Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

suinteresuoto asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei R. A., suinteresuotam asmeniui J. B. ir jo atstovui advokatui N. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. K. prašymą suinteresuotiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, I. K., J. B., Varėnos rajono savivaldybės administracijai dėl termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti ganėtinai ilgo nurodymo įvykdymo termino suteikimo pagrįstumą ir būtinumą, atsižvelgti taip pat ir į tai, kad nepagrįstai ilgo termino suteikimas neskatins pareiškėjo kuo greičiau šalinti savavališkos statybos padarinių, taigi ir nepagrįstai ilgą laiką išliks nešalinami teisės aktų pažeidimai. Terminas nurodymo įvykdymui turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, nustatomas taip pat atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui jau buvo suteiktas maksimalus teisės aktų leidžiamas 9 mėnesių terminas nurodymui įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies.

Inspekcijos Kauno departamentas 2019 m. sausio 24 d. surašė pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą Nr. VTPSI-ANRP-43-2019 už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 352 straipsnio 5 dalyje. Alytaus apylinkės teismas 2019 m. vasario 4 d. nutarimu administracinio teisės nusižengimo byloje Nr. A.14.-136-922/2019 pripažino pareiškėją padarius administracinį nusižengimą ir skyrė jam administracinę nuobaudą – 300 Eur baudą. Baudą pareiškėjas sumokėjo.

Taigi, pareiškėjo atliktiems gyvenamojo namo statybos darbams privaloma parengti rekonstravimo projektą ir gauti leidimą atlikti rekonstravimo darbus.

Ginčo teisinius santykius, susijusius su reikalavimo vykdymo termino pratęsimu, reglamentuoja Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, reikalavime nurodant, jog šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais atvejais asmuo turi teisę kreiptis į šio įstatymo 23 straipsnyje nurodytus statybą leidžiančius dokumentus išduodančius subjektus dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Svarbiomis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos.

Taigi minėtas teisinis reglamentavimas suteikia pareiškėjui teisę kreiptis į teismą dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo, tačiau tokio klausimo išsprendimas siejamas su įstatyme apibrėžtomis svarbiomis su atliekamomis procedūromis susijusiomis priežastimis, kurias pareiškėjas privalo nurodyti ir pateikti šias priežastis pagrindžiančius dokumentus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013 yra pažymėjęs, jog „ilgesnio nei Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje įtvirtinto termino savavališkos statybos padariniams pašalinti nustatymas priskirtas teismo kompetencijai pagal suinteresuoto asmens kreipimąsi. Įstatymų leidėjas įvardijo ir aplinkybes, kada būtų pagrįstas ilgesnio termino savavališkos statybos padariniams pašalinti nustatymas – tai svarbios priežastys. O svarbiomis priežastimis, pagal teisėkūros subjektą, laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal Statybos įstatymo 28 straipsnio 4 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar pertvarkymo), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Statybos įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos“. Analogiškas teisinis reglamentavimas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo perkeltas į Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalį. Nuo 2015 m. sausio 1 d. Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis (nurodyta šioje LVAT nutartyje) pasikeitė. Įstatymų leidėjas šio įstatymo 28 straipsnyje nurodė, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Priežiūros įstatymo nustatyta tvarka. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje buvo įtvirtinta visiškai identiška nuostata kaip ir Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje. Šiuo metu norma yra nurodyta Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje. Taigi minėtos teisės normos įtvirtinimas kitame įstatyme ar kitame straipsnyje ar jo dalyje neturi teisinės reikšmės kitokiai bylos baigčiai, nei nurodyta pirmiau cituotoje LVAT suformuotoje praktikoje.

Svarbios priežastys siejamos su procedūromis, skirtomis įteisinti savavališką statybą pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalį, jei asmuo, kuriam surašytas reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius, imasi veiksmų, nustatytų Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje, t. y. siekia gauti statybą leidžiantį dokumentą, teismas turėtų faktinį pagrindą pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą ilgesniam laikui nei apibrėžta Priežiūros įstatyme, jei pakankamai akivaizdu, kad vykstančiai procedūrai suinteresuotas asmuo negali daryti įtakos. Kita procedūra, kuri taip pat galėtų lemti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimą, sietina ne su projektinės dokumentacijos pakeitimu, bet ir su kitų reikalingų dokumentų gavimu ar pertvarkymu. Taigi LVAT praktikoje išskiriamos bent dvi procedūros, kurias pradėjus, teismui, sprendžiančiam dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius termino pratęsimo, atsiranda pagrindas šį terminą tęsti: pirmoji procedūra, kada yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kada imamasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar jiems pertvarkyti, tačiau taip pat bet kokiu atveju nukreipta į tai, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti (LVAT 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015, 2014 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-678/2014).

