- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-08
- Bylos Nr.
- 2A-1644-450/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12454-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas, Zita Smirnovienė
- Atsakovas
- F. R., O. P., Reginai N
- Ieškovas
- A. C.
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės F. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. C. ieškinį atsakovams F. R., O. P., Reginai N. J. dėl techninio projekto derinimo ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo be atsakovų sutikimo, tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų L. Š., Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas nurodė jog jam nuosavybės teise priklauso 39,40 kv. m bendro ploto 2-jų kambarių butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėtame bute gyvena šešių asmenų šeima. Nurodo, kad ieškovui ketinant rekonstruoti jam priklausantį butą, jo užsakymu UAB „Akroinvest“ parengė buto rekonstrukcijos techninį projektą. Tam, kad gauti statybą leidimą rekonstruoti butą, reikalingi statinio bendraturčių sutikimai. Nurodo, kad namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso 4-iems bendraturčiams. Ieškovas 2011-02-11 registruotu paštu siuntė bendraturčiams prašymą dėl sutikimo išdavimo buto rekonstrukcijai, prie prašymo pateikiant rekonstrukcijos projektą ir įsipareigojant atsakovams atlyginti išlaidas (susijusias su sutikimo išdavimu) notaro paslaugoms apmokėti. Viena iš bendraturčių, trečiasis asmuo L. Š., kuriai priklauso butas Nr. 3, davė notaro patvirtintą sutikimą buto rekonstrukcijai, likusieji bendraturčiai – atsakovai, kuriems priklauso butai Nr. 2 ir Nr. 4, į ieškovo prašymą neatsakė, sutikimų nedavė nenurodydami motyvų. Ieškovas prašo teismo pripažinti jam teisę be bendraturčių F. R., O. P., Reginos N. J. sutikimo gauti statybą leidžiantį leidimą buto, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai pagal UAB „Akroinvest“ parengtą projektą, taip pat priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė F. R. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovo pateiktas techninis projektas negali būti priimtas, kadangi neatitinka reikalavimų, numatytų projektuojant statinį ar priestatą prie gyvenamojo namo. Atsakovės nuomone, tai yra ne buto rekonstrukcija, nes priestatas bus laikomas kaip buto priklausinys. Nurodė, kad ieškovas, pastatęs priestatą prie savo buto, siekia pagerinti savo gyvenimo sąlygas pablogindamas atsakovės, kaip bendraturtės, teises naudojantis jai priklausančiu turtu. Priestatas yra po atsakovei priklausančiu butu, jį pastačius atsakovės butas tampa nesaugus, nes per priestato stogą bus galima lengvai patekti į atsakovės butą per langą. Be to, atsakovės teigimu, negali būti sprendžiamas klausimas dėl sutikimo priestato statybai davimo, kol nėra išspręstas klausimas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Be to, pastačius priestatą padidės jos dalies turto šildymo sąnaudos. Toks priestatas pablogins atsakovei priklausančio buto vertę, nes butu bus nesaugu naudotis, be to, bus sugadinta estetinė aplinka, per langus bus matomas priestato stogas, nematomi želdiniai.
Atsiliepimas
Atsakovė O. P. nurodė, kad ji tapo buto Nr. 4 bendrasavininke prieš kelis mėnesius ir apie susiklosčiusią situaciją dėl priestato – buto rekonstrukcijos konkrečiai nieko paaiškinti negali.
Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, kad pagal Statybos įstatymo 23 str. 2 d., leidimą rekonstruoti statinį išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas asmuo. Be kitų dokumentų, siekiant gauti leidimą rekonstruoti statinį, statytojas privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimą bei žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise. Ieškovas trečiajam asmeniui nėra pateikęs nei prašymo gauti leidimą minėto buto rekonstrukcijai, nei kitus įstatyme nurodytus dokumentus.
