- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-05-25
- Bylos Nr.
- e2A-772-613/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolanta Gailevičienė, Erinija Kazlauskienė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- L. P., A. P.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Giedrės Seselskytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. M. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017-01-10 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių L. P. ir A. P. ieškinį atsakovei R. M. dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir atsakovės R. M. priešieškinį dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovės ieškinyje nurodė, jog su atsakove yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Joms nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys šio pastato, o atsakovei – 1/3 dalis. Nurodė, jog yra susidariusi situacija, kai atsakovė laiko save vienintele pastato savininke ir ieškovėms neleidžia tinkamai naudotis nuosavybe. Atsakovei pateikus pasiūlymą dėl naudojimosi tvarkos, atsakovė šį pasiūlymą ignoravo ir nepateikė jokių pastabų ar kitų pasiūlymų. Prašė nustatyti naudojimosi tvarką gyvenamuoju namu pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste – UAB) „Eurometras“ 2015-12-28 parengtą planą, pagal kurį atsakovei naudotis paskiriamos patalpos: R-1, 9,01 kv. m; R-2, 14,68 kv. m; 1-1, 1,08 kv. m; 1-2, 0,90 kv. m; 1-3, 14,09 kv. m; 1-4, 13,96 kv. m; 1-5, 9,65 kv. m; 1-7, 0,85 kv. m, 1-8, 0,93 kv. m, tokiu būdu atsakovei teks 65,15 kv. m gyvenamųjų patalpų ploto ir 23,69 kv. m rūsio patalpų. Ieškovėms priskirtinos patalpos: R-1, 25,84 kv. m; R-3, 21,53 kv. m; 1-1, 2,15 kv. m; 1-2, 1,76 kv. m; 1-5, 24,87 kv. m; 1-6, 10,26 kv. m; 1-7, 1,70 kv. m; 1-8, 1,86 kv. m; 1-9, 12,61 kv. m; 1-10, 3,54 kv. m; 1-11, 9,20 kv. m; 1-12, 13,16 kv. m, bendras ieškovėms tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas – 128,48 kv. m, rūsio patalpų – 47,37 kv. m. Priešieškiniu atsakovė prašė atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Nurodė, jog po jos ir ieškovių motinos mirties kiekviena iš jų lygiomis dalimis, t. y. po 1/3 dalį, valdo šį turtą: gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 29 100 Eur; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 384 Eur; ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1109 Eur; kitus statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 19 Eur; žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0,65 ha, žemės ūkio paskirties, 1030 Eur vidutinės rinkos vertės); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0,52 ha, žemės ūkio paskirties, 771 Eur vidutinės rinkos vertės); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0,72 ha, žemės ūkio paskirties, 1200 Eur vidutinės rinkos vertės); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0,15 ha, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties, 3850 Eur vidutinės rinkos vertės); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0,07 ha, žemės ūkio paskirties, 114 Eur vidutinės rinkos vertės); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0,12 ha, žemės ūkio paskirties, 196 Eur vidutinės rinkos vertės). Nurodė, jog žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini). Atsakovė neprašė atidalyti iš kitų statinių (šulinys, lauko tualetas) ir žemės sklypo, kurio unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi sklype yra gyvenamasis namas, jis būtinas naudoti visiems savininkams. Atsakovė prašė atidalyti gyvenamąjį namą pagal UAB „Eurometras“ parengtą ir ieškovių pateiktą gyvenamojo namo planą, skaičiuojant, kad 1 kv. m vertė yra 150,29 Eur. Taigi prašė bendrai naudotis palikti patalpą R-1 (ten yra kuro katilas ir per šią patalpą patenkama į patalpas R-1 ir 3) ir patalpą 1-1 (pirmo aukšto laiptinė ir laiptai į rūsį). Prašė jai atidalyti gyvenamąsias patalpas: 1-2, 2,66 kv. m; 1-3, 14,09 kv. m, 1-4, 13,96 kv. m; 1-5, 34,52 kv. m, 1-6, 10,26 kv. m, 1-7, 2,66 kv. m, iš viso 78,04 kv. m, vertė 11 728,63 Eur. Ieškovėms liktų patalpos: R-2, 14,68 kv. m; R-3, 21,53 kv. m; 1-8, 2,79 kv. m; 1-9, 12,61 kv. m; 1-10, 3,54 kv. m; 1-11, 9,20 kv. m; 1-12, 13,16 kv. m; iš viso 77,51 kv. m, vertė 11 648,98 Eur. Taip pat prašė ieškovėms priteisti visą atsakovei priklausančią ūkinių pastatų ir atidalijamų žemės sklypų dalį: 1/3 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendros 384 Eur vidutinės rinkos vertės); 1/3 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendros 1109 Eur vidutinės rinkos vertės); 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0,65 ha, žemės ūkio paskirties, 1030 Eur vidutinės rinkos vertės); 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0,52 ha, žemės ūkio paskirties, 771 Eur vidutinės rinkos vertės); 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0,15 ha, mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos paskirties, 3850 Eur vidutinės rinkos vertės); 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0,07 ha, žemės ūkio