- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-25
- Bylos Nr.
- ATP-396-354/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-18-3-00352-2012-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Nijolė Matuzevičienė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracine tvarka nubausto J. R. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nutarimo, kuriuo J. R. pripažintas kaltu padarius pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 3000 Lt bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. R. nubaustas už tai, kad dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, ir būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio atstovu, vykdančiu darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad apie darbininko V. U., gim. (duomenys neskelbtini), įdarbinimą, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, nes 2012 m. balandžio 19 d. apie 9 val. atlikto neplaninio statybvietės, esančios (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu, statybvietėje rastas dirbantis, t. y. su kitais darbininkais nuo 2012-04-10 atliekantis miesto aikštės įrenginėjimo darbus, gerbuvio darbininkas V. U., apie kurio įdarbinimą nebuvo pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius J. R. neužtikrino, kad darbininkas V. U. nuo 2012-04-10 pradėtų dirbti tik po pranešimo apie darbuotojo įdarbinimą pateikimo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 25.1 punkto reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu J. R. prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių.
Skunde apeliantas nurodo, kad jo manymu, apylinkės teismo nutarimas yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas, kadangi teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. J. R. įsitikinimu, jis administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį yra patrauktas nepagrįstai. Pasak apelianto, darbo sutartis su V. U. gerbūvio darbų atlikimo laikotarpiui statybos objekte „(duomenys neskelbtini) miesto aikštės rekonstrukcija“ sudaryta 2012-04-06, V. U. priėmimą į darbą patvirtina 2012-04-06 priėmimo į darbą įsakymas, 2012-04-06 darbo sutartis, įrašai Priėmimo į darbą įsakymų registracijos žurnale, Darbo sutarčių registracijos žurnale, darbuotojų supažindinimo su darbo tvarkos taisyklėmis registre, Darbuotojų pažymėjimų registre, asmens apskaitos kortelėje, darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, asmens medicininėje kortelėje, darbuotojų asmeninių apsaugos priemonių apskaitos kortelėje ir kituose dokumentuose. Todėl akivaizdu, kad jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius, užtikrino, kad V. U. priėmimas į darbą būtų įformintas tinkamai.
Taip pat apeliantas nurodo, kad apie V. U. įdarbinimą „Sodrai“ laiku nebuvo pranešta ne dėl jo veikimo ar neveikimo, o dėl personalo tarnybos darbuotojos techninės klaidos. Dokumentas „Sodrai“ apie V. U. įdarbinimą buvo paruoštas, tačiau personalo tarnybos vadovė K. M. dėl apsirikimo šio dokumento elektroniniu būdu „Sodrai“ neperdavė, nors galvojo, kad dokumentą į „Sodros“ sistemą įkėlė. Apelianto teigimu, jis apie tai, kad personalo skyriaus vadovė neatliko jos tiesioginių pareigų, nežinojo ir negalėjo žinoti, nes toks atvejis yra pirmas per 20 metų bendrovės laikotarpį, todėl mano, kad jis yra apkaltintas nepagrįstai.
Apeliantas teigia, kad pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn traukiami fiziniai, pakaltinami asmenys, turintys specialųjį požymį, t. y. darbdavys ar jo įgaliotas asmuo. Jis yra darbdavį atstovaujantis asmuo, tačiau dalį darbdavio funkcijų įstatymo pagrindu yra pavedęs atlikti kitiems asmenims. Teismas nesiaiškino, kas pagal įmonėje nustatytą tvarką yra tiesiogiai atsakingas už minėtų duomenų perdavimą „Sodrai“, be to, teismas neišdėstė motyvų, kodėl už kito darbdavio įgalioto asmens klaidą tiesiogiai turi atsakyti darbdavį atstovaujantis asmuo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbtini) teritorinio skyriaus vedėjas prašo Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą, o J. R. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadovaujantis ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tada, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.