Pareiškėjui nurodymu buvo skirtas maksimalus 6 mėnesių terminas nurodyme nustatytam reikalavimui įvykdyti. Pagal pareiškėjo prašymą šis terminas vieną kartą Inspekcijos sprendimu buvo pratęstas taip pat maksimaliai galimam 3 mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2019 m. spalio 2 d. Šioje administracinėje byloje pareiškėjas, pasinaudodamas jam Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje suteikta teise, kreipėsi į teismą, prašydamas nurodymo įvykdymo terminą pratęsti dar ilgesniam laikui – iki 2022 m. spalio 1 d.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad ėmėsi aktyvių veiksmų siekdamas įteisinti savavališką statybą. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalis įtvirtina keletą alternatyvių neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdų, vienas iš kurių yra savavališkos statybos įteisinimas parengiant projektinę dokumentaciją ir gaunant statybą leidžiantį dokumentą. Siekdamas išspręsti susidariusią situaciją, 2019 m. sausio 9 d. pasirašė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Vizija namams“, kurios architektai įsipareigojo parengti gyvenamojo namo rekonstrukcijos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Nurodo, jog rekonstrukcijos projekto derinimo procedūros metu paaiškėjo, kad gyvenamasis namas yra arčiau nei trys metrai iki kaimyninio žemės valdos sklypo, (duomenys neskelbtini), ribos. Kadangi teisės aktai numato, kad tam tikrais atvejais, kai projektuojamas statinys ar jo rekonstrukcija yra arčiau nei trys metrai iki kaimyninio žemės valdos sklypo ribos, yra reikalingas kaimyninės žemės valdos savininko sutikimas (pritarimas) rekonstrukcijos projektui, pareiškėjas ir jo atstovai ne kartą kreipėsi į kaimyninio žemės valdos sklypo savininką, tačiau iki šiol sutikimo nėra gavęs. Taip pat nurodo, kad MB „Tyrimai ir projektai“ parengė atliktų darbų statinio ekspertizės aktą, pagal kurį yra sumokėjęs 215,43 Eur įmoką už savavališkos statybos įteisinimą. Prašo teismo atsižvelgti į pareiškėjo ir jo sutuoktinės finansines galimybes ir privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsti iki jo nurodytos datos.

Iš bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjamu atveju projektinė dokumentacija parengta ir 2019 m. lapkričio 13 d. pareiškėjui išduotas Varėnos rajono savivaldybės administracijos statybos leidimas. Tiek Priežiūros įstatyme, tiek ir LVAT suformuotoje praktikoje yra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad svarbiomis priežastimis, dėl kurių galėtų būti pratęstas terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius, galėtų būti laikomi tik tokie atvejai, kai atliekami veiksmai, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą buvo patenkintas dar 2019 m. lapkričio 13 d., tai prašymas pratęsti nurodymo įvykdymo terminą iki 2022 m. spalio 1 d. yra nepagrįstas, neteisėtas ir negali būti tenkinamas.

Vertinant, kad savavališkos statybos padarinių šalinimo terminą prašoma pratęsti iki 2022 m. spalio 1 d., kadangi pareiškėjas pripažįsta savavališkos statybos faktą ir įsipareigoja pašalinti savavališkos statybos padarinius, pažymėtina, kad Inspekcijos nurodymui įvykdyti nėra reikalingas statybą leidžiantis dokumentas. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas rekonstruoti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio rekonstravimui (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą neypatingąjį statinį); nesudėtingojo statinio rekonstravimui mieste (išskyrus krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose rekonstruojamą nesudėtingąjį statinį), konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kitoje teritorijoje – aplinkos ministro nustatytais atvejais; nesudėtingojo statinio rekonstravimui kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje ir jos apsaugos zonoje – kultūros ministro ir aplinkos ministro nustatytais atvejais. Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte yra numatyta, kad statybą leidžiantis dokumentas yra leidimas nugriauti statinį – ypatingojo ar neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas vykdant teismo sprendimą ar Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą, griaunamas krašto apsaugos tikslams skirtose teritorijose esantis neypatingasis statinys arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo akivaizdu, kad pareiškėjui, vykdančiam Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius, nėra būtinas statybą leidžiantis dokumentas, toks nurodymas gali ir turi būti vykdomas be statybą leidžiančio dokumento. Todėl pareiškėjas savavališkos statybos padarinius galėjo pašalinti (atlikti prašyme nurodomus griovimo darbus) ir be statybą leidžiančio dokumento.

Pareiškėjo teiginys, kad savavališkos statybos padarinių šalinimas kainuos 5621,00 Eur ir tokiai sumai sutaupyti jam reikalingas papildomas terminas (iki 2022 m. spalio 1 d.), yra nepagrįstas, byloje nepateikti neginčijami įrodymai šiam faktui patvirtinti. Be to, pirmiau analizuoti teisės aktai nenumato tokio pagrindo (reikalingų lėšų sukaupimo) terminui pratęsti. Taip pat atmestinas pareiškėjo argumentas, jog darbus dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo jis galės pradėti tik nuo 2020 m. balandžio 1 d. dėl netinkamų meteorologinių sąlygų, kadangi 2019–2020 m. žiemą vidutinė oro temperatūra visoje Lietuvoje buvo teigiama ir palanki darbams atlikti, tačiau nuo statybos leidimo išdavimo momento ir iki bylos nagrinėjimo teisme pareiškėjas jokių darbų neatliko.

