Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-549-803/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-03-26
Bylos Nr.: e2A-549-803/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-05576-2023-9
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Rūta Petkuvienė, Dalia Trumpulienė
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Irsana“

Kategorijos

2.6.26Vežimas

Civilinė byla Nr. e2A-549-803/2024Teisminio proceso Nr.2-68-3-05576-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.26; (S) 2.6.1.6.1; 3.3.1.20

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Dalios Trumpulienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rikotransa“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Rikotransa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Irsana“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė pripažinti negaliojančiais mokėjimus, kuriais ieškovė sumokėjo atsakovei 45 599,00 Eur, taikyti restituciją ir priteisti ieškovei iš atsakovės 45 599,00 Eur ir 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi iškėlė ieškovei nemokumo bylą; 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi patvirtino BUAB „Rikotransa“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą, pagal kurį bendra visų reikalavimų suma sudaro 161 124,78 Eur. Bankroto proceso metu administratorius nustatė, kad iš ieškovės banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. atsakovei buvo iš viso pervesta 45 599,00 Eur (toliau – ginčijami mokėjimai). Tuo metu ieškovei ir atsakovei vadovavo tas pats asmuo – M. Š.. Mokėjimo sandoriai ginčijami pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnyje nustatytas sąlygas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Ieškovės nemokumo administratorius paskirtas teismo nutartimi, kuri įsiteisėjo 2022 m. gegužės 14 d., todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas. Ginčijami sandoriai pažeidžia ieškovės kreditorių teises, nes ginčijamais mokėjimais buvo sumažinta ieškovės galimybė atsiskaityti su ieškovės kreditoriais. Ginčijamais mokėjimais atsakovei neteisėtai buvo suteikta pirmenybė. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A- 572-330/2021 RAB „Mossa Distribution“ iš ieškovės buvo priteista 36 759,42 Eur nepristatyto krovinio vertės atlyginimo, 8 454,67 Eur PVM atlyginimo ir 5 proc. dydžio palūkanų nuo priteistos sumos nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6 309 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau po 2021 m. lapkričio 25 d. ieškovė neatliko nei vieno mokėjimo kreditorei RAB „Mossa Distribution“.

3. Ginčijamų mokėjimų metu ieškovė buvo faktiškai nemoki. Pagal finansinės atskaitomybės duomenis ieškovė 2020 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, jos mokumo problemos buvo pastovios, sisteminės ir nemokumas vis didėjo. Dėl to ieškovė, būdama nemoki, negalėjo vykdyti mokėjimų atsakovei, bet turėjo nutraukti tokius atsiskaitymo sandorius ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Ieškovė neprivalėjo atlikti ginčijamų mokėjimų. Ginčijamų mokėjimų šalių nesąžiningumas preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 7 punktą, nes ieškovė ir atsakovė yra susiję asmenys, t. y ginčijamų sandorių sudarymo metu abiem įmonėms vadovavo tas pats asmuo, kuris žinojo ir apie teisminį procesą su UAB „Mossa Distribution“ ir apie ieškovės nemokumą. Atsakovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros neginčijamos, bet jų išrašymas nereiškia, kad ieškovė privalo pagal jas vykdyti mokėjimus, pažeisdama kitos kreditorės teises.

Šalies argumentai

4. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovė Juridinių asmenų registre registruota 1998 m. liepos 31 d., jos pagrindinė veikla – transporto paslaugos. Ieškovė registruota 2014 m. gruodžio 8 d., jos pagrindinė veikla – ekspedijavimo paslaugos. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl transporto paslaugų suteikimo. Ieškovė nuolatos vėluodavo sumokėti už suteiktas paslaugas pagal atsakovės sąskaitas. Ieškovės vadovas M. Š., nematydamas galimybių ieškovės sėkmingai veiklai, pats 2022 m. inicijavo ieškovei bankroto bylą. Bankroto byloje didžiausia ieškovės kreditore yra atsakovė, kurios reikalavimas yra 78 897,90 Eur. Visi ieškovės mokėjimai atsakovei buvo vykdomi tinkamai, už tinkamai suteiktas transporto paslaugas, chronologine tvarka mokant už seniausias sąskaitas. Vilniaus apygardos teismas, keldamas bankroto bylą, nenustatė, kad ieškovės finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtintų jos nemokumą 2020 m. gruodžio 31 d. Ieškovė su UAB „Mossa Distribution“ buvo sudariusi ekspedijavimo sutartį, dėl kurio vykdymo buvo nagrinėjama civilinė byla.

5. Ginčijami mokėjimai buvo atliekami nuo 2021 m. lapkričio 26 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. Nuo šio laikotarpio praėjo daugiau nei 1,5 metų, todėl CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta ieškinio senatis yra praleista. Visos atsakovės PVM sąskaitos faktūros jų mokėjimo metu buvo žymiai pradelstos. Ieškovės pareiga sumokėti atsakovei buvo suėjusi dar iki 2021 m. lapkričio 25 d. Ieškovė iki šiol dar yra skolinga atsakovei 78 897,90 Eur. Mokėjimų metu ieškovė buvo veikianti įmonė, turinti darbuotojų, teikianti ekspedijavimo paslaugas, gaunanti pajamas. Ieškovė nebuvo nemoki. Kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. To paties asmens vadovavimas kelioms įmonėms nėra draudžiamas. Ieškovės ir atsakovės akcininkai yra visai kiti asmenys, M. Š. nei vienos iš įmonių akcijų neturi, todėl nesąžiningumo prezumpcija netaikytina.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovei UAB „Irsana“ iš ieškovės BUAB „Rikotransa“ 6 534,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, mokamų iš ieškovės nemokumo administravimui skirtų lėšų.

