Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-10-06 · Byla Nr. ATP-425-616/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-10-06
Bylos Nr.
ATP-425-616/2015
Teisminio proceso Nr.
4-35-3-00726-2015-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ernesta Montvidienė
Pažeidėjas
A. D.
Administracinė byla Nr. ATP-425-616/2015Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00726-2015-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.7; 3.25.1. .
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 6 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo, patikslinto to paties teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, kuriuo A. D. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 130 str. 1 d. 870 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metų 2 mėnesių laikotarpiui; pagal ATPK 127 str. 2 d. 30 eurų bauda; pagal ATPK 123 str. 1 d. 30 eurų bauda; pagal ATPK 123 str. 2 d. pagal 30 eurų bauda; pagal ATPK 123 str. 5 d. 25 eurų bauda; vadovaujantis ATPK 33 str., A. D. paskirta subendrinta nuobauda – 870 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams 2 mėnesiams, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. D. nubaustas už tai, kad 2015 m. birželio 16 d. apie 17.51 val. Radviliškio rajone, kelyje Baisogala-Augmėnai-Pliuškiai 2 km 690 m, vairuodamas automobilį „Toyota“, be valstybinio numerio, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, kuris nustatyta tvarka neįregistruotas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas ir kelio būklę, nesuvaldė savo vairuojamo automobilio ir išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą atsitrenkė į priešais atvažiuojantį automobilį „Saab 9-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai, žmonės nenukentėjo, iš eismo įvykio vietos automobilio „Toyota“ vairuotojas pasišalino apie tai nepranešęs policijai, tuo pažeisdamas KET 9 p., 127 p., 219 p. 126 p., 226 p., 223 p. reikalavimus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. D. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą, neskiriant jam administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo.

Skunde apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismų praktika byloja, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Pasak apelianto, teismas formaliai vertino faktines aplinkybes ir jam paskyrė pernelyg griežtą nuobaudą, nes dėl papildomos nuobaudos skyrimo neteko darbo, t. y. asmuo buvo nubaustas dvigubai, nes paskyrus specialiosios teisės atėmimą jis yra ilgam laikui, t. y. 38 mėnesiams eliminuotas iš darbo rinkos.

Pažymi, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, kas turėjo būti laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos nesutrukdė policijai išaiškinti eismo įvykio aplinkybes (avarija įvyko tarp pažįstamų asmenų, gyvenančių toje pačioje gyvenvietėje, be to nukentėjusios vyras yra jo bendradarbis, todėl jo asmenybė buvo aiški). Pasak A. D., jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė, nes sukonfliktavo su nukentėjusiąją, kuri pareikalavo pernelyg didelės žalos atlyginimo.

Taip pat pažeidėjas skunde teigia, kad jis galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jo vairavimo stažas didelis, jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra vedęs, turi du mažamečius vaikus, turi ilgalaikę banko paskolą, ir pastaruosius aštuonis metus dirba vairuotoju. Pažymi, kad specialios teisės atėmimas reiškia jo atleidimą iš darbo ir vienintelio pragyvenimo šaltinio netekimą, kas, apelianto teigimu, yra pernelyg skaudi pasekmės, kartu atsižvelgiant į paskirtos baudos dydį bei priverstinį turtinės žalos atlyginimą už sugadintą automobilį.

Apibendrindamas A. D. teigia, kad nurodytos aplinkybės, administracinio teisės pažeidimo pobūdis, jo asmenybė sudaro pagrindą jo atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į A. D. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius prašo netenkinti apeliacinio skundo ir palikti galioti Radviliškio rajono apylinkės teismo nutarimą.

Atsiliepimu į A. D. apeliacinį skundą nukentėjusioji R. Č. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodoma, kad po autoįvykio A. D. išlipo iš savo automobilio ir svirduliavo, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, reikalavo nekviesti policijos, nesutikus – iš eismo įvykio vietos pasišalino. Pasak nukentėjusiosios, dėl žalos atlyginimo nebuvo kalbama, apeliantas neatlygino jai žalos, kas rodo požiūrį į padarytą grubų pažeidimą, kad jis nesigaili ir nesuvokia padarytos veikos pavojingumo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas dalinai.