Trečiasis asmuo L. Š. ieškinį palaikė. Nurodė, kad ieškovo pastatytas priestatas jos laisvių nesuvaržo, todėl ji yra davusi sutikimą ir nemato priežasties dėl ko galėtų prieštarauti. Paaiškino, jog prieš paskutinį teismo posėdį ji įsigijo atsakovėms O. P. ir Reginai N. J. priklausančias žemės sklypo dalis bei butą. Prašė ieškinį tenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 str. 1 d. nustato, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Sutikimą ieškovo buto rekonstravimui pagal UAB „Akroinvest“ parengtą buto rekonstrukcijos techninį projektą notarine tvarka 2011-02-21 davė tik buto Nr. 3 savininkė – L. Š.. Kiti bendraturčiai – F. R. ir V. P., kurio teises ir pareigas bylos nagrinėjimo metu perėmė O. P. ir Regina N. J., sutikimų ieškovo ketinamiems darbams atlikti nedavė. Bendraturčio nesutikimas turi būti grindžiamas jo kaip bendraturčio teisių ir teisėtų interesų pažeidimais. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad ieškovas bendraturčiams buvo pateikęs priešprojektinius pasiūlymus, kuriuos parengė asmuo, turintis tam reikalingą architekto kvalifikacijos laipsnį, ir kuriuose yra visi rekonstrukcijos pobūdį apibrėžiantys faktiniai duomenys, tačiau, atsakovai atsisakymo duoti ieškovui sutikimą atlikti rekonstrukciją argumentuotų motyvų nepateikė ir neįrodė, kad ieškovo pateiktas priešprojektinis pasiūlymas pažeidžia jų, kaip bendraturčių, teises ir teisėtus interesus.
Pagrindiniai atsakovės F. R. motyvai dėl sutikimo nedavimo iš esmės grindžiami tuo, jog pastatytas priestatas gadina namo ir žemės sklypo estetinį vaizdą, taip pat gadina estetinį vaizdą iš atsakovės lango, esančio virš ginčo priestato, mažina atsakovės turto saugumą, kadangi per priestato stogą į jos butą gali patekti tretieji asmenys, kas savaime mažina atsakovei priklausančio turto vertę, be to, dėl ginčo priestato, t.y. dėl ieškovo buto ploto padidėjimo, padidėjo išlaidos patalpų šildymui. Atsakovės motyvai dėl jos buto saugumo pastačius ginčo priestatą laikytini subjektyvaus pobūdžio ir savaime nepagrindžia jos kaip bendraturtės teisių pažeidimo. Atsakovės prielaida, kad ginčo priestatas lemia atsakovės turto nuvertėjimą nėra pagrįstas jokiais leistinais įrodymais, taip pat atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad dėl ginčo priestato jai padidėjo išlaidos už šilumos energiją (CPK 178 str.). Savo ruožtu estetinis vaizdas iš atsakovės lango negali būti suabsoliutinamas ir laikomas viršesniu už ieškovo teisę į daikto padidinimą (pagerinimą). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įvertinus maksimalų žemės sklypo, kuriame stovi minėtas gyvenamasis namas, užstatymo tankumą ir bendraturčiams proporcingai priklausančias žemės sklypo dalis, ieškovo pastatytas priestatas, kurio bendras užstatymo plotas projekte nurodytas 15,08 kv. m, neviršija jam proporcingai tenkančio žemės sklypo užstatymo ploto. Taigi, iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad atsakovė atsisakymo duoti ieškovui sutikimą motyvus dėl jos interesų pažeidimo nepagrindė, nenurodė faktų, kodėl šis rekonstrukcijos projektas pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teises, nepateikė specialistų išvadų, kitų patikimų duomenų, patvirtinančių, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip negu nustatyta statybos techniniuose dokumentuose, teisės normose, reglamentuojančiose statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas. Taip pat atsakovė nenurodė kokių nors teisės normų pažeidimų. Savo ruožtu teismas nenustatė aplinkybių, patvirtinančių, kad ieškovo pastatytas priestatas pažeidžia kitų bendraturčių teises ir/ar teisėtus interesus (CPK 185 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog atsakovės atsisakymas duoti sutikimą nėra objektyviai pagrįstas ir trukdo bendraturčiui įgyvendinti teisę į statybą, todėl laikytina, kad toks atsakovės F. R. atsisakymas pažeidžia ieškovo, kaip bendraturčio, teisę naudotis bendrąja daline nuosavybe (CK 4.75 str. 1 d.).
