Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-10-18 · Civilinė byla Nr. 2S-1036-516/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-18
Bylos Nr.
2S-1036-516/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
J.A.S.
Atsakovas
Ž.S.
Trečiasis asmuo
AB SEB bankas
Išvadą teikia
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba
Kategorijos
  • 99.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1036-516/2010Procesinio sprendimo kategorija: 99.1.3; 103.4; 121.6; 122.2; 122.3; 122.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. spalio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Gudžiūnienėskolegijos teisėjų Dalios Kačinskienės ir Algirdo Auruškevičiaus,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J.A.S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J.A.S. ieškinį atsakovui Ž.S. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir kt. Tretysis asmuo - AB SEB bankas, institucija teikianti išvadą byloje - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J.A.S.2009 05 21 kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų.

2009 07 09 ieškovė pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo prašė jos ir atsakovo Ž.S. santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, padalinti santuokoje įgytą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, ieškovei priteisti turto už 136 830 Lt.

Nurodė, kad turtinio reikalavimo suma sudaro 3 330 Lt, todėl mokėtinas žyminis mokestis yra 100 Lt, už neturtinį reikalavimą - 132 Lt, viso 232 Lt, nuo apmokėjimo už reikalavimą priteisti išlaikymą yra atleista.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. kovo 10 d. nutartimi nustatė ieškovei J.A.S. procesinį terminą iki 2010 03 28 trūkumams pašalinti, t.y. patikslinti iieškinį dėl ieškinio vertės nustatymo, sumokėti trūkstamą žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.

Kadangi ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jos asmeninėn nuosavybėn priteisti konkretų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą už 136 830 Lt, tai teismas darė išvadą, kad ieškovės nurodyta ieškinio 3 330 Lt suma yra netiksli. Tai, jog ieškovė prašė nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ieškovė ir atsakovas išliks solidarūs bendraskoliai pagal 2007 03 29 kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), o ieškovei tenkančio neišmokėto kredito suma yra 133 500 Lt, nekeičia prašomo priteisti turto vertės. Dėl išvardintų aplinkybių teismas konstatavo, kad ieškovė neteisingai nurodė ieškinio sumą ir mokėtino žyminio mokesčio dydį. Teismo teigimu, pagal prašomo priteisti turto vertę mokėtinas žyminis mokestis, vadovaujantis CPK 80 str. 1 d. 1 p., yra 3 736,6 Lt, o ne 100 Lt kaip nurodė ieškovė savo ieškinyje. Ieškinys dėl ieškinio sumos tikslintinas.

Teismas taip pat nesutiko su ieškovės atstovės argumentu, kad pagal CK 3.118 str. 2 d., jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma, todėl remiantis šiuo straipsniu 136 830 Lt sumą sumažinus ieškovei tenkančia 133 500 Lt prievolių suma, lieka 3 330 Lt, kurie sudaro ieškinio sumą už turtinį reikalavimą padalyti santuokoje įgytą turtą. Teismas pažymėjo, kad žyminio mokesčio sumokėjimą reglamentuoja procesinės teisės normos, o ne materialinės teisės normos.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė J.A.S. prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-03-10 nutartį panaikinti.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) pirmosios instancijos teismas neteisingai skaičiavo turtinio reikalavimo dėl santuokoje įgyto turto padalijimo sumą ir neteisingai aiškino taikytinas teisės normas. Apeliantė remdamasi CK 3.118 str. 2 d. norma teigia, kad reiškiant ieškinį teisme, įsiskolinimas kreditoriui AB SEB bankui sudarė 267 000 Lt, šią prievolę ieškovė prašė ir po santuokos nutraukimo vykdyti solidariai su atsakovu, t.y. kiekvienas sutuoktinis išmokės po 133500 Lt kreditoriui. Prašomus apeliantei priteisti nekilnojamojo turto objektus bei kitus daiktus ji įvertino 136 830 Lt, todėl remiantis CK 3.118 str. 2 d. sumažinus ieškovei priteistino turto vertę jau priskiriamų prievolių suma, lieka 3 330 Lt, kurie sudaro ieškinio sumą už turtinį reikalavimą padalyti santuokoje įgytą turtą;

2) teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė ieškinį, iškėlė civilinę bylą ir nenustatė, kad ieškovės nurodyta ieškinio suma aiškiai neatitiktų tikrosios išreikalaujamo turto vertės. Ieškovė nurodo, kad ieškinys teisme priimtas 2009 m. liepos mėn., jau įvyko du parengiamieji teismo posėdžiai, todėl teismas, apeliantės nuomone, akivaizdžiai trukdo jai pasinaudoti teise kreiptis teisminės gynybos;