7. Teismas nustatė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-572-330/2021 ieškovės kreditorei RAB „Mossa Distribution“ buvo priteista 36 759,42 Eur žala, 8 454,67 Eur skola, bylinėjimosi išlaidos. Dėl to ieškovės nemokumo administratorius turi teisę reikšti actio Pauliana pobūdžio ieškinį, gindamas kreditorių teises ir interesus. Nemokumo administratorius actio Pauliana ieškinį pareiškė 2023 m. balandžio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutartis, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, įsiteisėjo tik 2022 m. gegužės 14 d. Šiuo metu atsirado pagrindas nemokumo administratoriui susipažinti su ieškovės dokumentais, sandoriais ir pan. Dėl to vienerių metų ieškinio senaties terminas ginčyti 2021 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais atliktus mokėjimus nėra praleistas.

8. Ieškovė, atstovaujama nemokumo administratoriaus, ginčija atliktus atsiskaitymus – mokėjimo pavedimus 2021 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais, kurių pagrindu atsakovei buvo pervesta 45 599,00 Eur suma. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad atsiskaitymas yra sutarties vykdymas, atitinkantis sandorio požymius, nes juo siekiama teisinių padarinių – užbaigti prievolinius teisinius santykius, t. y. panaikinti civilines teises ir pareigas. Dėl to sutarties vykdymo veiksmai gali būti ginčijami, esant atitinkamam sandorio negaliojimo pagrindui.

9. Tarp šalių nėra ginčo, kad ieškovę ir atsakovę siejo vežimo teisiniai santykiai, o ginčijami mokėjimai atsakovei buvo atlikti atsakovės 2021 m. rugpjūčio 11 d. – 2021 m. spalio 4 d. išrašytų ieškovei PVM sąskaitų faktūrų, CMR važtaraščių, vienkartinių krovinio pervežimo sutarčių pagrindu. Sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminas – 45 dienos. Visos atsakovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros jų apmokėjimo dieną (2021 m. lapkričio pabaiga – gruodžio mėn.) buvo pradelstos. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla. Ieškovės vadovas dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškimą teismui pateikė 2022 m. balandžio 1 d., t. y. po keturių mėnesių nuo paskutinio ginčijamo mokėjimo atlikimo.

10. Teismo nutartyje iškelti ieškovui bankroto bylą nurodyta, kad vien iš pateiktų įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų negalima nustatyti, ar bendrovė bankroto kėlimo dieną yra nemoki, todėl vertintinos ir kitos aplinkybės – vieši registrai, antstolių informacinės sistemos duomenys ir pan. Tai, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais ir toks negalėjimas nėra laikinas, darytina išvada, kad finansinė būklė atitinka nemokumo apibrėžimą. Ieškovės buvusi sutartinė prievolė atsakovei pagal vežimo sutartinius santykius nepaneigta. Kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams.

11. Ieškovė buvo skolinga atsakovei didesnę sumą nei RAB „Mossa Distribution“. Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu priteista 36 759,42 Eur žala, 8 454,67 Eur skola, procesinės palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos. Ieškovės prielaidas, kad ji atsakovei sumokėtas pinigines lėšas galėjo panaudoti atsiskaitymui su atsiradusia kreditore, kurios reikalavimo įvykdymo terminas jau taip pat buvo suėjęs, teismas pripažino neįrodytomis, nes ginčijamų mokėjimų metu ieškovei dar nebuvo iškelta nemokumo byla ir nebuvo aiški teisminio ginčo su RAB „Mossa Distribution“ baigtis, nes ieškovė po Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo priėmimo teikė du kasacinius skundus ieškovei ir tik 2022 m. vasario 8 d. gavo informaciją dėl pirmojo kasacinio skundo nepriėmimo, t. y. jau po ginčijamų mokėjimų atlikimo.

12. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1979-640/2022 konkretus ieškovės nemokumo momentas nebuvo motyvuotai nustatytas. Ieškovė iki pat kreipimosi į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo mokėjo darbuotojams atlyginimus, 2021 metais vykdė mokėjimus valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV), vykdė 2021 metais atsiskaitymus su kitais kontrahentais. Didžiosios knygos operacijos ataskaita iš programinės įrangos RIVILĖ GAMA pagrindžia, kad 2021 m. liepos – gruodžio mėnesiais ieškovė sugeneravo net 209 206,86 Eur pajamų. Teismas pripažino, kad teigti, jog ginčijamų mokėjimų metu ieškovė buvo akivaizdžiai nemoki, nėra objektyvaus, faktinio pagrindimo.

13. Įmonei, vykdančiai ekspedijavimo veiklą, nėra aktualus vertingo nekilnojamojo turto valdymas. Sutartinių prievolių darbuotojams, verslo kontrahentams vykdymas, veiklos pajamų generavimas, neleidžia objektyviai teigti buvus įmonės nemokumo būsenai 2021 metų pabaigoje, atlikus ginčytinus mokėjimus (atsiskaitymus) vienam iš stambiausių ieškovės verslo partnerių – atsakovei, vykdžiusiai pervežimus, aktualius ekspedijavimo veikloje. Ieškovės finansinė veikla nuo pat 2019 m., vertinant į bylą pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, nebuvo pelninga, turto ir įsipareigojimų santykis būdavo neigiamas, tačiau tęstinis ekspedijavimo veiklos vykdymas, sutartinių įsipareigojimų vykdymas kontrahentams daug metų leido tikėtis įmonės veiklos perspektyvumu, pelningumu ir įmonės veiklos tęstinumu, kol įmonės akcininko buvo nuspręsta kreiptis dėl nemokumo bylos iškėlimo.

