Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo N. J. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2016-12-12 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2016-12-12 nutarimu N. J. už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje padarymą skirta 40 Eur bauda.

N. J. teismo posėdžio metu savo skundą palaikė ir prašė panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą nutraukti. Papildomai nurodė, kad jis jokių taisyklių nepažeidė, nebuvo jokio eismo įvykio ir nepadarė automobiliui Rover jokios žalos, nes jo automobilis tik prisilietė. Prašė teismo atsižvelgti į tai, kad nebuvo pateiktas nei vienas įrodymas, jog jis nesilaikė atstumo, kad žala automobiliui buvo padaryta būtent šio autoįvykio metu bei į netikslius nukentėjusiojo vairuotojo parodymus.

Liudytojas K. V. D. parodė, kad jis įvykio rytą važiavo antra eismo juosta Taikos prospektu Kaune link Kovo 11-osios gatvės ir privažiavus reguliuojamą pėsčiųjų perėją apsisukinėjo priekyje važiuojantis automobilis. Nenorėdamas į jį atsitrenkti, pristabdė, o Lexus automobilio vairuotojas atsitrenkė į jo vairuojamo Rover automobilio galinę dalį. Automobiliui lūžo bamperis, iškvietė policiją. Kreipėsi į „Gjensidige“ draudimą, kuris jam pasiūlė autoservisą arčiau namų, jis pasirinko „(duomenys neskelbtini)“. Sekančią dieną atvarė automobilį į autoservisą ir paliko. Už remontą sumokėjo draudimas. Iš išorės buvo pakeistas tik bamperis, padažyta ir buvo pakeisti laikikliai. Jis autoservisui pretenzijų neturi. Mano, kad laikikliai lūžo eismo įvykio metu. Prieš šį autoįvykį automobilis nebuvo sugadintas ir jis jokio kito autoįvykio nėra turėjęs. Patvirtino, kad po šio įvykio jo transporto priemonė buvo akivaizdžiai sugadinta ir tai matosi.

Liudytojas, policijos pareigūnas, A. R. parodė, kad gavus pranešimą apie įvykusį eismo įvykį Taikos pr. ir tarp automobilių savininkų kilusį konfliktą, atvykę rado autoįvykį, du automobilius vieną priešais kitą, ta pačia kryptimi, kuriame N. J. buvo atsitrenkęs į kitą automobilį, jie buvo susilietę bamperiais. Pirmam automobiliui buvo sugadintas galinis bamperis, o antram automobiliui priekinis bamperis. Nebuvo didelis smūgis, kaltas antras vairuotojas, nes tai atstumo nesilaikymas. Apklausus abu vairuotojus, jie važiavo antra eismo juosta, kuri buvo laisva. Pirmasis vairuotojas paaiškino, kad važiavo nuo Pramonės pusės Taikos prospektu ir prie pėsčiųjų perėjos apsisukinėjo kitas automobilis, neapskaičiavęs atstumo ir matydamas, kad atsitrenks – stabdė, o N. J. ar nepastebėjo, ar nespėjo sustabdyti bakstelėjo pirmajam. Be vairuotojų paaiškinimų, jis darytų išvadą, kad distancijos nesilaikymas. Iš tiesų antra eismo juosta visada būna laisva, o automobilis turi laikytis distancijos, nes priešais važiuojantis automobilis gali bet kada stabdyti dėl įvairių priežasčių. Pagal kelių eismo taisykles pagal pasirinktą greitį, pagal savo reakciją turi laikytis saugaus atstumo. Tiesiog pamatęs priekyje kliūtį privalu sustoti, nesugebėjus sustabdyti ir atsitrenki, reiškia nesilaikei saugaus atstumo. Konkretaus atstumo nėra nustatyta, yra tik greitkelyje nustatytas laikytis 50 m atstumas. Jeigu registratoriumi būtų nufilmuoti automobilio valstybiniai numeriai, kuris pažeidė kelio ženklą (neleistinoje vietoje apsisukinėjo) ir į Kelių policiją būtų nusiųsta, tai jis būtų išsikviestas ir jam būtų surašytas protokolas. Automobilis, į kurį atsitrenkė N. J., nieko nepažeidė. Avarinę situaciją sukėlė tas vairuotojas, kuris nuvažiavo. N. J. nurodytas pirmoje eilėje stovėjęs automobilis Fiat negalėjo sukliudyti N. J. važiuojant antra eismo juosta. Schemoje šio automobilio nežymėjo, nes jis buvo nereikalingas. Minėtas automobilis stovėjo tvarkingai su įjungtu avariniu ženklu. Jie yra patrulių rinktinė atvykusi į įvykio vietą, surenka visą medžiagą ir perduoda į kelių policiją specialistams.