Pirmiausia pažymėtina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, jeigu teisėjas ar teisėjų kolegija, įvertinę bylos aplinkybes, nenusprendžia kitaip (ATPK 302¹⁰ str. 2 d.). Konkrečiu atveju administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjęs apylinkės teismas rašė teismo posėdžio protokolą, jame užfiksavo esminius bylos nagrinėjimo momentus, apklaustų asmenų parodymus teismo posėdyje, įrodymų tyrimą ir kt. Administracinio teisės pažeidimo byla, tesimo posėdžio protokolas ir skundžiamas teismo nutarimas visete patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas savo procesinį sprendimą grindė tais įrodymais, kurie buvo surinkti ir ištirti teismo posėdyje, ir apeliantas nenurodė jokių kitų įrodymų, kurių būtų netyręs ir neįvertinęs apylinkės teismas. Aukštesnės instancijos teismas, iš esmės, pritaria apylinkės teismo atliktam įrodymų vertinimui ir pažymi, kad byloje nustatyti faktiniai duomenys buvo nustatyti ir įvertinti tinkamai, vadovaujantis byloje surinkta įrodymų visuma ir teisine sąmone, todėl pritarti apelianto skunde deklaruojamai pozicijai nėra jokio teisinio pagrindo.

Pagal ATPK 302¹¹ str. 1 d. apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Kaip matyti iš A. D. skundo turinio, apeliantas nesutinka tik su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo dalimi dėl jam taikytos papildomos administracinės nuobaudos – specialios teisės atėmimo. Todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja skundžiamo nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą tik dėl pažeidėjo skunde keliamų aktualių klausimų.

Iš skundžiamo nutarimo, patikslinto Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, aišku, kad teisė vairuoti transporto priemones 3 metams 2 mėnesiams apeliantui atimta už ATPK 130 str. 1 d. numatytos teisės pažeidimo padarymą. ATPK 130 str. 1 d., be kita ko nustatyta, jog „<...> pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles užtraukia baudą vairuotojams nuo užtraukia baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų <...>“.

Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. D. pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo buvo susijęs, vietos. Nekyla abejonių, kad apeliantas suvokė sukėlęs eismo įvykį, tačiau tikslingai rinkosi elgesio variantą, įvykio vietoje nepasiliko, policijai apie įvykį nepranešė, ir pasišalino iš įvykio vietos. Nepaisant to, kad nukentėjusioji R. Č. pažinojo pažeidėją ir dar įvykio dieną įvardijo jį atvykusiems policijos pareigūnams, daryti išvadą, kad A. D., tyčia pasitraukdamas iš eismo įvykio vietos, nesiekė nuslėpti savo dalyvavimo eismo įvykyje ar kitų aplinkybių, kurios galbūt būtų buvusios išaiškintos, nėra jokio pagrindo. Pirmiausia – A. D. pats neatvyko į policiją ir apie savo sukeltą eismo įvykį nepranešė net vėliau, įvykio dieną policijos pareigūnai intensyviai ieškojo pažeidėją ir jo vairuotą automobilį, tačiau nei pas tėvus Augmėnų kaime, nei namuose (duomenys neskelbtini), Baisogaloje (3 b. l.) A. D. surasti nepavyko, niekas negalėjo pasakyti, kur yra apeliantas, todėl darytina išvada, jog pažeidėjas, suvokdamas savo teisės pažeidimo esmę, nenorėjo būti surastas, tuo labiau, kad jo vairuotas automobilis ,,Toyota Yaris“ buvo ir be valstybinių registracijos numerių. Taigi, tik policijos pareigūnų pastangomis, padedant nukentėjusiajai R. Č., apelianto vairuotas automobilis buvo identifikuotas ir nustatytas jį vairavęs asmuo – A. D.. Iš visumos aptartų ir skundžiamame nutarime išdėstytų aplinkybių galima spręsti, kad apeliantas tikslingai siekė nuslėpti patį eismo įvykio faktą ir savo dalyvavimą jame. Nustatytos objektyviosios aplinkybės suponuoja išvadą, kad A. D. iš eismo įvykio pasitraukė tyčia, pažeisdamas KET reikalavimus. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai A. D. patraukė administracinėn atsakomybėn ir pagal ATPK 130 str. 1 d.