Bylos nagrinėjimo metu atsakovės O. P. ir Regina N. J. nuosavybės teisę į joms priklausantį butą Nr. 4 ir žemės sklypo dalį perleido trečiajam asmeniui L. Š. ir jos sutuoktiniui R. Š., t. y. atsakovės neteko subjektinės teisės dėl sutikimo davimo ir tapo netinkamomis atsakovėmis byloje, kas yra pagrindas ieškinį jų atžvilgiu atmesti (CPK 45 str.). Tačiau, teismas atsižvelgė į trečiojo asmens L. Š., kuri sutiko su ieškiniu pozicija byloje (ginčo tarp jos ir ieškovo nėra), siekdamas neužvilkinti bylos, nesprendė šioje dalyje netinkamo atsakovo pakeitimo tinkamu atsakovu klausimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškinį atsakovių O. P. ir Reginos N. J. atžvilgiu atmetė. Ieškovo ieškinį tenkino iš dalies, pripažino ieškovo A. C. teisę nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį leidimą buto, esančio Žaliųjų Ežerų g. 115 - 1, Vilniuje, rekonstrukcijai pagal UAB „Akroinvest“ parengtą prieš projektinį pasiūlymą be namo ir žemės sklypo bendraturtės F. R. sutikimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Pagal esamas faktines aplinkybes, butą (duomenys neskelbtini) ieškovė kartu su ūkio pastatu privatizavo 1992-05-21. Gyvenamasis namas yra iš dviejų aukštų, keturių butų, ieškovės butas yra antrame aukšte. Privatizavimo metu žemės sklypas buvo laisvas, buvo netrukdomas priėjimas prie ūkio pastato, esančio žemės sklype, iki tol, kol ieškovas A. C. nepradėjo vykdyti savavališkos statybos. Dėl savavališkos statybos Valstybinė teritorijų planavimo inspekcija prie Aplinkos ministerijos iškėlė ieškinį dėl savavališko statinio nugriovimo. Atsakovė yra namo bendraturtė, senyvo amžiaus, 72 metų amžiaus, todėl turi turėti patogią galimybę naudotis ir valdyti jai priklausantį turtą. Ieškovas maždaug dviejų metrų atstumu nuo jos buto durų pastatė akliną tvorą (medinę), kuri jai trukdo patekti į atsakovei priklausantį ūkinį pastatą. Ūkinis pastatas liko atitvertas, norėdama patekti į ūkio pastatą, turi daryti ilgą apėjimą, o tai senyvo amžiaus žmogui, yra nepatogu, sunku, ypač įvertinant, kad būna slidu, šlapia. Taigi, aš nėra suabsoliutinusi savo teisių, kaip teigia teismas sprendime, yra aiškus jos teisių pažeidimas, nes ji negali laisvai, patogiai prieiti prie savo ūkio pastato, o kasdienėje buityje jai reikalinga nuolatinė prieiga prie šio pastato. Pagal dabartinę situaciją, atsakovė turi papildomai ruoštis, numatyti eidama, kaip eiti, kad nepaslysčiau, pasirinkti atitinkamą avalynę. Ieškovo priestatas yra pastatytas virš atsakovės buto langų, nuo šio priestato stogo iki jos buto langų yra likę 60 cm, vadinasi visa stogo tarša eina tiesiai į atsakovės butą. Suprastėjo ir vaizdas pro buto langą, nes anksčiau matydavo gražią aplinką, o Pavilnio ir Verkių regioninių parkų direkcija teisme paaiškino, kad priestatas prie namo yra Verkių regioninio parko buferinės apsaugos zonoje, kur iš viso pagal Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 19 str. 7 d. draudžiama statyti statinius, jeigu jie blogina objektų eksploatavimo sąlygas, didina teritorijos vizualinę taršą. Ženkliai sumažėjo jos buto vertė, nes suprastėjo estetinė aplinka, per pastatyto priestato stogą nesimato želdiniai, taip pat išaugo ir šildymo kaštai. Be to, žemės sklypas tarp bendraturčių nėra atsidalintas, o pagal dabartinę situaciją ieškovas A. C. ir trečiasis asmuo L. Š. galės suformuoti savo žemės sklypus viename plote, o jai kaip bendraturtei, tektų žemė ne vienoje vietoje, o per kelias vietas, dėl ko jos turto vertė mažėja.
