Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Šidagienė, sekretoriaujant Violetai Rodzienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. G., jo atstovui adv. Pauliui Bružui, institucijos atstovui Eugenijušui Godvodui, nukentėjusiajam j. P., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo (ATP) bylą pagal M. G. skundą dėl Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato (VPK) Viešosios policijos (VP) Eismo priežiūros tarnybos (EPT) nutarimo administracinio teisės pažeidimo (ATP) byloje panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus m. VPK VP EPT Kelių patrulių rinktinės įgaliotas pareigūnas M. G. 2006m. spalio 6 d. surašė ATP protokolą Nr.E506258 už tai, kad šis, vairuodamas automobilį ir išvažiuodamas iš važiuojamųjų dalių susikirtimo, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu ir abu automobilius sugadino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (KET) 144 ir 152 punktų reikalavimus (b.l.8).

Vilniaus m. VPK VP EPT (toliau - institucija, nagrinėjusi administracinę bylą) 2006m. spalio 20 d. nutarimu Nr.E506258 M.Gailiūnui už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 127 str. 2 dalyje, padarymą skyrė 180 Lt baudą (b.l.9).

M.G.ir jo atstovas teismo posėdyje skundą palaikė. M.G. papildomai paaiškino, kad jis išvažinėjo iš namo Rygos g.21 kiemo, darė kairį posūkį iš vieno pravažiavimo į kitą į pravažiavimą tarp kiemų, nei vienas iš jų nėra Rygos gatvė. Nors ten specialių ženklų, ribojančių greitį iki 20 km/val. nėra, bet tai gyvenamųjų namų kiemų teritorija, kur pilna vaikų. Eismo įvykio schema netiksli, pareigūnai atstumų nematavo, abiejų pravažiavimų pločiai nurodyti neteisingai, jie yra vienodo pločio- maždaug po 5,45m, tuo tarpu pavaizduoti kaip 6 ir 7m pločio. Jo automobilio vieta schemoje taip pat neteisinga, ji buvo tokia, kokią jis pavaizdavo schemoje (b.l.4) mėlynu rašalu, t.y., susidūrimas įvyko ne už kelių sankirtos, o pačioje sankirtoje. Be to, automobilio „A“ priekis turėjo būti pavaizduotas pasuktas į kairę pusę. Jo važiavimo kryptimi visą dešinė pravažiavimo pusė buvo užstatyta automobiliais, tad jis negalėjo važiuoti dešiniau, bet nuo jo automobilio jo važiavimo kryptimi kairio šono iki kairio bordiūro buvo likę apie 2 metrų tarpas, pro kurį nukentėjusysis galėjo netrukdomas pravažiuoti. Pagal stabdymo kelio maždaug 3 metrų ilgio žymes, kurios schemoje taip pat nebuvo pavaizduotos, nukentėjusiojo vairuoto automobilio greitis buvo apie 35-40 metrų. Liudytoja T. yra jo draugė, jie bendrauja jau 3-4 metai, kartu negyvena. Jis schemą pasirašė be pastabų todėl, kad atvykusiems pareigūnams viskas atrodė labai aišku, o nukentėjusysis neneigė savo kaltės, be to, schema yra teisinga. Sakant baigiamąsias kalbas, sutiko, kad nutarimas būtų panaikintas. Pareiškėjo atstovas pareiškė, kad eismo įvykio schema neatitinka reikalavimų, visi įvykio dalyviai teigė, kad atstumai nebuvo matuoti, o liudytojos patvirtino, kad susidūrimas įvyko kelių sankirtoje, be to, nukentėjusysis pripažino, kad važiavo tiesiai, ir tai yra labai svarbios aplinkybės, nes sankirtoje galioja „dešinės rankos taisyklė“. Toje vietoje specialus greitį ribojantis ženklas nebūtinas, bet greitis negali būti didesnis, nei 20 km/val., gi pats nukentėjusysis pripažino vairavęs apie 30 km/val. greičiu.