J. R. apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir patikrinęs įrodymų tyrimo bei vertinimo aspektu, daro išvadą, kad nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių J. R. kaltę padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Byloje esantys įrodymai dėl šio pažeidimo padarymo, neleidžia daryti pagrįstos išvados, jog būtent J. R. buvo atsakingas už duomenų pateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, kadangi K. M. paaiškinime nurodė, jog ji buvo atsakinga už duomenų nepateikimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui, tai apeliantas pažymėjo ir apeliaciniame skunde, tačiau pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą, nesiėmė priemonių šioms aplinkybėms išsiaiškinti, neišsireikalavo tai patvirtinančių dokumentų, t. y. neišsiaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių.
Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis apylinkės teismas privalo rašyti teismo posėdžio protokolą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1333/2007). Teismo posėdžio protokolas vaidina svarbų vaidmenį, užtikrinant asmenų teisę į tinkamą ir sąžiningą teismo procesą. Jame fiksuojami esminiai bylos nagrinėjimo momentai, asmenų atvykimas į teismo posėdį, įrodymų tyrimas ir kt. Toks fiksavimas užtikrina, jog teismas savo procesinį sprendimą grįs tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje. Teismo posėdžio protokolas ypač svarbus apeliacinio proceso metu, kadangi administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ straipsnio 2 dalis), todėl byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai, liudytojų parodymai paprastai vertinami pagal byloje esančią medžiagą. Nesant byloje teismo posėdžio protokolo, apeliacinės instancijos teismas turi labai ribotas galimybes įvertinti byloje pirmosios instancijos teisme atliktą įrodymų tyrimą, ypač asmenų žodinius paaiškinimus (žr. nutartį administracinėje byloje Nr. N444-371/2011).
Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien tik rašytiniai asmens paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams ir jų nepakeičia. Neapklausus liudytojų, kurių parodymai yra esminiai bylos baigčiai, sudaromos prielaidos pažeisti Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje asmeniui suteiktą teisę ir administracinių teisės pažeidimų bylų procese užduoti klausimus kaltinimo liudytojams, kurių parodymų pagrindu teismas pripažįsta asmenį kaltu padarius pažeidimą (LVAT nutartys Nr. N62-2204/2011, N575-881/2009, N575-684/2009, N62-2206/2011, N444-1301/2011, N575-2644/2011, N756-198/2010, N63-413/2010, N62 -2203/2011).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės patikrinti, kokie asmenys dalyvavo teisminiame bylos nagrinėjime, kokius konkrečiai parodymus teisme davė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, kokius įrodymus teismas ištyrė teismo posėdžio metu, kadangi iš skundžiamo nutarimo matyti, jog teismo posėdyje dalyvavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, iš nutarimo turinio taip pat matyti, kad paaiškinimus davė ir administracinį teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas, tačiau nutarime nėra nurodyta atstovo, dalyvavusio teismo posėdyje vardas ir pavardė, todėl nėra aišku, ar byloje atstovu dalyvavo tas pats pareigūnas, kuris tyrė administracinio teisės pažeidimo bylą, ar kitas pareigūnas, nėra duomenų apie tai, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo jiems užduoti klausimus.
Taip pat svarbu pažymėti, kad ATPK 41³ straipsnis užtraukia administracinę atsakomybę už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo objektyvieji požymiai yra nurodyti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnyje, kurio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Tačiau iš administracinio teisės pažeidimo bylos matyti, kad J. R. patrauktas administracinėn atsakomybėn ir nubaustas ne už tai, jog nepranešė apie asmens įdarbinimą, o už tai, kad neužtikrino, jog apie darbininko V. U. įdarbinimą, ne vėliau kaip prieš darbo pradžią nustatyta tvarka būtų pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Todėl daroma išvada, kad kaltinimas J. R. suformuluotas netinkamai.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Joniškio rajono apylinkės teismas, priimdamas 2012 m. birželio 14 d. nutarimą J. R. administracinio teisės pažeidimo byloje, nesurašius teismo posėdžio protokolo, teismo posėdyje neapklausus administracinio teisės pažeidimo aplinkybes fiksavusio pareigūno, netinkamai suformulavus kaltinimą J. R., neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, pažeidė materialinės ir procesinės teisės normas, dėl ko nebuvo visapusiškai ir objektyviai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas yra naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.
Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Joniškio rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 14 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Joniškio rajono apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.