14. Ginčijami mokėjimai savaime negali būti laikomi pažeidžiančiais kitų kreditorių teises vien tik dėl to, kad atsakovė buvo susijusi su ieškove per vadovaujantį asmenį. Vežimo sutartys buvo įvykdytos ir šalys viena su kita atsiskaitė pagal pradelstas PVM sąskaitas faktūras, įvykdant sutartinius tarpusavio įsipareigojimus. Atlikdama ginčijamus mokėjimus ir po jų ieškovė vykdė veiklą, atsiskaitydavo ar spręsdavo dėl atsiskaitymo su kitais kreditoriais. Dėl to nėra jokio pagrindo išvadai, kad atsakovei buvo suteiktas pranašumas prieš kitus kreditorius arba po ginčijamų mokėjimų įmonė tapo nemoki, ar buvo apribota galimybė atsiskaityti su kitais kreditoriais. Ieškovė 2022 m. vasario mėnesį iš dalies atsiskaitė dar ir su RAB „Mossa distribution“, iš ieškovės banko sąskaitos antstoliui nuskaičiavus 5 269,16 Eur sumą. Dėl to aplinkybė, kokia dalimi (lygia ar ne) buvo tenkinti atsakovės ir kitų kreditorių reikalavimai, nėra pakankama kreditorių teisių pažeidimui, kaip actio Pauliana instituto taikymo sąlygai, šiuo konkrečiu atveju nustatyti.

15. Ginčijamais mokėjimais buvo įvykdytos paslaugų gavėjos (ieškovės) prievolės pagal vežimo sutartis, kurių mokėjimo terminai buvo suėję. Ginčijamų mokėjimų metu šalių veiksmai buvo objektyvūs, šalys veikė susiklosčiusių aplinkybių sąlygomis ir vykdė sutartinius įsipareigojimus už vežimo paslaugas atsiskaityti, kas nėra draudžiama, o priešingai privaloma. Nors ieškovė turėjo finansinių sunkumų, tačiau tuo metu vis dar vykdė įprastą ekspedijavimo veiklą, atsiskaitinėjo su turimais kreditoriais, darbuotojais, institucijomis ir ne vien tik su atsakove. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovės atlikti mokėjimai kitai sutartinių santykių šaliai, nebuvo draudžiama ir atitiko įprastą verslo subjektų praktiką. Vykdyti mokėjimai buvo naudingi pačiai ieškovei, nes ieškovei laiku nevykdant sutartinių įsipareigojimų atsakovei, atsakovė turėjo teisę inicijuoti priverstinį skolos išieškojimą, nebeteikti ieškovės veiklai reikalingų, esminių pervežimo paslaugų.

16. Be to, ginčijamų mokėjimų metu ieškovei dar nebuvo aiški jos prievolės RAB „Mossa Distribution“ apimtis, nes ieškovė teikė du kasacinius skundus. Sumažinus ieškovės skolą atsakovei, buvo sumažinta turimų įsipareigojimų apimtis pagrindiniam verslo partneriui – vežėjui ir didžiausiam kreditoriui, o tai ieškovei teikė galimybę toliau dar vykdyti veiklą ir bandyti išspręsti sunkėjančią finansinę padėtį ir tuo pačiu metu atsiskaityti su kitais kontrahentais. Kitų esminių, didelių nepadengtų kreditorinių reikalavimų, išskyrus atsakovę ir RAB „Mossa Distribution“, bankroto byloje nėra patvirtinta. Ginčo mokėjimų įvykdymas ieškovės nemokumo nesukėlė, galimybių atsiskaityti su kreditoriais iš esmės nesumažino. Bankroto byloje didžiausia kreditore yra atsakovė, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginčijami mokėjimai pažeidė ieškovės kreditorių teises ir tų mokėjimų nebuvo privaloma atlikti.

17. Ieškovei ir atsakovei vadovavo tas pats vadovas, kuris nebuvo įmonių akcininkas. Šalių akcininkai buvo kiti subjektai, t. y. (duomenys neskelbtini) išsituokę asmenys R. Š. ir I. Š.. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepagrindė nesąžiningumo prezumpcijos, įtvirtintos CK 6.67 straipsnio 7 punkte. Įmonės kontrolei yra būdingas akcininkų vaidmuo, bet ne to paties asmens vadovavimas, kaip įgalioto subjekto. Galimas fiktyvios akcininkų ištuokos faktas byloje taip pat neįrodinėtas ir nepagrįstas. Įmonių vadovui neturint įmonių akcijų ir nesant giminystės ryšiais susijus su akcininkais, nesąžiningumo prezumpcija byloje neįrodyta.

18. Teismas, taikydamas CK 6.66 straipsnį, nustatė, kad ginčijami mokėjimai nepažeidė kreditorių teisių ir ieškovė neįrodė, jog ji ginčijamų mokėjimų neprivalėjo sudaryti. Nenustačius, kad ginčijamais mokėjimais buvo pažeisti kreditorių interesai, bei konstatavus, kad ieškovė galėjo ir privalėjo atlikti ginčijamus mokėjimus pagal šalis siejusius sutartinius vežimo paslaugų pradelstus įsipareigojimus, darytina išvada, kad atlikdama ginčo mokėjimus ir juos priimdama ieškovė ir atsakovė buvo sąžiningos. Be to, atsakovė buvo pagrindinė, stambiausia ieškovės (ekspeditorės) naudai veikusi verslo partnerė – vežėja, be kurios paslaugų teikimo ieškovė nebūtų galėjusi vykdyti ekspedijavimo paslaugų tokiu mastu bei generuoti ženklias gaunamas pajamas. Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovė būtų nesąžininga, nes ginčijami mokėjimai buvo atlikti gerokai anksčiau iki ieškovei buvo iškelta bankroto byla, o atlikusi mokėjimus, ieškovė ir toliau dar vykdė veiklą, taip pat atsiskaitinėjo su kreditoriais, darbuotojais, kontrahentais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

19. Ieškovė BUAB „Rikotransa“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovės reikalavimai būtų patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

19.1. ieškovė, atlikdama ginčijamus mokėjimus, buvo nemoki. Teismas netinkamai taikė JANĮ 2 straipsnio 7 dalies nuostatas, netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo pareigą, netinkamai įvertino byloje esančius ieškovės finansinės padėties įrodymus. Atsakovė turėjo procesinę pareigą pateikti į bylą įrodymus, paneigiančius ieškovės nemokumą.