Taigi, skundžiamu Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu, patikslintu to paties teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi, A. D. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d., ATPK 130 str. 1 d., ATPK 123 str. 1 d., 2 d., 5 d. už tai, kad vairavo automobilį be valstybinio numerio, kuris neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, kuriam neatlikta valstybinė techninė apžiūra, kuris nustatyta tvarka neįregistruotas, sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos, su kuria susijęs, pažeisdamas KET. Iš apeliacinio skundo turinio, kaip minėta, akivaizdu, jog apeliantas neneigia nustatytų faktinių pažeidimo aplinkybių, nekelia savo kaltės klausimo ir neginčija jo padarytų teisės pažeidimų kvalifikacijos, prašydamas taikyti jo teisinę padėtį lengvinantį institutą (ATPK 30¹ str.) ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones.

Iš tikrųjų, galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ str. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl ATPK 30¹ str. taikymo, yra ne kartą pažymėjęs, jog mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali ar švelnesnės nuobaudos nei numatyta sankcijoje skyrimas arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N756-403/2010, N444-633/2011). Teismas, įvertinęs šios bylos medžiagą, konstatuoja, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra ir taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas A. D. atžvilgiu nėra pagrindo.

Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas (neatimant teisės vairuoti transporto priemones) akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Būtina pažymėti, kad neigiamos pasekmės kils apeliantui tik dėl jo paties netinkamo elgesio – nenoro laikytis visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių ir reikalavimų. Tai, kad A. D. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga atliekant savo darbines funkcijas, savaime nelaikytina išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Taip pat pažymima, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). A. D. padaryti administraciniai teisės pažeidimai nėra formalūs neigiami poelgiai. Apelianto veikoje nustatyti visi būtini jam inkriminuotų teisės pažeidimų sudėties požymiai, už kurių padarymą įstatymų leidėjas ne atsitiktinai nustatė atitinkamą ir griežtą atsakomybę. Eismo įvykio sukėlimas, o tuo labiau pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, yra pavojingi administracinės teisės pažeidimai, sukeliantys pavojų transporto eismo saugumui, žmonių turtui, kartu siekiant apsunkinti faktinių aplinkybių ir įvykį sukėlusių asmenų nustatymą.

Apylinkės teismas, skirdamas apeliantui nuobaudas ir galutinę subendrintą nuobaudą, atsižvelgė į visumą šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių (pažeidimų pobūdį, pažeidėją apibūdinančius duomenis, jo darbo santykius, šeiminę padėtį, gyvenamąją vietą), kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Tačiau, teismo nuomone, byloje yra pakankamai duomenų apie esančią A. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis prisipažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ATPK 30 str. 1 d. 1 p.), tokią poziciją apeliantas deklaravo visos administracinės teisenos metu, todėl apylinkės teismo nutarimas šioje dalyje keistinas. Tačiau net ir nustačius A. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, švelninti jam paskirtų nuobaudų ir galutinės subendrintos nuobaudos nėra pagrindo, nes apeliantas nėra nubaustas per griežtai. A. D. pirmosios instancijos teismo paskirta subendrinta nuobauda viso už penkis administracinius teisės pažeidimus, yra artima minimaliai nuobaudai, paprastai skiriamai vos už vieną teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 str. 1 d., todėl laikyti ją aiškiai per griežta nėra jokio pagrindo. Aukštesnysis teismas daro išvadą, kad A. D. taikyta administracinė atsakomybė yra tinkamai individualizuota ir atitinka administracinių nuobaudų keliamus tikslus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 6 p.,

nutaria:

pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą, patikslintą Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi: pripažinti A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs teisės pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi.

Kitas nutarimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Ernesta Montvidienė