„Gjensidige“ draudimo bendrovės įgaliotasis atstovas S. S. paaiškino, kad Draudimas sužino apie padarytą žalą tada, kada gauna visą informaciją iš autoserviso. Nukentėjęs draudimui turi pranešti, kad automobilis apgadintas telefonu, per tris dienas. Autoremonto įmonėmis jie pasitiki, nes yra sudarytos sutartys. Jie gavę visą informaciją iš autoremonto įmonės, ją sutikrina ir jeigu reikia kviečia automobilio vairuotoją. Kad tokie buvo padaryti sugadinimai jie mato iš fotonuotraukų. Servisas gali surašyti bet ką, bet gavęs aktą vertina ekspertas. Automobiliui „Rover 45“ autoįvykio metu buvo padaryti sugadinimai: galinio buferio įtrūkimas ir dažų dangos pažeidimas dešinėje buferio dalyje, deformuotas galinio buferio dešinės pusės stiprintuvas. Užfiksuoti kiti sugadinimai, atsiųstose N. J. nuotraukose, yra nesusiję su šiuo autoįvykiu. Jiems labai padėjo jo pateiktos foto nuotraukos iš įvykio vietos. Šiai dienai nėra patikslinta žalos sąmata. Pabrėžė, kad draudimas nustatydamas kaltę, visada vertina, kad kaltininkas yra tas, kuris atsitrenkė į kitą automobilį nesilaikydamas atstumo. Priekyje važiuojantis automobilis gali stabdyti bet kada ir reikia laikytis saugaus atstumo.

UAB autocentro „(duomenys neskelbtini)“ 2017-02-06 rašte nurodyta, kad automobilio Rover 45, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remontas pagal su AB „Gjensidige“ suderintą remonto sąmatą atliktas 2016 m. gruodžio mėnesį. Remonto kaina 679,94 Eur. Pakeistas automobilio galinis buferis (b. l. 24-28).

ADB „Gjensidige“ 2017-03-14 rašte nurodyta, kad 2016-11-22 eismo įvykio metu, transporto priemonei Lexus LS 430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekine dalimi atsitrenkus į transporto priemonės Rover 45, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį, pastarajai transporto priemonei padaryti tokie sugadinimai: galinio buferio įtrūkimas ir dažų dangos pažeidimas dešinėje buferio dalyje, deformuotas galinio buferio dešinės pusės stiprintuvas (b. l. 55).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas iš dalies.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį ANK, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 5 straipsnio nuostatas, <...> administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai <...> surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK, todėl, nagrinėjant pareiškėjo skundą, vadovaujamasi ANK nuostatomis.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas buvo įtvirtintas ir iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 256 straipsnio ir 257 straipsnio nuostatose.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, abejonių N. J. veiksmų kvalifikacija dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalyje (Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs turto sugadinimą), teismui nekyla, jo kaltė įrodyta tinkamai nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktais ir pareigūno ištirtais įrodymais. Teismas neturi pagrindo atmesti byloje esančių rašytinių duomenų – administracinio teisės pažeidimo protokolo, policijos pareigūno, fiksavusio teisės pažeidimą, tarnybinio pranešimo, eismo įvykio vietos schemos, papildomų duomenų apie eismo įvykį, transporto priemonės techninės apžiūros-defektų akto, nuotraukų, nukentėjusiojo K. V. D. rašytinio paaiškinimo, taip pat K. V. D., liudytojo A. R. bei „Gjensidige“ draudimo bendrovės atstovo S. S. teismo posėdžio metu duotų parodymų, ir laiko, kad šie įrodymai visiškai patvirtina N. J. kaltę pažeidus KET 126 punkto reikalavimus ir padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Pagrindo panaikinti skundžiamą nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra, nustatytos aplinkybės neprieštarauja 2016-12-12 priimtame nutarime padarytoms išvadoms ir nustatytoms faktinėms aplinkybės, minėtas nutarimas teisėtas ir pagrįstas. Savo kaltės dėl šio administracinio teisės pažeidimo N. J. nepripažino, nurodė, kad jokių taisyklių nepažeidė, nebuvo jokio eismo įvykio ir nepadarė automobiliui Rover jokios žalos.