Šalies argumentai

3) apeliantė nesutinka su teismo išvada, jog žyminio mokesčio sumokėjimą reglamentuoja procesinės teisės normos, o ne materialinės teisės normos, todėl įkainojant reikalavimą padalyti santuokoje įgytą turtą, negali būti taikomas CK 3.118 str. 2 d. Ieškovė nurodo, jog žyminis mokestis nuo turtinio reikalavimo sumos mokamas tada, kai teismo sprendimas turės realias turtines pasekmes ieškovui – ieškovas įgis turto arba išvengs prievolių už atitinkamą sumą. Konkrečias taisykles, kaip dalijamas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, nustato CK trečiosios knygos normos. Remiantis CK 3.118 str, dalijant turtą turi būti sudaromas turto balansas ir turto visuma mažinama prievolių (skolų), kurių mokėjimo terminas nesuėjęs, suma. Ieškovės nuomone, akivaizdu, kad patenkinus ieškinį, ieškovės nuosavybėn būtų priteistas ne tik nekilnojamasis turtas ir kiti ieškinyje nurodyti daiktai, bet ir uždėti atitinkami įsipareigojimai bankui. Teigia, jog ji negali pasirinkti nedalyti santuokoje įgyto turto, kadangi šis klausimas yra vienas iš privalomų santuokos nutraukimo byloje. Ieškovė taip pat negali pasirinkti kaip suformuluoti savo reikalavimą – reikalaudama padalyti santuokoje įgytą turtą, ieškovė turi nurodyti ne tik prašomus jai priteisti daiktus ar daiktines teises, bet ir sutuoktinių skolas ir jų tolesnio vykdymo po santuokos nutraukimo tvarką. Taigi apeliantės teigimu, patenkinus ieškinį, ieškovės asmeninio turto ir prievolių visuma padidėtų ne 136 830 Lt, o tik 3 330 Lt, kadangi padalydamas sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius daiktus, teismas ne tik priteistų ieškovei kai kuriuos daiktus, bet kartu nurodytų ir sumokėti skolas kreditoriui;

4) remiantis CPK 85 str. 2 d. ieškinio sumą prireikus patikslina pats teismas rašytinio proceso tvarka, todėl ieškovės teigimu, remiantis sisteminiu CPK nuostatų aiškinimu bei atsižvelgiant į aktyvų teismo vaidmenį šeimos bylose, ieškinys negali būti paliktas nenagrinėtu CPK 296 str. 1 d. 11 p. pagrindu dėl to, kad ieškovė nepatikslino ieškinio ir neįrašė teismo nurodytos ieškinio sumos.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas patikslinto ieškinio vertės bei mokėtino žyminio mokesčio dydžio už patikslintą ieškinį nustatymo klausimą, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, dėl ko priėmė teisėtą nutartį. Šios nutarties panaikinti arba pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra įstatyminio pagrindo.

Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra ir žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).

Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminį mokestį, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: netiesiogiai užkirsti kelią nepagrįstiems reikalavimams, padengti tam tikrą dalį valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan.

Pagal CPK nuostatas tinkamas teisės kreiptis į teismą įgyvendinimas, visų pirma, siejamas su ieškovo pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.), nes būtent ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti teisminio nagrinėjimo ribas, priešingai ginčo šaliai tinkamai atsikirsti, parengiant atsiliepimą, tuo užtikrinant visišką ginčo išsprendimą. Ieškinio pagrindo ir dalyko tinkamas suformulavimas reikšmingas ir todėl, kad pagal juos sprendžiama, koks yra ginčo pobūdis, bei nustatoma, kokio dydžio žyminį mokestį privalo sumokėti ieškinį teikiantis asmuo. Taigi spręsdamas už paduodamą ieškinį mokėtino žyminio mokesčio klausimą, teismas turi įvertinti pareikšto ieškinio pagrindą, dalyką ir pagal tai nuspręsti – turtinis ar neturtinis reikalavimas yra reiškiamas, o turtinio reikalavimo atveju- taip pat ir nustatyti, kokia šio reikalavimo suma.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog patikslintu ieškiniu (b.l. 70-74) ieškovė J.A.S. prašė asmeninėn nuosavybėn jai priteisti šį santuokos metu įgytą turtą: 0,06 ha dydžio žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., vertė – 36 000 Lt; 23 proc. baigtumo vienbutį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini)., vertė – 94 000 Lt; nešiojamąjį kompiuterį, vertė – 1500 Lt; spausdintuvą, vertė – 350 Lt; DVD įrenginį, vertė – 130Lt; skaitmeninį fotoaparatą, vertė – 1300 Lt, miegamojo baldų komplektą, vertė – 2000 Lt ir skalbimo mašiną, vertė – 1400 Lt. Taigi ieškovė patikslintu ieškiniu prašė po santuokos nutraukimo jos asmeninėn nuosavybėn priteisti kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą už 136 830 Lt. Tai reiškia, jog ieškovės reikalavimas dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo yra turtinio pobūdžio.