Be to, savavališkai pastatytas Gyvenamojo namo priestatas ir savavališkai įrengtas stogas yra mažesniu nei norminiuose teisės aktuose atstumu iki suinteresuotam asmeniui J. B. priklausančio žemės sklypo ribos, todėl akivaizdu, kad savavališkos statybos darbų rezultatas yra pernelyg arti suinteresuoto asmens namo ir tai turi neigiamos įtakos suinteresuoto asmens gyvenimo kokybei ir nekilnojamojo turto būklei, taigi negali būti pateisinama situacija, kai jau ilgiau nei vienerius metus (skaičiuojant nuo nurodymo surašymo dienos, jeigu skaičiuotume nuo 2018 m. savavališkos statybos pradžios, tai šis terminas būtų dar ilgesnis) egzistuojančios savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminas būtų pratęsiamas dar beveik trejų metų laikotarpiui (skaičiuojant nuo šios dienos iki 2022 m. spalio 1 d.).

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su Inspekcijos atsiliepime ir teismo posėdyje išdėstytais argumentais ir daro išvadą, jog pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų savavališkai statybai įteisinti, tačiau prašomas pratęsti terminas nurodymui įvykdyti turi būti protingas, realus bei pagrįstas, skatinantis operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą. Priešingai, ilgo termino nustatymas mažins statytojo suinteresuotumą ir pareigą kuo greičiau pašalinti esamą teisės pažeidimą. LVAT yra pasisakęs, kad „<...> negali būti nustatomas nepateisinamai ilgas terminas, savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veikos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti“ (LVAT 2015 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-609-520/2015, 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015).

Teismas įvertino prašomo pratęsti ganėtinai ilgo nurodymo įvykdymo termino pagrįstumą ir būtinumą, atsižvelgė į tai, kad savavališkos statybos padariniai vis dėlto dar nėra pašalinti ir jų šalinimui reikalingas laikas, kad nepagrįstai ilgo termino suteikimas neskatins pareiškėjo kuo greičiau šalinti savavališkos statybos padarinių, į suinteresuoto asmens teisių pažeidimus, į tai, jog nurodymo įvykdymas turi atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus, ir į tai, kad pareiškėjui jau buvo suteiktas maksimalus teisės aktų leidžiamas 9 mėnesių terminas nurodymui įvykdyti, ir padarė išvadą, jog prašymas tenkintinas iš dalies, terminas pratęstinas, tačiau trumpesniam laikui, nei prašo pareiškėjas, t. y. iki 2020 m. gegužės 1 d. Taip pat teismas pažymi ir tai, kad statybą leidžiantis dokumentas pareiškėjui išduotas 2019 m. lapkričio 13 d. Varėnos rajono savivaldybės administracijos, todėl jau nuo to momento pareiškėjas galėjo tvarkyti statybvietę ir privalėjo šalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau to nedarė.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Suinteresuoto asmens J. B. atstovas advokatas N. Š. pateikė prašymą priteisti 1004,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pareiškėjo B. K..

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ ) 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, šie asmenys turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas (ABTĮ 40 str. 3 d.). ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis savo ruožtu įtvirtina, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. <...> Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A662-2374/2013 („Administracinė jurisprudencija“, 2013, 26, p. 375–388) pažymėjo, jog ABTĮ minima formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas paprastai yra siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis, Nr. 20, 2010 m., 500–503 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas praktiką sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą tokio pobūdžio bylose, ne kartą yra nurodęs, kad pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatas privalomojo nurodymo vykdymą pratęsti ilgesniam nei 3 mėnesių laikotarpiui gali tik teismas. Pareiškėjas, siekdamas pratęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminą, naudojosi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nustatyta procedūra ir kreipėsi į teismą. Teismui patenkinus jo prašymą, nei Inspekcija, nei kiti suinteresuoti asmenys negali būti laikomi pralaimėjusiomis proceso šalimis, todėl taikyti taisyklę „pralaimėjęs moka“ nėra pagrindo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-958-624/2015).

Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, suinteresuotas asmuo J. B. nelaikytinas bylą laimėjusia šalimi, todėl prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas (ABTĮ 40, 41 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41 ir 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo B. K. prašymą patenkinti iš dalies.

Pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2019 m. sausio 3 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-20-190103-00002 ir 2019 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. SPDN-20-190626-00043 nustatytą terminą, kuriuo B. K. įpareigotas pašalinti savavališkos statybos padarinius rekonstruojant gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), iki 2020 m. gegužės 1 dienos.

Suinteresuoto asmens J. B. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.