Atsižvelgiant į nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK, pakeitusio iki tol galiojusio ATPK nuostatas, patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė.

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, <...>.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiame ANK nėra numatyta atsakomybė už turinčio teisę vairuoti asmens padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), tačiau ANK numatyta atsakomybė ir už kitus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nenumatytus šiame kodekse.

ANK 417 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.

KET 126 punkte nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, <...>. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m, jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto N. J. skundo turinio, taip pat jo paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad nesutikimas su skundžiamu nutarimu iš esmės yra grindžiamas tuo, kad, neva, ne jo, o nukentėjusiojo veiksmai lėmė eismo įvykio kilimą. N. J. nurodė, kad jis įvykio rytą važiavo pirma eismo juosta Taikos prospektu Kaune link Kovo 11-osios gatvės. Esant dideliam eismo srautui, o priekyje automobilis FIAT Ducato, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įjungęs avarinį signalą paliko transporto priemonę, jam persirikiavus į antrą eismo juostą prieš jį važiavęs automobilio Rover 45, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas be jokios priežasties degant žaliam šviesoforo signalui staigiai stabdė pilnai sustodamas ir sukeldamas avarinę situaciją ir jo vairuojamas automobilis Lexus LS430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nežymiai prisilietė prie Rover 45, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), smūgio nebuvo. Nesutinka su nurodyta žala. K. V. D. nurodė, kad įvykio rytą važiavo antra eismo juosta Taikos prospektu Kaune link Kovo 11-osios gatvės ir privažiavus reguliuojamą pėsčiųjų perėją apsisukinėjo priekyje važiuojantis automobilis. Nenorėdamas į jį atsitrenkti, pristabdė, o Lexus automobilio vairuotojas atsitrenkė į jo vairuojamo Rover automobilio galinę dalį. Automobiliui lūžo bamperis. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. R., kuris nurodė, kad įvykio kilimą sukėlė nesilaikymas saugaus atstumo. Taip pat nurodė, kad automobilis, į kurį atsitrenkė N. J., nieko nepažeidė. Avarinę situaciją sukėlė tas vairuotojas, kuris nuvažiavo. N. J. nurodytas pirmoje eilėje tvarkingai su įjungtu avariniu ženklu stovėjęs automobilis Fiat negalėjo sukliudyti jam važiuojant antra eismo juosta. Kad automobilis Rover 45 apgadintas patvirtina įvykio vietos schema bei ADB „Gjensidige“ raštas, kuriame nurodyta, kad 2016-11-22 eismo įvykio metu, transporto priemonei Lexus LS 430, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekine dalimi atsitrenkus į transporto priemonės Rover 45, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galinę dalį, pastarajai transporto priemonei padaryti sugadinimai: galinio buferio įtrūkimas ir dažų dangos pažeidimas dešinėje buferio dalyje, deformuotas galinio buferio dešinės pusės stiprintuvas. Apklaustas teismo posėdžio metu draudimo atstovas S. S. pabrėžė, kad draudimas nustatydamas kaltę, visada vertina, jog kaltininkas yra tas, kuris atsitrenkė į kitą automobilį nesilaikydamas atstumo. Šiai dienai nėra patikslinta žalos sąmata.