19.2. ieškovės finansiniai dokumentai yra sudaryti ir pasirašyti M. Š.. Ieškovės 2020-2022 m. sudaryti finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad jau nuo 2020 m. gruodžio 31 d. ieškovė buvo nemoki, nes nebeturėjo pakankamai turto įmonės įsipareigojimams įvykdyti. Ieškovės finansinių rodiklių dinamika atskleidžia, kad ieškovės mokumo problemos buvo esminės, sisteminės.

19.3. Ginčijami mokėjimai buvo atlikti nuo 2021 m. lapkričio 26 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d., o pagal 2021 m. gruodžio 31 d. balansą ieškovės įsipareigojimai net 5,86 karto viršijo jos turimo turto vertę. Ieškovės vadovas M. Š., pateikdamas teismui pareiškimą dėl bankroto bylos ieškovei iškėlimo, pripažino, kad ieškovė yra nemoki pagal jos 2021 m. gruodžio 31 d. balansą. Prieš atliekant ginčijamus mokėjimus, Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimus iš ieškovės priteisė kreditorei RAB „Mossa Distributions“ 65 000 Eur. Ieškovės įsipareigojimas RAB „Mossa Distributions“ daugiau nei 4,6 karto viršijo ieškovės 2021 m. gruodžio 31 d. balanse apskaitytą turto vertę (14 069 Eur). Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nemokumą, buvusį ginčo mokėjimo metu.

Atsiliepimas

19.4. Atsakovė nepagrįstai teigė, kad ieškovės mokumą patvirtina jos 2021 m. vykdyti mokėjimai darbuotojams, VSDFV, kitiems kontrahentams, 2021 m. liepos – gruodžio mėnesiais ieškovės gautos 209 206,86 Eur pajamos. Ieškovė 2021 m. gruodžio mėnesį apskaitė pardavimus, jos pardavimo pajamas (be PVM) – 3 020 Eur, o sąnaudos žymiai viršijo pardavimo pajamas. Ieškovė 2022 m. jokios ūkinės veiklos nebevykdė.

19.5. Teismas nepagrįstai sureikšmino ieškovės atliktus pavienius mokėjimus. Be to, ieškovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašas nuo 2021 m. lapkričio 25 d. iki 2022 m. birželio 30 d., patvirtina, kad ieškovė gavo 57 479,44 Eur įplaukų, o išlaidos sudarė 57 481,51 Eur. Nuo 2021 m. lapkričio 26 d. iki 2021 m. gruodžio 21 d. ieškovė, kai tik gaudavo įplaukas į banko sąskaitą, iš karto atlikdavo mokėjimus atsakovei. Aplinkybė, kad ieškovė vykdė veiklą, kuri buvo nuostolinga, ir vykdė kitus pavienius nedidelius mokėjimus, nereiškia, kad ieškovė buvo moki. Atsakovė nepateikė duomenų, kad ieškovės finansiniai sunkumai buvo laikini, jog buvo galimybė atkurti įmonės mokumą.

19.6. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ginčo mokėjimais atsakovei nebuvo suteikta pirmenybė prieš kitą kreditorę RAB „Mossa distribution“. Ieškovei nuo 2020 m. gruodžio 31 d. esant nemokiai ir sužinojus apie priimtą Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2a-572-330/2021, ieškovei turėjo būti inicijuojama bankroto byla, taip pat ieškovė negalėjo vykdyti mokėjimų atsakovei, pažeisdama RAB „Mossa Distributions“ teises. Teismo argumentai, kad ginčijamų mokėjimų metu buvo neaiški įsipareigojimų RAB „Mossa Distributions“ apimtis, yra visiškai nepagrįsti, nes Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimas įsiteisėjo nuo jo priėmimo. Aplinkybė, kad ieškovė teikė kasacinius skundus, nesustabdė šio sprendimo galiojimo.

19.7. Nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė turėjo pirmiau atsiskaityti su atsakove, nes RAB „Mossa Distributions“ kreditorinis reikalavimas buvo senesnis. Nors pagal atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras mokėjimo terminai ir buvo suėję, atsakovės kreditorinis reikalavimas buvo vėliau susidaręs ir nebuvo patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Pagal CK 6.930¹ straipsnį ieškovė turėjo atsiskaityti su RAB „Mossa Distributions“ pirmesne eile, nei su atsakove.

19.8. Teismas netinkamai įvertino aplinkybę, kad ginčo mokėjimų metu buvo suėję mokėjimo terminai pagal atsakovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Pagal teismų praktiką actio Pauliana bylose nustačius, kad ginčijamais sandoriais nemoki bendrovė grąžino skolą vienai iš kreditorių (pagrindiniam bendrovės akcininkei), atsakovei kyla pareiga įrodyti, kad toks sandoris atitiko protingo asmens, veikiančio skolininko interesais, elgesio standartą. Teismo argumentai, kad vykdyti mokėjimai buvo naudingi ieškovei, yra nepagrįsti ir neatitinka bylos faktinių aplinkybių. Po ginčijamų mokėjimų atsakovė nebeteikė ieškovei reikšmingos apimties paslaugų, kurios galėtų užtikrinti ieškovės veiklos tęstinumą 2021 m. gruodžio mėn. Dėl to atsakovė neįrodė, kad ginčo mokėjimai ieškovei buvo ekonomiškai naudingi ir privalomi.