paskirties, 114 Eur vidutinės rinkos vertės); 1/3 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (0,12 ha, žemės ūkio paskirties, 196 Eur vidutinės rinkos vertės). Visos atsakovės dalies šiame turte vertė yra 2484,66 Eur. Po atidalijimo atsakovės siūlomu būdu ieškovėms atitektų atidalyto turto už 17 609,98 Eur, atsakovei – už 11 728,63 Eur. Toks atidalijimo projektas atitinka socialinės taikos ir proporcingumo principus. Atsakovė, ilgą laiką prižiūrėdama tėvus, o po tėvo mirties slaugydama motiną, dėjo daug asmeninių lėšų bent elementariam komfortui namuose sukurti, pirmas aukštas yra suremontuotas vien atsakovės lėšomis, ieškovės ne tik neprisidėjo, tačiau ir prieštaravo, kad tą darytų atsakovė. Todėl atsakovė, norėdama būti užtikrinta, su seserimis sudarė susitarimą, kad mamos mirties atveju ieškovės nepretenduos į gyvenamojo namo pirmo aukšto patalpas, kuriose gyvena atsakovė, o atsakovė nepretenduos į penkis žemės sklypus. Namo pritaikymui gyventi atsakovė skyrė 10 890 Eur remonto darbams (kanalizacijos, šildymo sistemos, tualeto įrengimas, dušo kabina, durų pakeitimas l aukšte, svetainės, verandos remontas, elektros įvadas į rūsį), už aplinkos sutvarkymą (kiemo vartai, tvora, žolės pjovimas) atsakovė sumokėjo apie 2550 Eur. Ieškovės siekia be jokios kompensacijos naudotis sukurtomis sąlygomis, atsakovės manymu, tai, ką atsakovė sukūrė savo pastangomis, turėtų būti atidalyta jai.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Plungės rajono apylinkės teismas 2017-01-10 sprendimu ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė – pagal UAB „Eurometras“ 2015-12-28 parengtą naudojimosi schemą nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką ir priteisė iš atsakovės ieškovėms jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, nustatė, jog pagal atsakovės siūlomą atidalijimo būdą atsakovei tenka 78,04 kv. m, ieškovėms – 77,51 kv. m gyvenamojo namo, ieškovėms taip pat tenka atsakovei priklausanti 1/3 dalis ūkinių pastatų bei atsakovės 1/3 dalis žemės sklypų, pinigine išraiška, pagal atsakovės pateiktus duomenis, atsakovei nuosavybėn tenka turto už 11 728,63 Eur, ieškovėms – už 17 609,98 Eur, todėl padarė išvadą, kad toks atidalijimas neatitinka turimų nuosavybės dalių ir pažeidžia ieškovių interesus.Spręsdamas dėl ieškovių ieškinio reikalavimų pagrįstumo, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog ieškovių pateiktas projektas atitinka bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus, pagrįstas racionaliu daikto naudojimu ir nevaržantis kito bendraturčio teisių, nustatė, jog atsakovės interesai nebus pažeidžiami.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Teisme dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2017-01-10 sprendimo gautas atsakovės R. M. (toliau – apeliantė) apeliacinis skundas. Apeliantė prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį patenkinti bei priteisti visas apeliantės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, visiškai patenkindamas ieškinį, patenkino tik ieškovių reikalavimus, taip pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą.Teismas, palikdamas pirmojo aukšto patalpas, sudarančias daugiau kaip pusę pirmojo aukšto ploto, ir įėjimą bendrai naudotis, ginčo iš esmės neišsprendė.Šalių santykiams esant konfliktiškiems turėjo būti siekiama atidalijimo. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovėms netinka ne pats atidalijimo būdas, o tik aritmetinė nelygybė, teismas turėjo spręsti ginčą ne atmesdamas reikalavimą dėl atidalijimo, o išspręsdamas klausimą dėl kompensacijos priteisimo ieškovėms.Teisme taip pat gautas ieškovių atsiliepimas į apeliacinį skundą. Ieškovės prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti visas apeliacinės instancijos teisme ieškovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės nurodo, jog pirmosios instancijos tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalys).Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, atsižvelgusi į tai, jog abi šalys ir (ar) jų atstovai dalyvavo pirmosios instancijos teismo posėdyje, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog šalys yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendraturtės. Apeliantei priklauso 1/3 dalis namo, ieškovėms – 2/3 dalys namo (e. b. l. 8–11). Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis lygiomis dalimis (po 1/3 dalį) taip pat priklauso 2 ūkiniai pastatai, inžineriniai statiniai bei 6 žemės sklypai.Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentais. Byloje nustatyta, kad tiek iki ieškovių kreipimosi į teismą dienos, tiek nagrinėjant bylą teisme šalys nepasiekė sutarimo nei dėl joms priklausančių dalių naudojimo tvarkos nustatymo, nei dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės varianto, nei dėl kito ginčo išsprendimo būdo. Pirmosios instancijos teismo motyvai, kad bendraturčiai privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme, kad optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, atmetant apeliantės priešieškinį, yra netinkami ir nepagrįsti bylos faktinėmis aplinkybėmis, nes, teisėjų kolegijos nuomone, yra akivaizdu, kad visos galimybės išspręsti ginčą šalių suderinta valia byloje nagrinėjamu atveju buvo išnaudotos. Jei ieškovės savo projektą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo būtų suderinusios su apeliante arba jei apeliantė būtų parengusi su ieškovėmis suderintą projektą dėl atidalijimo, tai joms apskritai nebūtų buvę pagrindo kreiptis į teismą (CK 4.75 str. 1 d., 4.80 str. 2 d.). Šiuo požiūriu skundžiamas teismo sprendimas neatitinka civilinio proceso tikslų, nes paliko šalių ginčą iš esmės neišspręstą (CPK 2 str., 5 str., 1.138 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, neteikdama projekto dėl namo atidalijimo, byloje buvo pasyvi ir pirmosios instancijos teismas tai leisdamas netinkamai vadovavo procesui ir neatliko įstatymo nustatytų pareigų (CPK 158–160 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nagrinėjamu atveju, t. y. kai ieškovės yra pateikusios projektą dėl naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo, apeliantės siūlymas atidalyti šalims priklausančias bendro namo dalis, nepateikiant konkretaus projekto, laikytinas netinkamu. Pirmosios instancijos teismas, siekdamas išspręsti šalių ginčą, turėjo pasiūlyti apeliantei pateikti atidalijimo projektą (CPK 160 str. 1 d. 3 p.) ir spręsti, kurios šalies siūlomas ginčo sprendimo variantas labiausiai atitinka visų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Atskirai pažymėtina, kad atidalijimo projektai nebūtinai privalo būti rengiami pagal faktines patalpų ribas, t. y. projektuose jos gali būti pakeistos (atitinkamai kintant patalpų plotui) numatant rekonstrukciją, pavyzdžiui, išgriaunant ir perstatant sienas, jeigu tai nesusiję su neadekvačiomis išlaidomis ir yra leistina pagal statybą / rekonstrukciją reglamentuojančius teisės aktus. Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, jog atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės leidžia pasiekti keletą teisiškai, ekonomiškai ir socialiai reikšmingų rezultatų. Atidalijimo institutas leidžia sumažinti bendraturčių skaičių ir bendrosios nuosavybės apimtį bei atitinkamai išplėsti asmeninės nuosavybės apimtį. Mažesnis bendraturčių skaičius, mažesnė bendrosios nuosavybės apimtis naudingi dviem aspektais: pirma, pasitarnauja konfliktų prevencijai ar sprendimui; antra, paprastai leidžia operatyviau ir pigiau valdyti konkretų objektą. Taigi atidalijimu užtikrinamas išvestinis iš nuosavybės neliečiamumo principo kiekvieno savininko interesas būti vieninteliu savo turto savininku ir pasitarnaujama socialinei taikai bei ekonominiam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32). Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog prioritetas teikiamas atidalijimui iš bendrosios nuosavybės, tačiau iš esmės nesiaiškino, ar yra galimybė atidalyti iš bendro turto, pažymėdamas tik tai, kad atidalijus pagal apeliantės pasiūlymą, toks atidalijimas neatitiktų turimų nuosavybės dalių ir pažeistų ieškovių interesus, taip pat nesiaiškino, ar yra galimybė šį neatitikimą kompensuoti ieškovėms priteisiant, pavyzdžiui, kompensaciją už apeliantei tenkančią didesnę turto dalį. Apibendrindamas išdėstytus motyvus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas netinkamai įvykdė savo pareigą nustatyti faktines aplinkybes, visapusiškai ištirti bei įvertinti įrodymus, kas lėmė, jog nebuvo atskleista bylos esmė. Pažymėtina, jog apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, taip pat patikrinant absoliučius sprendimo negaliojimo pagrindus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau dėl objektyvių priežasčių ir esminių procesinės teisės normų pažeidimų grąžinti tokią bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo apeliacinės instancijos teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktai). Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismui neatskleidus bylos esmės, bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme reikštų naujai išnagrinėti šią bylą iš esmės, o ne patikrinti skundžiamą sprendimą apeliacine tvarka (CPK 301 straipsnio 1 dalis, CPK 329 straipsnio 1 dalis).Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl skundžiamas teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, sprendžia, jog ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas negali būti išspręstas iš esmės. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių klausimas turės būti išspręstas pirmosios instancijos teisme, priimant galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo (CPK 93 straipsnis). Tokiu būdu šalims paliekama galimybė ir pačioms susitarti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarkos tuo atveju, jei jos nuspręstų užbaigti bylą taikos sutartimi (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 94 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Plungės rajono apylinkės teismo 2017-01-10 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.