UAB „Akroinvest“ parengtas vadinamasis techninis projektas negalėjo būti teismo priimtas, nes jis neatitiko reikalavimų, numatytų statinių ar priestatų projektavimui prie gyvenamojo namo. Tai nėra buto rekonstrukcija, nes priestatas bus priklausinys prie buto. Priestato statyba būtų galima, kai bus išspręstas tarp žemės sklypo savininkų naudojimasis sklypu. Teismo išvada, kad bendrasavininkiai Šepečiai davė sutikimą, yra nereikšminga aplinkybė, nes prie buto Nr. 3 ir Nr. 4 Žaliųjų Ežerų g. 115, Vilniuje nėra atitverta tvora, nėra pastatytas priestatas. Mano, kad ji kaip bendraturtė, yra pateikusi pakankamai įrodymų, kodėl nesutinka su savavališko priestato, pastatyto prie gyvenamojo namo, įteisinimu, nes bus apsunkintos jos teisės naudotis žemės sklypu ir ūkio pastatu, sumažės buto vertė, be to, iš jos negali būti atimta teisė statytis priestatą, tačiau dabar žemė jau bus užimta ieškovo. Mano, kad ieškovas pirmiausia turėjo išspręsti naudojimosi žemės sklypu tvarką su sklypo bendraturčiais, o vėliau vykdyti buto rekonstrukciją, statyti priestatą. Šiuo metu priestatas yra pastatytas nepadalintame žemės sklype. Prašo panaikinti 2013-12-13 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, priimti naują sprendimą, ieškovo A. C. ieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Ieškovas A. C. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė 2013-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje palikti nepakeistą. Nurodė, kad apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai yra subjektyvaus pobūdžio ir savaime nepagrindžia jos kaip bendraturtės teisių pažeidimo. Atsakovės motyvai dėl sutikimo nedavimo iš esmės grindžiami tuo, jog pastatytas priestatas gadina namo estetinį vaizdą, suprastėjo vaizdas pro langą, sumažėjo buto vertė, padidėjo išlaidos už šilumos energiją. Bet atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kuriais gali pagrįsti apeliacinį skundą (CPK 178 str.).
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad jai trukdo prieiti prie ūkinio pastato, kuris priklauso jai nuosavybės teise, pastatyta tvora. Nesuprantamas yra toks apeliacinio skundo motyvas, nes pirmos instancijos teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl buto priestato statybos. Galima prieiti prie išvados, kad atsakovei trukdo naudotis ūkiniu pastatu pastatyta tvora, bet ne priestatas.
Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad bendraturčių nesutikimas turi būti protingai motyvuotas. Protingais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų išvadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad namo dalies rekonstrukcija pakeis bendraturčių gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias iki rekonstrukcijos, kitaip nei numato statybos techniniai dokumentai, teisės normos, reguliuojančios statinio saugos ir eksploatavimo sąlygas, pvz., turi nepablogėti esama pastato techninė būklė, išlikti galimybė patekti į kelius ir gatves, natūralus apšvietimas, atitinkamų higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir kiti. Bendraturčio teisei padidinti bendrąją nuosavybę įgyvendinti būtinos sąlygos - kitų bendraturčių sutikimas ir prievolė laikytis teisės normose nustatytų taisyklių, pristatant ar perstatant, yra tarpusavyje susijusios. Bendraturtis, nesutikdamas su tokiais kito, siekiančio didesnės nuosavybės, bendraturčio veiksmais, turi nurodyti galimus tokių teisės normų pažeidimus. Jeigu bendraturtis nenurodo protingai motyvuoto atsisakymo duoti sutikimą projektiniams pasiūlymams pagrindų, teismas gali tokį jo atsisakymą pripažinti trukdymu kitam bendraturčiui gauti statinio projektavimo sąlygas ir statybos leidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003).
Atkreipė dėmesį, kad įvertinus maksimalų žemės sklypo, kuriame stovi minėtas gyvenamasis namas užstatymo tankumą ir bendraturčiams proporcingai priklausančias žemės sklypo dalis, ieškovo pastatytas priestatas, kurio bendras užstatymo plotas projekte nurodytas 15,08 lev. m., neviršija jam proporcingai tenkančio žemės sklypo užstatymo ploto.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (LR CPK 8 str.).
Tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino ieškovui A. C. teisę nustatyta tvarka gauti statybą leidžiantį leidimą, buto, esančio (duomenys neskelbtini)rekonstrukcijai pagal UAB „Akroinvest“ parengtą priešprojektinį pasiūlymą be namo ir žemės sklypo bendraturtės F. R. sutikimo, o kitoje dalyje ieškinį atmetė, reiškia, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto dalyvauti byloje asmens – R. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) materialiųjų teisių ir pareigų, susijusių su jo, kaip namo ir žemės sklypo bendraturčio sutikimo atlikti buto rekonstrukciją pagal parengtą priešprojektinį pasiūlymą gavimu. Kaip nurodė pirmos instancijos teismas sprendime, bylos nagrinėjimo metu po atsakovo V. P. mirties pagal Testamentų registro išrašą testamentą priėmę asmenys O. P. ir Regina N. J. priėmę palikimą į mirusiojo turtą, pardavė turtą, butą (duomenys neskelbtini)ir 230/949 žemės sklypo dalį L. Š. ir R. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise (b. l. 81 – 86, t. 2). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra išreikalauta ši pirkimo – pardavimo sutartis, kaip ir paveldėjimo teisės liudijimas, kurio pagrindu buvo į procesą buvo įstoję atsakovės O. P. ir N. J..
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio dalykas – pripažinti ieškovui teisę gauti statybą leidžiantį leidimą buto Nr. 1 rekonstrukcijai atlikti iš dviejų butų (duomenys neskelbtini) Nr. 2 ir Nr. 4 bendraturčių, tuo tarpu trečias asmuo L. Š., davusi sutikimą ieškovui atlikti jam priklausančio buto rekonstrukciją (b. l. 26, t. 1), veikė kaip buto, (duomenys neskelbtini) savininkė. Paaiškėjus, kad L. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su R. Š. įsigijo kitą butą (duomenys neskelbtini)su dalimi žemės sklypo, prasiplečia jos, kaip namo bendraturtės, teisės duoti sutikimą buto Nr. 1 rekonstrukcijai atlikti, bei atsiranda kito bendraturčio, jos sutuoktinio teisės susijusios su bendro daikto statyba. Todėl ne tik spręstinas klausimas dėl bendraturčio R. Š. įtraukimo į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu, bet ir trečiojo asmens L. Š., davusios sutikimą atlikti rekonstrukciją (kaip buto Nr. 1 savininkė), apimties, kadangi minėta bendraturtė jau veikia ir kaip kito buto (Nr. 4) bendrasavininkė, kurios sutikimo leisti atlikti rekonstrukcijos darbus ieškovui, byloje nepateikta.
Tai, kad pirmos instancijos teismas nusprendė dėl R. Š. (a/k (duomenys neskelbtini) materialiųjų teisių ir pareigų, susijusių su jo, kaip namo ir žemės sklypo bendraturčio sutikimo atlikti buto rekonstrukciją pagal parengtą priešprojektinį pasiūlymą gavimu yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad bylos išsprendimas yra susijęs su trečiojo asmens R. Š., kaip buto (duomenys neskelbtini)ir dalies bendraturčio materialiosiomis teisėmis ir pareigomis (CK 6.487 str.), turėjo procesinę pareigą šį asmenį įtraukti į bylos nagrinėjimą teismo iniciatyva (LR CPK 47 str. 1 d.). Šis procesinis pažeidimas (LR CPK 266 str.) sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo apylinkės teismui, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinėje instancijoje nėra galimas naujo trečiojo asmens įtraukimas į procesą ir nėra galimybės pašalinti minėtą procesinį pažeidimą (CPK 327 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d.), atsižvelgiant į tai, kad dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išnagrinėta byla. Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Teisėjų kolegija nevertina kitų apeliacinio skundo argumentų bei nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes skundžiamas sprendimas naikinamas pilna apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytą procesinį pažeidimą ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstini byloje pareikšti reikalavimai.
Apeliantė sumokėjo 144 Lt žyminį mokestį už apeliacinį skundą (b. l. 118, t.2). Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl nurodyto absoliutaus jo negaliojimo pagrindo, yra teisinis pagrindas atsakovei F. R. grąžinti žyminį mokestį (LR CPK 80 str., 87 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 str. 1 d. 4 p., 87 str., teisėjų kolegija
nutarė:
panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti apeliantei F. R., a/k (duomenys neskelbtini) iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos, 144 Lt žyminio mokesčio.