CPK 80 straipsnio 1 dalis nustato, kad žyminiu mokesčiu apmokamas kiekvienas ieškinys. Proceso įstatyme įtvirtinta mišrioji – proporcinio ir paprastojo mokesčio sistema. Proporcinis žyminis mokestis taikomas turtiniams ginčams ir jo dydis nustatomas procentine išraiška nuo ieškinio ar kitokio reikalavimo kainos: iki vieno tūkstančio litų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip penkiasdešimt litų; nuo didesnės kaip vienas šimtas tūkstančių litų sumos iki trijų šimtų tūkstančių litų – trys tūkstančiai litų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių litų; nuo didesnės kaip trys šimtai tūkstančių litų sumos – septyni tūkstančiai litų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios tris šimtus tūkstančių litų. (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Pažymėtina, jog kai reiškiamas turtinio pobūdžio reikalavimas, remiantis CPK 135 straipsnio 1 dalies 1 punktu, ieškinys tyri būti įkainotas ir nurodyta ieškinio suma, kuri apskaičiuojama pagal prašomo priteisti turto rinkos vertę (CPK 85str. 1 d. 9 p.). Rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti (Turto ir verslo pagrindų vertinimo įstatymo 2 str. 13 d.).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog nors ieškovė nepatiekė jokių įrodymų apie reikalaujamo jai priteisti turto rinkos vertę, remiantis patikslintu ieškiniu, ji šį turtą įvertino 136 830 Lt suma. Tokiu atveju konstatuotina, jog ieškovės ieškinio suma yra būtent 136 830 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog tai, kad ieškovė prašė nustatyti, kad po santuokos nutraukimo ji ir atsakovas išliks solidarūs bendraskoliai pagal 2007-03-29 Kredito sutartį, o ieškovei tenkančio neišmokėto kredito suma yra 133 500 Lt, nekeičia aptariamo ieškinio sumos, kadangi tam tikros vertės turtas ieškovės nuosavybėn atitektų teismo sprendimo pagrindu, o ne įvykdžius jai tenkančią prievolę ar jos dalį pagal kredito sutartį. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog patikslintu ieškiniu prašoma ieškovę ir atsakovą palikti solidariais skolininkais pagal kredito sutartį, t.y. skolos sumą prašoma ne padalinti, o palikti solidariąją prievolę bankui. Kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (Civilinio kodekso 6.6 str. 4 d.). Vadinasi, solidariosios prievolės bankui nustatymas negali įtakoti tarp sutuoktinių dalinamo turto vertės bei mokėtino žyminio mokesčio dydžio, kadangi bankas gali pareikalauti, kad bet kuris iš solidariųjų skolininkų įvykdytų prievolę, kaip ir reikalauti, kad prievolę įvykdytų abu skolininkai.

Taigi darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ieškinio vertę, t.y. 136 830 Lt ir mokėtino žyminio mokesčio dydį, bei pagrįstai nurodė, kad jis lygus 3736,60 Lt (3000+ (36 830 x 2 proc).= 3736,60 Lt) (CPK 80 str. 1 d. 1 p.).

Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis kooperacijos principu (CPK 8 str.), nustatytų aplinkybių pagrindu tinkamai įgyvendino išaiškinimo pareigą: ieškovei įvardijo konkrečius ieškinio trūkumus ir davė aiškius nurodymus, papunkčiui išdėstydamas, kokiu būdu nustatyti trūkumai turi būti pašalinti.

Teisėjų kolegija pažymi, jog šiuo atveju negali būti sprendžiama, ar teismas, ieškovei nepašalinus trūkumų, turi teisę ieškinį palikti nenagrinėtą, kadangi apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos nutarties teisėtumą bei pagrįstumą ir nevertina teismo veiksmų galimų ar negalimų atlikti ateityje. Nutarties dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu nėra priimta, todėl šis klausimas išeina už bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

Kiti ieškovės atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo patikslinto ieškinio vertės bei žyminio mokesčio dydžio už patikslintą ieškinį klausimą, visapusiškai ištyrė ir teisingai nustatė visas faktines bylos aplinkybes, pagrindų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra (Civilinio proceso kodekso 329, 330, 338 str.), todėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.), o ieškovės atskirasis skundas netenkinamas.

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 14,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Netenkinus atskirojo skundo, iš ieškovės J.A.S. priteistina 14,10 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. kovo 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės J.A.S. 14 (keturiolika) litų ir 10 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Kolegijos pirmininkė Rasa GudžiūnienėTeisėjai Dalia KačinskienėAlgirdas Auruškevičius