų. Teismas neteisingai nurodė, kad atsakovas neturėjo jokio pagrindo ieškovui prekę atvežti tik 2009 m. gruodžio 8 d. Ieškovas avanso sumokėjimo terminą pradelsė 47 dienas. Atsakovas, avansą gavęs 2009 m. rugsėjo 16 d., prekę ieškovui privalėjo pristatyti per 66 dienas, t. y. iki 2009 m. lapkričio 21 d. Kadangi 2009 m. lapkričio 21 d. yra ne darbo diena, vadovaujantis CK 1.121 straipsnio 2 dalimi, prievolės įvykdymo terminas perkeliamas į 2009 m. lapkričio 23 d. Kadangi ieškovas jau buvo pažeidęs esminę avanso sumokėjimo sąlygą, atsakovui kilo papildomų sunkumų vykdant sutartį, dėl ko jis prekę ieškovui pristatė (2009-12-08) ne per 66 dienas nuo avansinio mokėjimo gavimo dienos, o per 81 dieną, terminą pradelsęs 15 dienų. Apeliantas nesutinka su teismo motyvais, kad atsakovas ieškovui pristatė prekę, neatitinkančią ieškovo lūkesčių ir specifikacijos, kuri yra neatskiriama sutarties dalis (Sutarties 1.1. p.), todėl ieškovas pagrįstai atsisakė sutarties. Neatskiriamas pirkimo – pardavimo sutarties priedas yra pasiūlymas Nr. 225, kuriame aprašoma prekė. Pagal šį pasiūlymą, kurio ieškovas neginčija ir su kuriuo sutinka, nurodyta, kad prekės sudedamosios dalys yra: šaldytuvas V200 su 2 talpomis po 200 l., 200 l. talpyklos, GSM jungtis, skystųjų kristalų monitorius, PET butelių skirstytuvas ir vežimėlis. Tačiau kartu su šiuo pasiūlymu ieškovas į bylą pateikė pieno realizavimo šaldytuvo nuotrauką, iš kurios matyti, kad šiame įrenginyje nėra skystųjų kristalų monitoriaus ir PET butelių skirstytuvo. Ant šio dokumento taip pat nėra atsakovo atstovo parašo ar kitokio patvirtinimo, iš kurio būtų matyti, kad atsakovas ieškovui siūlė būtent tokį pieno realizavimo šaldytuvą. Atsakovas į bylą pateikė kitokią pieno realizavimo šaldytuvo nuotrauką, kuri atitiko abiejų šalių lūkesčius ir pasiūlymu Nr. 225 išdėstytą įrenginio specifikaciją. Iš šios nuotraukos matyti, kad įrenginio sudedamosios dalys yra tokios, kokios išvardytos pasiūlyme Nr. 225, t. y. šiame įrenginyje yra ir skystųjų kristalų monitorius ir PET butelių skirstytuvas. Toks pieno realizavimo šaldytuvas ir buvo pristatytas ieškovui. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad atsakovas ieškovui pristatė būtent tokią prekę, kuri atitinka prekės aprašymą, pristatyta prekė yra kokybiška, todėl atsakovas nepažeidė CK 6.333 straipsnio 5 dalį.Teismas nurodė, kad prekė buvo netinkamos kokybės, ieškovas negalėjo ja tinkamai, saugiai ir pagal paskirtį naudotis, kas, teismo nuomone, yra esminis sutarties pažeidimas, todėl šios prekės ieškovas neva nepriėmė ir ja nesinaudojo. Byloje yra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas prekę faktiškai priėmė ir ja naudojosi. Pats nurodo, kad prekė buvo pastatyta ir naudota PC „Akropolis“, Šiauliuose. Aplinkybę, kad prekė ieškovo buvo naudojama, patvirtina byloje esantis laikraščio „Šiaulių kraštas“ straipsnis (bylos 1. 65, 66), kuriame publikuotoje nuotraukoje prie prekės yra įamžintas ir pats ieškovas, kuris davė interviu laikraščiui apie savo vykdomą naują veiklą – pieno pardavimą naujuoju pieno realizavimo šaldytuvu. Teismas neįvertino byloje esančių įrodymų ir tos aplinkybės, kad šiuo metu prekė yra pas ieškovą (patvirtina 2010-09-09 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, bylos 1. 80-96). Tai paneigia ieškovo teiginius, kad prekės jis nepriėmė, nelaiko savo nuosavybe ir ja nesinaudoja. Ieškovas, nors ir nepasirašė priėmimo – perdavimo akto, bet faktiškai preke naudojosi ir tik vėliau dėl nežinomų priežasčių atsisakė pirkimo – pardavimo sutarties, motyvuodamas tuo, kad prekė jam netinka ir yra nereikalinga.
