- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-06
- Bylos Nr.
- e2-394-781/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00023-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“
- Atsakovas
- A. L. A.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė „Swedbank“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovams A. L. A. ir antstoliui R. V. dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Swedbank“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama pripažinti antstolio R. V. 2020 m. gegužės 5 d. varžytynių aktą Nr. S-20-179-13202 negaliojančiu ab initio (nuo pradžios), taikyti restituciją ir grąžinti nuosavybės teises į negyvenamąjį patalpą – kavinės patalpą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – kavinė) ieškovei, įpareigojant antstolį R. V. grąžinti atsakovui A. L. A. už kavinę sumokėtus 332 00 Eur.
2. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo A. L. A. nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą – kavinę, uždraudžiant minėtą turtą perleisti bei juo naudotis, valdyti, disponuoti, įskaitant, bet neapsiribojant, draudimu turtą parduoti, dovanoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, apsunkinti areštuotą turtą bei iš jo kylančias teises.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. sausio 25 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, jį apsunkinti kitomis prievolėmis ir pan. Vertindamas atsakovo A. L. A. sąžiningumą, teismas pažymėjo, kad ieškovė iš esmės nenurodė atsakovo A. L. A. tikėtino nesąžiningumo aplinkybių, nepateikė duomenų ar objektyvių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą spręsti, kad jis sieks turtą nuslėpti ar perleisti kitiems asmenims, dėl ko galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Be to, teismas savo iniciatyva patikrinęs Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis nustatė, kad atsakovo A. L. A. atžvilgiu nėra pradėta bylų, kurios leistų manyti, jog jis yra nesąžiningas ir ar šioje byloje galbūt vengtų teismo sprendimo vykdymo.
5. Pirmosios instancijos teismas, apibendrinęs nurodytas aplinkybes, sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo A. L. A. nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą – negyvenamąją patalpą – kavinės patalpą, uždraudžiant minėtą turtą perleisti bei juo naudotis, valdyti, disponuoti, įskaitant bet neapsiribojant, draudimu turtą parduoti, dovanoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti, apsunkinti areštuotą turtą bei iš jo kylančias teises. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė precedentą, sukurtą kitose civilinėse bylose, kuriose pareikšti ieškinio reikalavimai iš esmės skirtingi nuo nagrinėjamoje byloje pareikštų reikalavimų, atitinkamai ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai yra skirtingi.
6.2. Teismas, siekdamas užtikrinti nuoseklų teisminės praktikos plėtojimą, turėjo atsižvelgti į kitų teismų priimtas nutartis civilinėse bylose, panašiose savo dalyku/ieškinio reikalavimais, kurių užtikrinimui prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
Atsiliepimas
7. Atsakovas A. L. A. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
8. Atsakovas antstolis R. V. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartį dalyje, kurioje buvo netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovės atskirąjį skundą atmesti. Šis atsakovas nurodė, kad atsižvelgiant i tai, jog kavinė turto pardavimo iš varžytynių aktu yra perleista kitam asmeniui (atsakovui) A. L. A. ir preliminariai nėra pagrindo laikyti, kad jis dalyvaudamas varžytynėse ir įsigydamas turtą buvo nesąžiningas, manytina, kad areštuoti vykdymo procese perleista turtą ir taip nepagristai apsunkinti sąžiningo turto įgijėjo nuosavybės teises nėra proporcinga priemone.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo
10. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-181-330/2019).
11. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovui A. L. A. argumentus vertino kaip nepakankamus minėtų suvaržymų taikymui, kadangi ieškovė neįrodė atsakovo A. L. A. nesąžiningumo. Ieškovė atskirajame skunde šios pirmosios instancijos teismo išvados nekritikuoja, nenurodo ją paneigiančių aplinkybių, tačiau vadovaujasi netinkamu teismų praktikos, precedento taikymu nagrinėjamam ginčui.
12. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje yra įtvirtinta teismų pareiga, priimant procesinius sprendimus bylose, taikyti savo pačių sukurtas teisės aiškinimo taisykles, suformuluotas analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o žemesnių instancijų teismai yra saistomi aukštesnės instancijos teismų suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių. Jurisprudencijos tęstinumą suponuoja ir Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d., 2003 m. gegužės 30 d. nutarimai, 2004 m. vasario 13 d. sprendimas, 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. kovo 14 d. nutarimai), be kita ko, reiškiantis, kad tokios pat bylos (pagal analogiją – ir savarankiški procesiniai klausimai) turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. nekuriant naujų teismo precedentų, konkuruojančių su esamais, bet paisant jau įtvirtintų kitose panašiose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas). Esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose saisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus. Teismams sprendžiant bylas, precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas).
13. Ieškovė, prašydama atsakovo A. L. A. atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teigė esant būtinumui remtis konkrečiomis Lietuvos apeliacinio teismo, Kauno apygardos teismo nutartimis, kuriose pateikti išaiškinimai ir priimtas sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra toks, kokio siekia ieškovė nagrinėjamoje byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės nurodytų bylų teisinis rezultatas pirmosios instancijos teismui nėra privalomas, kadangi spręsdamas ieškovės prašymo pagrįstumo klausimą, teismas cituotomis bylomis vadovavosi ne kaip precedentu, o kaip teismų praktika, kurioje suformuluotas bendro pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių, numatytų civilinio proceso kodekso, taikymo sąlygų turinys. Kiekvienu atveju nustatydamas minėtų apribojimų taikymo poreikį, teismas atsižvelgia į konkrečias faktines aplinkybes, galinčias sąlygoti šių suvaržymų būtinumą, o ne besąlygiškai vadovaujasi precedento galią turinčiais teismų sprendimais.
14. Ieškovei neįrodžius įstatyme įtvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų, jos prašymas pagrįstai nebuvo tenkintas. Atskirajame skunde nurodyta šių priemonių taikymo sąlyga – ieškovės reikalavimas taikyti restituciją natūra, kurio negalima įgyvendinti nelikus ginčo turto, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados apie atsakovo A. L. A. sąžiningumą bei neįrodo, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
15. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertinęs susiklosčiusią situaciją ir pritaikęs teisės aktų nuostatas, pagrįstai netenkino ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovės atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.