Nukentėjusysis, apklaustas liudytoju (ATPK 273 str. 3 d.), skundo nepripažino, paaiškino, kad iš pradžių sutiko, kad jis kaltas dėl eismo įvykio, nes viskas vyko labai greitai, po to jis įvykį permastė ir priėjo išvados, kad buvo apkaltintas nepagrįstai. Abu pravažiavimai gal ir siauresni, nei parodyta schemoje, bet du automobiliai gali laisvai prasilenkti. Iki susiduriant su jo vairuotu automobiliu, pareiškėjas praleido prieš jį (nukentėjusįjį) tiesiai važiavusį kitą automobilį, matė, kad pareiškėjas užsižiūrėjo į tą praleidžiamą automobilį ir, matyt, nepastebėjo jo, todėl nukentėjusysis ir staigiau stabdė. Kadangi pareiškėjas važiavo labai arti kairės, t.y. jo judėjimo krypties pusės, jis, norėdamas išvengti susidūrimo, suko automobilio vairą į kairę, todėl jo priekis išties šiek tiek buvo pasisukęs kairiau, nei pavaizduota schemoje. Atvykę pareigūnai atstumų nematavo, nustatė, kaip jis suprato, „iš akies“, nes jiems tai įprastas darbas. Nežiūrint to, pareiškėjo automobilio padėtis po susidūrimo pavaizduota teisingai, atstumai nuo šio automobilio kairio šono iki šaligatvio bordiūro tokie ir buvo, kaip nurodyta schemoje- 1 ir1,3 metro. Nukentėjusiojo automobilio slydimo dėl stabdymo kelias buvo apie 1 metras, bet ne 3, kaip teigia pareiškėjas, jo vairuoto automobilio greitis buvo apie 30 km/val. Su pareiškėju automobiliu važiavo teisme esanti jaunesnė liudytoja, vyresniosios jis nepastebėjo, gal ji neišlipo iš automobilio. Jis iš tiesų važiavo tiesiai, o ne į dešinę, kaip rašė paaiškinime policijai.

Institucijos atstovas skundą prašė atmesti, nes nutarimas teisėtas ir teisingas, paties nukentėjusiojo kaltės pripažinimas, nustatant eismo įvykio kaltininką, jokios reikšmės neturi, tačiau tokiu atveju taikoma supaprastinta apiforminimo tvarka, pareigūnai nėra suinteresuoti schemą braižyti neteisingą. Iš jos labai aiškiai matyti, kad pareiškėjas išvažiavo į kairę pravažiavimo pusę, šiuo atveju „dešinės rankos taisyklė“ netaikytina, o tai, ar susidūrimas įvyko kelių sankirtoje, ar ne, reikšmės neturi. Schema pasirašyta be pastabų, stabdymo kelias nefiksuotas, paties nukentėjusiojo nustatytas jo automobilio greitis yra subjektyvus, jį gali nustatyti tik ekspertai, jei yra pakankamai duomenų. Pareiškėjas yra nedrausmingas vairuotojas, o jo iniciatyva iškviestos liudytojos dėl draugystės santykių yra suinteresuotos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 127 str. 2 dalis, už kurioje nurodytos veikos padarymą nubaustas pareiškėjas, numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Administracinis kaltinimas pareiškėjui suformuluotas už tokių KET nuostatų pažeidimą: 1) priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis (144 p.); 2) reikia sukti taip, kad įvažiuodama į kelių sankirtą ir išvažiuodama iš jos, transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje (152 p.). Pareiškėjas pažeidimą neigia iš esmės, teigdamas, jog ginčui taikytinas KET 197 punktas, numatantis, jog lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, kurio ir nesilaikė nukentėjusysis.

Taigi, norint išspręsti kilusį ginčą, teismui būtina nustatyti: 1) ar abu transporto priemonių vairuotojai padarė minėtus ar kitus KET pažeidimus, 2) jei taip, tai kurio iš vairuotojų padarytas KET pažeidimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu.