Atsiliepimas
Ieškovas prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Šiaulių apygardos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus: teismas tinkamai įvertino sutartį. Atsakovas pats nustatė savo prievolės įvykdymo terminą, tačiau jo nesilaikė. Atsakovas pripažįsta, jog jis praleido prievolės įvykdymo terminą net 15 dienų. Pasiūlymą Nr.225 iš atsakovo gavo elektroniniu paštu, todėl ant jo nebuvo atsakovo parašų. Verslo planą ieškovui rengė pats atsakovas. Ar ieškovui pateiktame pavyzdyje yra nupieštas skystųjų kristalų monitoriaus ir/ar PET butelių skirstytuvas, ar nėra - negalima nei teigti, nei paneigti, nes piešinys nėra detalizuojamas. Apeliantas teigia, kad ieškovas prekę priėmė, tačiau tai netiesa. Prekė į PC „Akropolis“ Šiauliuose buvo atvežta vėlai vakare. Tik apžiūrėjęs prekę ieškovas pastebėjo jos trūkumus, tačiau atsakovas, žadėdamas prekę pakeisti (ar parduoti kam nors ir ieškovui parvežti kitą) prašė ieškovo leisti iškrauti prekę jo nuomojamose patalpose. Jokio priėmimo – perdavimo akto šalys nepasirašė, atsakovas neperdavė ieškovui jokių su įrenginiu susijusių dokumentų. Siekdamas įsiūlyti atvežtą prekę, atsakovas leido ir net primygtinai prašė ją išbandyti. Ieškovas pabandymui kelis kartus buvo atvežęs pieno į vieną iš aparatų, tačiau tik dar labiau įsitikino, jog atsakovo atvežta prekė jam visiškai netiko, jis ne tokios prekės tikėjosi ir ne tokią pirko. Tokia prekė ieškovui nereikalinga, todėl jos iš pardavėjo nepriėmė. Tai, kad atsakovas sutiko su ieškovo atsisakymu priimti atvežtą įrenginį patvirtina tas faktas, kad būtent atsakovas savo iniciatyva užsakė ir apmokėjo įrenginio reklaminio dekoravimo paslaugas (b. l. 147-148). Ieškovas 2010 m. sausio 13 d. nutraukė patalpų nuomos sutartį ir šiuo įrenginiu nesirūpino, nelaikė jo savo nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad atsakovas prašė ieškovo jo atvežtą įrenginį pareklamuoti. Ieškovas 2009 m. gruodžio 23 d. raštu atsisakė pirkimo – pardavimo sutarties. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovui atsirado prievolė grąžinti ieškovui jo sumokėtą avansą bei atlyginti nuostolius.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pirkimo-pardavimo sutarties dalyku gali būti neišimti iš apyvartos daiktai, kuriuos pardavėjas jau turi, ar kurie gali būti sukurti ar pardavėjo įsigyti ateityje, vertybiniai popieriai ir kitokie daiktai bei turtinės teisės, prieauglis, derlius ir kiti atsirandantys daiktai (CK 6.306 str. 1 d., 2 d.).