19.9. Ieškovei neatsiskaitant su RAB „Mossa Distributions“ pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, antstolis priverstinai nuo ieškovės sąskaitos 2022 m. vasario mėnesį nurašė 5 169,16 Eur. Ši priverstinai išieškota skolos suma yra labai maža, lyginant su RAB „Mossa Distributions“ 65 000 Eur reikalavimu. Dėl to tokios skolos dalies priverstinis išieškojimas kreditorei RAB „Mossa Distributions“ nepašalina kreditoriaus teisių pažeidimo, kaip būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos. Teismo argumentas, kad ieškovei laiku nevykdant sutartinių įsipareigojimų atsakovei, pastaroji turėjo teisę inicijuoti priverstinį skolos išieškojimą, yra nepagrįstas ir teisiškai nereikšmingas. Atsakovė nebuvo padavusi ieškinio teismui ir negalėjo pradėti priverstinio išieškojimo. Be to, skolos priteisimas atsakovei nebūtų suteikęs atsakovei pirmenybės prieš RAB „Mossa Distributions“.

19.10. Visi ginčijami mokėjimai atsakovui buvo atlikti po Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo priėmimo. Ieškovė šio teismo sprendimo nevykdė, todėl RAB „Mossa Distributions“ ir kreditorinis reikalavimas liko nepadengtas iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Ieškovės sąskaitos išrašas patvirtina, kad jos vadovas po 2021 m. lapkričio 25 d., vos tik ieškovė gaudavo įplaukas į banko sąskaitą, nedelsdamas tą pačią dieną atlikdavo mokėjimą atsakovei, taip siekdamas išvengti priverstinio teismo sprendimo vykdymo. Vien tik RAB „Mossa Distributions“ kreditorinio reikalavimo neatlyginimas yra pakankamas kreditoriaus teisių pažeidimui, kaip būtinai actio Pauliana taikymo sąlygai, konstatuoti.

19.11. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškovė privalėjo atlikti ginčijamus mokėjimus atsakovei. Teismas iš esmės dėl tų pačių argumentų, kuriais paneigė kreditoriaus teisių pažeidimą, nusprendė, kad ginčijami mokėjimai buvo privalomi. Vien aplinkybė, kad buvo suėję mokėjimo terminai atsakovei už transporto paslaugas pagal PVM sąskaitas faktūras, nereiškia, kad ieškovė privalėjo vykdyti šiuos atsiskaitymus. Ginčijami mokėjimai nebuvo būtini, nes neužtikrino ieškovės veiklos tęstinumo, mokumo atkūrimo ir atsiskaitymo su kitais kreditoriais. Byloje nėra jokių įrodymų, kad būtent atsiskaitymas su atsakove sudarė prielaidas ieškovei vykdyti ūkinę veiklą, kuri savo apimtimi buvo tokia reikšminga, kad galėjo padėti atkurti ieškovės mokumą bei atsiskaityti su kitais kreditoriais. Atsakovei atlikti mokėjimai negali būti pripažįstami ieškovei ekonomiškai būtinais ir privalomais mokėjimais.

19.12. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė buvo sąžininga. Įrodžius, kad ginčijami mokėjimai pažeidė kreditorės teises ir nebuvo privalomi, atitinkamai yra pagrindas ir kitaip vertinti atsakovės nesąžiningumą. Esminė aplinkybė yra tai, kad ginčijamų mokėjimų metu ieškovei ir atsakovei vadovavo tas pats asmuo. Teismų praktikoje laikoma, kad direktorius yra asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę padėtį. Be to, teismo posėdyje M. Š. pripažino, kad ieškovės ir atsakovės apskaitą tvarkė ta pati buhalterė S. T.. Taigi atsakovė puikiai žinojo ieškovės finansinę padėtį. M. Š. turėjo žinoti ir neabejotinai žinojo, kad ieškovė yra nemoki. Būtent siekiant išvengti skolos RAB „Mossa Distributions“ vykdymo ir buvo atlikti ginčijami mokėjimai atsakovei. Šios aplinkybės patvirtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo nesąžiningi.

20. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Irsana“ nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

20.1. Ieškovė, apeliaciniame skunde teigdama, kad kreditoriaus teisių pažeidimas pasireiškia tiek tuo, kad skolininkė, būdama nemokia, suteikė pirmenybę kitai kreditorei, tiek tuo, kad kitaip buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neteisėtai išplėtė ginčo ribas. Pirmosios instancijos teisme ieškovė teigė, kad ieškovė būdama nemoki, sumokėjo atsakovei 45 599 Eur, nors turėjo atsiskaityti su RAB „Mossa distribution“, kitų kreditoriaus teisių pažeidimo pagrindų neįrodinėjo. Ieškovė turėjo pareigą ieškinyje tinkamai suformuoti ieškinio dalyką ir pagrindą, o ne apeliaciniame skunde nurodyti naujus argumentus, t. y. plėsti ieškinio pagrindą.