Teismo, priešingai nei mano institucijos atstovas, nuomone, šioje situacijoje yra labai reikšminga, ar susidūrimas įvyko kelių sankirtoje ar sankryžoje, ar už jų (t.y. už sankirtos ar sankryžos), siekiant nustatyti, ar pareiškėjas padarė ATP protokole nurodytų KET 144 ir 152 punktų pažeidimą ir ar nukentėjusysis padarė pareiškėjo nurodomą KET 197 punkto reikalavimo pažeidimą. Minėta, kad KET 197 punktas, kuris patalpintas KET XVIII skyriuje „Važiavimas per sankryžas“, lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotoją įpareigoja duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, taigi, teismui dar būtina nustatyti, ar aptariama pravažiavimų (pravažiavimo kelių) sankirta yra sankryža KET 197 punkto prasme. Pažeidimo padarymo metu (2006-09-30) galiojęs KET 37 punktas sankryžą apibūdino kaip kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vietą, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro minėti kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas (įvažiuojama į kelią iš esančių šalia jo teritorijų). Pagal KET 49 punktą važiuojamųjų dalių sankirta yra plotas, kurį riboja linijos, įsivaizduojamos pratęsus susikertančių važiuojamųjų dalių kraštus (keliuose su skiriamąja juosta - išorinius važiuojamųjų dalių kraštus). Gi pareiškėjo, anot protokolo, nesilaikytas KET 152 punktas galioja tiek sankirtai, tiek sankryžai, nes ne kiekviena kelių sankirta pagal cituotas definicijas yra sankryža, tačiau kiekviena kelių sankryža yra tuo pačiu ir sankirta. Abu vairuotojai tvirtino, kad abu pravažiavimai, kurių sankirtoje ar ties ja įvyko eismo įvykis, yra pravažiavimai tarp gyvenamųjų namų ir jų kiemų, t.y., minėtų pravažiavimų sankirta nėra kelių sankryža KET 37 prasme, todėl nukentėjusysis bet kokiu atveju negali būti apkaltintas KET 197 punkto reikalavimų nepaisymu. Vairavimo taisykles aptartoje vietoje reglamentuoja KET 159 punktas, nustatantis, kad kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka šiose taisyklėse neaptarta, kelią privalo duoti vairuotojas, kuriam transporto priemonė artėja iš dešinės. Taigi, nustatytina, ar aptariamoje eismo situacijoje nukentėjusysis pažeidė (nepažeidė) KET 159 punkto reikalavimus.

Į bylą surinkti įrodymų tvirtina, kad eismo įvykio schema, sudaryta įvykio dieną (2006-09-30) abiejų vairuotojų buvo pasirašyta be pastabų, nukentėjusysis sutiko, kad eismo įvykis atsitiko dėl jo kaltės, nes jis per vėlai pastebėjo jam iš dešinės pusės atvažiuojantį automobilį (b.l.14,16). Schemoje pravažiavimas, kuriuo iki susidūrimo važiavo pareiškėjo vairuotas automobilis VW Golf, pavaizduotas buvęs 7 metrų pločio, o pravažiavimas, kuriuo važiavo nukentėjusysis- 6 metrų, tačiau schematiškai 7m pločio pravažiavimas parodytas kaip dvigubai siauresnis, nei 6 metrų. Šioje schemoje pagal cituoto KET 49 punkto reikalavimus pažymėjus pravažiavimų sankirtą (b.l.16- teisėjos užbrūkšniuota mėlynu rašalu), matyti, kad, anot šios schemos, pareiškėjo vairuotas automobilis Subaru Legasy po susidūrimo randasi pačioje pravažiavimų sankirtoje, o nukentėjusiojo vairuotas VW Golf- dar nėra kirtęs minėtų pravažiavimų susikirtimo linijos, t.y. nėra į važiavęs į sankirtą. Automobilio VW Golf užpakalinis dešinysis šonas yra per 1,20 cm nutolęs nuo šaligatvio krašto, priekinis kairysis- per 1,30 m. Įvertinus pravažiavimo (6 metrai) ir automobilio pločius, galima daryti išvadą, kad šis automobilis iki susidūrimo judėjo savo eismo juosta. Automobilio Subaru Legasy padėtis šaligatvio atžvilgiu šioje schemoje nepavaizduota, bet galima daryti išvadą, kad abu automobiliai po susidūrimo yra vienoje eismo juostoje, stovi vienas priešais kitą. Šią išvadą patvirtina ir abiejų automobilių apgadinimų pobūdis- abiem apgadinti priekiniai bamperiai, variklio dangčiai, radiatorių grotelės, vienam- priekinis kairysis, kitam priekinis dešinysis žibintai, kitaip tariant, automobiliai susidūrė „nosimis“. Taip pavaizduotoje situacijoje atrodytų, kad įtariama eismo įvykio kilimo priežastis yra pareiškėjo įvažiavimas, darant kairį posūkį, į sankirtą ne jam skirta, bet priešpriešine eismo juosta, o nukentėjusiojo automobilis dar nėra įvažiavęs į sankirtą, dėl ko lyg ir nėra pagrindo manyti, kad jis pagal cituotos „dešinės rankos“ taisyklės reikalavimus (KET 159 punktas) nepraleido jam iš dešinės judėjusios kliūties, t.y., kad tik vien pareiškėjo veiksmuose yra KET 152 punkto reikalavimų nesilaikymo požymių ir kad būtent šis KET reikalavimo pažeidimas buvo eismo įvykio kilimo tiesiogine priežastimi.