N. J. nurodė, kad su įvykiu susijęs ir automobilis Fiat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris įjungęs avarinį signalą paliko transporto priemonę, trukdė eismą ir vien todėl turėjo keisti eismo juostas iš pirmos į antrą. Automobilis, kuris apsisukinėjo prieš važiuojantį automobilį Rover, sukėlęs avarinę situaciją, nėra nustatytas. Tačiau įrodinėjimo dalykas šioje byloje yra tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimas. Nepatrauktų šioje byloje administracinėn atsakomybėn asmenų kaltės klausimas negali būti nagrinėjamas ir sprendžiamas, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, šis nurodytas automobilis, kaip ir pažymėta policijos pareigūnų, kurie atvyko į įvykio vietą tarnybiniuose pranešimuose ir teismo posėdžio metu apklausto A. R. parodymais, yra visiškai nesusijęs su aptariamu eismo įvykiu ir nešalina jo atsakomybės už padarytą pažeidimą.

N. J. nesutinka su nurodyta padaryta automobiliui Rover žala. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas tiek ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, tiek ANK 423 straipsnyje nenustatė jokių padarytos žalos vertinamųjų požymių, todėl veikos kvalifikavimui svarbus tik sugadinimų (apgadinimų) atsiradimo faktas, neatsižvelgiant į jų dydį ar materialų padarytos žalos įvertinimą. Žalos dydis ir jos vertinimas gali būti reikšmingas vertinant kitas su eismo įvykiu susijusias aplinkybes, pvz., sprendžiant ar iš eismo įvykio kaltininkas pasišalino tyčia, individualizuojant atsakomybę ir pan., tačiau, kaip minėta, veikos kvalifikavimui pagal ATPK 127 straipsnį įtakos neturi, todėl šis įvykis neabejotinai atitinka eismo įvykio sąvoką, nurodytą KET 3 punkte. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad po kontakto automobilis Rover buvo apgadintas, t. y. galinio buferio įtrūkimas ir dažų dangos pažeidimas dešinėje buferio dalyje, deformuotas galinio buferio dešinės pusės stiprintuvas, ką patvirtina tiek nukentėjusysis, tiek ADB „Gjensidige“ raštas bei apklaustas teisme draudimo atstovas, ir tai, kad šiai dienai nėra patikslinta žalos sąmata, veikos kvalifikavimui ši aplinkybė teisinės reikšmės neturi. Taip pat pažymėtina, kad eismo įvykį padaręs asmuo negali vienašališkai nuspręsti apie turtinės žalos padarymą ir jos mąstą. Net ir manydamas, kad turtinė žala yra mažareikšmė, eismo įvykio kaltininkas privalo elgtis taip, kad nebūtų pažeistas nukentėjusiojo interesas sužinoti apie galimai padarytą žalą ir gauti jos atlyginimą. Darytina išvada, kad apie eismo įvykio atsiradimą konstatavimui pakanka, jog eismo įvykio padariniai leistų pagrįstai manyti, kad turtinė žala, nors ir nežymi, padaryta ir, kad turto savininkas gali pareikšti reikalavimą atlyginti tą žalą.

Atsižvelgiant į tai, kad N. J. nagrinėjamo eismo įvykio metu buvo neatidus, neatsižvelgė į eismo intensyvumą, nesilaikė saugaus atstumo nuo priekyje jo važiavusios transporto priemonės, dėl to sukėlė eismo įvykį ir apgadino kitam asmeniui priklausantį turtą, todėl jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 126 punkto numatytus reikalavimus, kas atitinka ANK 417 straipsnio 8 dalį.

Jo padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, įsigaliojus naujam teisiniam reguliavimui, perkvalifikuojamas į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje ir jam skirtina nuobauda įstatymo, numatančio atsakomybę už jo veiksmus, sankcijos ribose. ANK 417 straipsnio 8 dalies sankcijoje numatyta, kad šis pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu nutarimu N. J. buvo paskirta artima vidurkiui ATPK 127 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtinta piniginė bauda, perkvalifikavus šiuos jo veiksmus pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, jam skirtina sankcijoje įtvirtinta maksimali – 12 (dvylikos) eurų bauda.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, N. J. skundas tenkinamas iš dalies, skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2016-12-12 nutarimas keičiamas, pritaikant galiojančio ANK nuostatas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 2 straipsniu, 3 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

N. J. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus 2016-12-12 nutarimą pakeisti:

N. J. padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 8 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 12 Eur (dvylikos eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 kalendorinių dienų nuo šio nutarimo išsiuntimo ar išdavimo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas išsiuntimo ar išdavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16063451518.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.