20.2. Ieškovė apeliaciniame skunde ieškovės nemokumą įrodinėja tik matematiniais skaičiavimais (finansinės atskaitomybės dokumentais). Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovė negalėjo laiku įvykdyti turtinių prievolių. Teismas analizavo ieškovės 2020 - 2021 m. finansinės atskaitomybės dokumentus ir pagal Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką visiškai teisingai ir pagrįstai nurodė, kad nereikėtų apsiriboti formaliojo santykio tarp pradelstų įsipareigojimų ir į balansą įrašyto turto vertės vertinimu, o reikia vertinti visas ginčo faktines aplinkybes. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutarties, kuria ieškovei buvo iškelta bankroto byla, sisteminį, loginį ir pažodinį aiškinimą ieškovė su kreditoriais atsiskaityti nebegalėjo 2022 m. balandžio - gegužės mėnesiais. Teismas teisingai nustatė, jog ieškovė ginčijamų mokėjimų metu buvo moki.

20.3. Byloje nustatyta, kad atsakovės PVM sąskaitos faktūros už transporto paslaugas buvo išrašytos nuo 2021 m. rugpjūčio 11 d. iki 2021 m. rugsėjo 21 d., jose buvo nurodytas 45 dienų apmokėjimo terminas. Dėl to paskutinė 2021 m. rugsėjo 21 d. atsakovės sąskaita turėjo būti apmokėta iki 2021 m. lapkričio 6 d. Taigi ieškovės prievolė atsakovei atsirado anksčiau, nei RAB „Mossa distribution“. Teismas visiškai teisingai nusprendė, kad ginčijamais mokėjimais atsakovei nebuvo suteikta pirmenybė prieš kitą kreditorę RAB „Mossa distribution“. Ieškovė nuo 2020 m. gruodžio 31 d. atliko mokėjimus ne tik atsakovei, bet ir kitiems kreditoriams, todėl nėra aišku, kodėl ieškovė ieškiniu selektyviai ginčijo tik mokėjimus atsakovei.

Žemesnės instancijos teismas

20.4. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu RAB „Mossa distribution“ ieškinį buvo atmetęs ir tik Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo sprendimą. Vien ši aplinkybė paneigia ieškovės teiginį, kada ieškovė žinojo apie reikalavimą nuo 2015 m. Ieškovė apeliacinės instancijos teismo sprendimą per tris mėnesius ne tris kartus skundė kasaciniam teismui. Kadangi dviejų instancijos teismų sprendimai buvo visiškai skirtingi, ieškovės turėjo pagrįstą lūkestį, kad apeliacinės instancijos nutartis bus panaikinta.

20.5. Atsakovė PVM sąskaitos faktūros ir jose įtvirtintų mokėjimų terminų praleidimas buvo svarbi aplinkybė, patvirtinanti, kad ieškovė turėjo pareigą atsiskaityti su atsakove. Teismas šią aplinkybę įvertinimo tinkamai, nesuteikė jai išankstinės galios ar pranašumo kitų įrodymų atžvilgiu. Ieškovė per 2021 m. liepos - gruodžio mėnesius gavo daugiau nei 209 000 Eur pajamų. Jeigu atsakovė nebūtų suteikusi pervežimo paslaugų, ieškovė nebūtų gavusi pajamų iš savo klientų UAB „VVN“, UAB „Gestus“, UAB „Transport leader“, UAB „MDI transport“ ir kitų.

20.6. Ieškovė vykdė ekspedijavimo veiklą, todėl jai reikėjo pasitelkti įmonę, teikiančią pervežimo (transporto) paslaugas. Be atsakovės paslaugų, ieškovė ekspedijavimo veiklos nebūtų galėjusi vykdyti. Neatsiskaičiusi už suteiktas paslaugas, ieškovė būtų pažeidusi vienkartines krovinių pervežimo sutartis, kurios tokiu atveju būtų nutrauktos, pareikalauta ne tik sumokėti už paslaugas, tačiau sumokėti palūkanas ir visus patirtus nuostolius. Ieškovė būtų pažeidusi sutartis su užsakovais ir patirtų papildomus nuostolius, nebūtų gavusi jokių pajamų. Dėl to ieškovės apeliacinio skundo teiginys, kad mokėjimai nebuvo naudingi ieškove, yra nepagrįstas.

20.7. Ieškovė po Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo priėmimo iš dalies įvykdė atsakovės reikalavimą ir 2023 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl kreditoriaus RAB „Mossa distribution“ reikalavimo sumažinimo, nes ieškovė dar 2022 m. su šia kreditore buvo iš dalies atsiskaičiusi. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-706-640/2023 RAB „Mossa distribution“ reikalavimą sumažino 4 812,38 Eur suma. Atsakovė iki šiol už tinkamai suteiktas transporto paslaugas negavo 78 897,90 Eur ir yra didžiausia ieškovės kreditorė. Dėl to ieškovės teiginys, kad ieškovė visiškai atsiskaitė tik su atsakove ir ignoravo kitus kreditorius, yra nepagrįstas.

20.8. Teismas teisingai nusprendė, kad atsakovė ginčijamų mokėjimų atlikimo metu buvo sąžininga. Nagrinėjamoje byloje atsakovės sąžiningumas yra preziumuojamas, todėl ieškovė privalėjo šią prezumpciją paneigti. Aplinkybė, kad įmonėms vadovavo M. Š., savaime neįrodo atsakovės nesąžiningumo. Byloje nenustatyta, kad M. Š., eidamas atsakovės vadovo pareigas, būtų atlikęs kokius nors neteisėtus veiksmus. Krovinių pervežimo sutartys, CMR važtaraščiai, atsakovės PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias atlikti ginčijami mokėjimai, buvo sudarytos dar 2021 m. liepos - spalio mėnesiais, t. y. iki Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties priėmimo. Ieškovė naudojosi buhalterine sistema RIVILĖ, laiku teikė finansinės atskaitomybės dokumentus, atsiskaitinėjo su darbuotojais, kreditoriais. Dėl to ieškovė taip pat mokėjimų metu buvo sąžininga.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