Ieškovo ir atsakovo 2009 m. liepos 16 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties dalykas yra atsakovui (pardavėjui) nuosavybės teise priklausanti įranga (prekė), nurodyta specifikacijoje (pirkimo-pardavimo sutarties 1.1 punktas). Iš atsakovo 2009 m. birželio 18 d. ieškovui pateikto pasiūlymo Nr. 225 ir prie jo pridėtos nuotraukos yra aišku, kad pirkimo-pardavimo sutarties dalykas yra pieno realizavimo šaldytuvas. Pasiūlyme išvardintos dalys, sudarančios pieno šaldytuvo visumą, t. y. šaldytuvo komplektacija (t. 1, b. l. 123). Nuotraukoje atvaizduotas šaldytuvo modelis turi kojeles, durys atsidaro iš šaldytuvo priekinės pusės (t. 1, b. l. 124). Tuo tarpu atsakovas pateikė ieškovui kito modelio pieno šaldytuvą: šaldytuvas be kojelių, durys atsidaro ne iš priekio, o iš priešingos pusės. Šaldytuvas, kurio durys atsidaro iš priekinės pusės, gali būti statomas prie sienos. Šis šaldytuvas turi kojeles ir pieno cisternos į jį įkeliamos keltuvo pagalba per priekines duris. Tuo tarpu šaldytuvo, kurio durys atsidaro ne iš priekinės pusės, prie sienos pastatyti neįmanoma, jis statomas patalpos viduryje, todėl jo eksploatacijai reikalingos didesnės patalpos, nei šaldytuvui, į kurį pieno cisternas įkeliamos per priekines duris. Po šaldytuvu, kuris neturi kojelių, negali pavažiuoti keltuvas, kurio pagalbą į šaldytuvą įkeliamos pieno cisternos, todėl cisterna į šaldytuvą įkeliama rankiniu būdu. Taigi atsakovo pateiktas pieno realizavimo šaldytuvas neatitinka nuotraukoje atsakovo pateikto šaldytuvo pavyzdžio.
Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad dėl durų įrengimo šaldytuvo priekinėje pusėje ir kad šaldytuvas turi būti su kojelėmis, su ieškovu nebuvo susitarta, o ant ieškovo teismui pateiktos šaldytuvo nuotraukos nėra jo, kaip pardavėjo, jokio patvirtinimo apie tai, kad šalys susitarė būtent dėl šaldytuvo atvaizduoto šioje nuotraukoje. Šiuos atsakovo teiginius pirmosios instancijos teismas pripažino nepagrįstais ir įvertino kaip nesąžiningus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad atsakovas teismui pateikė ne tokio šaldytuvo nuotrauką, pagal kurios pavyzdį buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. Iš banko Swedbank gauti duomenys patvirtina, kad atsakovas pateikė pasiūlymą ir nuotrauką būtent tokio pieno šaldytuvo, kurio durys atsidaro iš priekinės pusės ir jis turi kojeles (t. 1, b. l. 118-125). Liudytojas M. S., dirbęs bendrovėje ,,Tamedos prekyba“, taip pat patvirtino, kad ieškovui buvo pasiūlytas šaldytuvas, statomas prie sienos, su durimis iš priekinės pusės ir, kad būtent tokio modelio šaldytuvo nuotrauka buvo ieškovui pateikta kartu su pasiūlymu (t. 1, b. l. 103).
Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas ir pardavėjas yra atsakingas už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 str. 1, 3 dalys). Jeigu netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas, pirkėjas gali atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.). Atsakovo ieškovui parteiktas pieno šaldytuvas neatitinka kokybės reikalavimų, nes neturi tų savybių, kurias turėjo turėti pagal pirkimo-pardavimo sutartimi aptartas sąlygas, t. y. durys turėjo būti priekinėje šaldytuvo pusėje ir pieno cisternos į šaldytuvą įkeliamos keltuvo pagalba. Esminis pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų pažeidimas yra tas, kad pieno šaldytuvas negali būti pastatomas prie sienos, nes durys atsidaro ne iš priekinės pusės ir dėl šios priežasties jo eksploatacijai reikia didesnės prekybinės patalpos; pieno cisternos į šaldytuvą negali būti įkeliamos keltuvu, nes šaldytuvas neturi kojelių ir dėl šios priežasties pieno cisternos į šaldytuvą įkeliamos rankiniu būdu.
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų pažeidimą esminiu ir tinkamai pritaikė teisės normą (CK 6.334 str. 1 d. 4 p.), reglamentuojančią pirkėjo teises, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu
nutarė:
Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gruodžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.