Tačiau tokios išvados patikimumu ir, reiškia, teisingumu verčia abejoti bylą nagrinėjant teisme nustatytos faktinės aplinkybės. Abu eismo įvykio dalyviai patvirtino, kad atstumai, braižant schemą, nebuvo matuojami, gi dėl pravažiavimų pločio proporcijų aiškaus iškraipymo schemoje teismui kyla pagrįstų abejonių, ar teisingai nustatytos sankirtos ribos, ar schemoje yra teisingi ir visi kiti atstumai ir ypač- ar teisingai nurodyta nukentėjusiojo automobilio padėtis po susidūrimo, nes pareiškėjas teigė, kad automobilių padėtis po susidūrimo išties buvo ne tokia, kokia pavaizduota schemoje (b.l.4). Kelių policijos patrulis M.M. 2006-09-30 dienos tarnybiniame pranešime, surašytame iš avarijoje dalyvavusių vairuotojų žodžių, nurodė, kad nukentėjusysis aiškino ketinęs važiuoti minėtu pravažiavimu tiesiai (b.l.18). J.P. 2006-10-03 dieną rašytame paaiškinime jau teigė, kad norėjo sukti į dešinę, šiame paaiškinime abu pravažiavimai pavaizduoti po 6 metrus pločio. Teisme nukentėjusysis vėl neneigė norėjęs važiuoti tiesiai ir kad važiavo maždaug 30 km/val.greičiu ir dėl to jam teko staiga stabdyti ir kad nuo jo automobilio stabdymo liko apie 1 metrą ilgio pėdsakas (pareiškėjas teigė, kad 3 metrai). Visų šių aplinkybių visetas leidžia daryti prielaidą, kad nukentėjusysis, ketindamas važiuoti tiesiai galimai per dideliu tokiai teritorijai greičiu (pagal KET XXI skyriaus „Eismas gyvenamojoje zonoje“ 219.1 punkto reikalavimus gyvenamojoje zonoje draudžiama važiuoti didesniu kaip 20 km/h greičiu, o minėto skyriaus reikalavimai taip pat taikomi daugiabučių gyvenamųjų namų kiemuose ir uždarose teritorijose (221 punktas), galimai pažeidė KET 159 punkto reikalavimus.

Dėl šių priežasčių teismas mano, kad skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu, pagrįstu ir todėl teisingu. Nutarimas naikinamas, byla grąžinama institucijai surašiusiai ATP protokolą, papildomam tyrimui atlikti. Tai darant, būtina įvykio vietoje atlikti matavimus ir pagal juos, nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus ir eismo įvykio dalyvių bei liudytojų paaiškinimus kiek galima tiksliau rekonstruoti automobilių radimosi vietą po susidūrimo, nes, tik ją tinkamai nustačius, galima spręsti apie nukentėjusiojo padarytą ar nepadarytą KET 159 punkto reikalavimų pažeidimą. Padarius teigiamą išvadą, abiem institucijoms dera nustatyti, kieno iš vairuotojų padarytas KET pažeidimas (pareiškėjo- KET 152, nukentėjusiojo- KET 159 punktų) buvo tiesiogine avarijos kilimo priežastimi.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1p., 128 str., teisėja

nutarė:

skundą patenkinti iš dalies. Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2006-10-20 nutarimą Nr.E506258, kuriuo M. G. (asm.k. duomenys neskelbtini) skirta 180 Lt bauda, panaikinti, bylą grąžinti institucijai surašiusiai administracinio teisės pažeidimo protokolą, papildomam tyrimui atlikti.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.