21. Byloje nustatyta, kad ieškovė BUAB „Rikotransa“ nuo 2021-11-25 iki 2021-12-21 atsakovės UAB „Irsana“ naudai pervedė 45 599,00 Eur. Ieškovė teisminio ginčo objektu nurodė šią sumą, kuri sumokėta atliekant 12 atskirų pervedimų. Atsakovė UAB „Irsana“ vykdė vežimo paslaugas pagal ieškovės BUAB „Rikotransa“ užsakymus. Atliekant ginčo mokėjimus, tiek ieškovei, tiek atsakovei vadovavo tas pats asmuo – direktorius M. Š.. Byloje pateiktos vienkartinio krovinio pervežimo sutartys (2 tomas, b.l. 6-85 psl.) yra pasirašytos UAB „Rikotransa“ transporto vadybininko, teisės specialistės o UAB „Rikotransa“ nurodyta kaip užsakovas, vežėjas – UAB „Irsana“, kurios iš vežėjo pusės nėra pasirašytos.

22. Nemokumo administratorius V. R. teismui pateikė netiesioginį ieškinį, nes UAB „Rikotransa“ iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl UAB „Rikotransa“ nemokumo įsiteisėjo 2022 m. gegužės 14 d. Nemokumo byloje atsakovė UAB „Irsana“ yra didžiausia kreditorė, kurios finansinis reikalavimas yra 78 897,90 Eur, UAB „MDI transport“ – 640,50 Eur ir RAB „Mossa Distribution“ – 66 028,76 Eur.

23. Byloje nustatyta, kad visi ginčijami pervedimai atlikti po to, kai Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-572-330/2021 iš atsakovės UAB „Rikotransa“ priteista 36 759,42 Eur prarasto krovinio vertės atlyginimas, 8 454,67 Eur PVM ir 5 proc. dydžio palūkanos, skaičiuojamas nuo priteistos 45 214,09 Eur sumos nuo 2015 m. gruodžio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei ribotos atsakomybės bendrovei (toliau – RAB) „Mossa Distribution“.

24. Taigi ieškovė ginčija mokėjimo pavedimus atsakovei, kurie padaryti žinant apie skolos faktą ir dydį RAB „Mossa Distribution“. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad dėl priteistos skolos RAB „Mossa Distribution“ buvo pateiktas kasacinis skundas, kuris nebuvo priimtas, o ieškovei už suteiktas vežimo paslaugas išrašytos PVM sąskaitos faktūros datuojamos nuo 2021-08-11 iki 2021-10-04, apmokėjimo terminas – 45 dienos (atsiliepimo į ieškinį priedas; atsakovės papildomi įrodymai – DOK - 111013). Visos atsakovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros jų apmokėjimo dienai (2021 m. lapkričio pabaiga – gruodžio mėn.) buvo pradelstos (2023-07-11 DOK – 111013 papildomi paaiškinimai ir priedai Nr. 2-4), todėl nėra vienos iš actio Pauliana kumuliatyvios sąlygos.

25. Pagal CPK 331 straipsnio 6 dalį apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos.

26. Ginčo mokėjimai prasideda nuo 2021 m. lapkričio 26 d., t. y. kitą dieną po įsiteisėjusio teismo sprendimo. Vadinasi, pažeidžiant CPK 18 straipsnį.

27. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog aplinkybė dėl suėjusio termino apmokėti sąskaitą keičia ieškovės pareigą vykdyti įsiteisusį teismo sprendimą dėl RAB „Mossa Distribution“ naudai priteistos 45 214,09 Eur sumos, kai apeliacinės instancijos teismo sprendime nurodyta, jog prievolė galioja nuo 2015 m. gruodžio 16 d., yra neteisinga. RAB „Mossa Distribution“ teisė į 45 214,09 Eur sumą atsirado nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-572-330/2021, o visos ginčo sąskaitos apmokėtos vėliau.

28. Vadovaujantis CK 6.154 straipsnio 1 dalimi, sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis).

29. Pirmosios instancijos teismas nevertino visų atskirai išrašytų sąskaitų, nurodydamas, jog prievolinius šalių buvusius santykius patvirtina tiek atsakovės į bylą pateiktos PVM sąskaitos faktūros, CMR važtaraščiai, vežimo sutartys.

30. Teisėjų kolegija pastebi, kad byloje yra 2021 m. rugpjūčio 3 d. vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. E02970 (A03005), kuri nėra pasirašyta kitos šalies – UAB Sedoralis. CMR važtaraščiai sprendime nėra aprašyti, nenurodyta jų sąsaja su vienkartinio vežimo sutartimis. Byloje kilo ginčas dėl 12 pervedimų, kurie atskirai nevertinti, pirmosios instancijos teismas nenurodė, kokių vienkartinių vežimo sutarčių pagrindu buvo išrašytos sąskaitos. Teisėjų kolegija neturi galimybių patikrinti pirmosios instancijos teismo ištirtų aplinkybių, nes byloje nevertinta, ar ieškovė privalėjo sudaryti vienkartinio vežimo sutartis su kita įmone, kuriai vadovavo tas pats asmuo – M. Š.. Įvertinant, kad UAB „Rikotransa“ ir UAB „Irsana“ vadovavo M. Š., o UAB Sedoralis sutartis nepasirašyta, teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas dėl UAB „Irsana“ sąžiningumo nėra motyvuota ir pagrįsta bylos medžiaga.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tai, kad įmonių akcininkai buvo kiti subjektai, t. y. (duomenys neskelbtini) metais išsituokę asmenys R. Š. ir I. Š. (2023-09-21 DOK – 150123), nėra tiesiškai reikšminga aplinkybė vertinant actio Pauliana sąlygas. Byloje, sprendžiant dėl sutarties šalių sąžiningumo akcininkų, šeiminių santykių pasibaigimo faktai nėra svarbūs. Privalo būti įvertintas sutarties šalies asmens informatyvumas apie tam tikrus faktus. Vienu atveju įstatyme nustatytas reikalavimas, kad asmuo žinotų apie tam tikras aplinkybes, kitu atveju – asmuo neturi tam tikrų aplinkybių žinoti. „Žinojimas“ suprantamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o „turėjimas žinoti” aiškinamas kaip asmens pareiga veikti aktyviai, nustatyta pareiga pasidomėti, todėl nepagrįstas neveikimas vertinamas kaip nesąžiningas elgesys. Taigi sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai.

32. Nagrinėjamu atveju M. Š. buvo UAB „Rikotransa“ ir UAB „Irsana“ vadovu, jis žinojo, kad nuo 2015 m. gruodžio 16 d. yra kilęs ginčas su RAB „Mossa Distribution“. Pagal teisės doktrinoje suformuluotą sąžiningumo taisyklę, jeigu asmuo gauna žinių apie galimo kontrahento kreditorių, tai privalo svarstyti, ar skolininko turto įgijimu nepažeis kreditoriaus interesų. Protingu ir apdairiu, t. y. sąžiningu, minėta, gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Tai daroma iš dalies jo paties interesais, todėl iš turto įgijėjo pagal sandorį gali būti reikalaujama domėtis kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, nepažeidžiant įstatymų. Toks elgesys pripažintinas įgijėjo pareiga, kurią sustiprina šio asmens statusas, pvz., verslininkas ir kt.(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2007).

33. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė atskirai nei dėl vienos vienkartinio pervežimo sutarties ir jos pagrindu atlikto ginčo mokėjimo. Pagal CK 6.808 straipsnį krovinio vežimo sutartimi vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu.

34. Pažymėtina, kad vežimo sutarties sudarymas buvo grindžiamas sąskaitomis, apie kurias yra įrašai ieškovės sąskaitos išraše. Pagal PVMĮ 2 straipsnio 30 dalį PVM sąskaita faktūra yra PVMĮ nurodytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas.

35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008). Remiantis PVM sąskaita faktūra, galima patvirtinti patį šalių sutartinių santykių faktą, tačiau negalima nustatyti šių santykių pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2008; 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009; 2009 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2009, kt.).

36. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas privalėjo pasisakyti atskirai dėl kiekvienos vienkartinio vežimo sutarties atitikties CK 6.66 straipsnio sąlygoms, nes atliktas mokėjimas savaime neįrodo sutartinių santykių šalių sąžiningumo ir privalomumo atsiskaityti. Tai, kad 2021 m. rugpjūčio 6 d. vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. E02974 10 p. nurodyta, jog užsakovas įsipareigoja už atliktą pervežimą atsiskaityti sumokant sutartą kainą pagal apmokėjimo sąlygas, yra standartinė iš prievolių teisės kylanti pareiga. Iš esmės kiekvienas atskirai mokėjimo pavedimas mažino UAB „Rikotransa“ mokumą. Vadinasi, jei nuo 2021-07-01 iki 2021-12-31 darbuotojams buvo išmokėta visa 4 159,61 Eur suma (buvo mokamas minimalus darbo užmokestis), tai turėjo būti įvertinta santykyje su ginčo pervedimais nuo 2021-11-26 iki 2021-12-21, ypač, kai paskutiniu mokėjimu buvo pervesta 5 500,00 Eur UAB „Irsana“ naudai.

37. Pagal teismų praktiką actio Pauliana bylose privalėjimas sudaryti sandorius ieškovei esant nemokiai negali būti apibrėžiamas išimtinai tik prievolės suėjimo terminu. Apeliantė nurodė, kad po ginčo mokėjimų atsakovė nebeteikė ieškovei reikšmingos apimties paslaugų, kurios galėtų užtikrinti ieškovės veiklos tęstinumą, ieškovės mokumo atkūrimą ir atsiskaitymą su kreditoriais.

38. Byloje nėra įrodymų, ar UAB „Rikotransa“ privalėjo vykdyti ankstesnius vežimo sutarčių pagrindu atsiradusius įsipareigojimus, dėl ko jai buvo būtinos UAB „Irsana“ paslaugos tiek, kad bendrovei reikėjo sudaryti vienkartines vežimo sutartis, žinant apie pareigą sumokėti skolą RAB „Mossa Distribution“.

39. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinęs UAB „Rikotransa ir UAB „Irsana“ sąžiningumą, šios savo išvados tinkamai nepagrindė. Byloje dėl įrodymų trūkumo negalima nustatyta, ar dėl atsakovei atliktų mokėjimų įmonės nemokumas, sudarius vienkartines vežimo sutartis, nepadidėjo, ar išliko toks pats. Byloje nėra įrodymų, ar užsakius iš atsakovės vežimo paslaugas ieškovė patyrė nuostolius, ar gavo pelną. Pirmosios instancijos teismui neištyrus ir neįvertinus visų teisingam klausimo išsprendimui reikšmingų faktinių aplinkybių, liko neatskleista bylos esmė ir dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl mokėjimo pavedimų teisėtumo. Kadangi dėl papildomai tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, panaikinus skundžiamą sprendimą, klausimas dėl mokėjimų pavedimų atitikties vertinimo CK 6.66 straipsnio sąlygoms perduodamas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

40. Bylą grąžinant nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nesprendžiamas, jis, kartu su grąžinamu nagrinėti iš naujo sandorių teisėtumo klausimu, perduodamas spręsti pirmosios instancijos teismui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovės BUAB „Rikotransa“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimą panaikinti ir perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjai Vaclovas PaulikasRūta PetkuvienėDalia Trumpulienė