Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės – Balynienės, Andriaus Ignoto ir Rūtos Petkuvienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantų (ieškovų) J. S. ir V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimo, priimtą civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovų J. S. ir V. S. ieškinį dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „MODERNI RENOVACIJA“ .

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

kvalifikacija yra atitinkanti Atsakovo pavestiems apdailos darbams atlikti. Kvalifikaciją apdailos darbams atlikti patvirtina jų profesinio mokymo diplomai su priedais ir ilgametė darbo patirtis apdailos darbuose. Pabrėžė, kad visi kiti pagalbiniai darbai, t. y. dažomų paviršių paruošimas

(atšokusio tinko apdaužymas, įtrūkimų valymas, paviršių gruntavimas ir kt.), taip pat kiti baigiamieji darbai tokie kaip esamų metalų (radiatorių, laiptinių turėklų, elektros skydų ir pašto dėžučių) bei grindjuosčių dažymas, nepateko į ieškovų pareigas, šiuos darbus priklausė atlikti pagalbiniams darbuotojams ir kitiems įmonėje tuo metu dirbantiems darbuotojams. Atsakovas nepateikė jokios atliekamų darbų statybos techninės dokumentacijos (darbų išklotinės), patvirtinančios konkrečių darbų vykdymą, kurioje aiškiai būtų nurodyta, kaip tarp įmonės darbuotųjų buvo paskirstyti darbai, kokius darbus užsakė atlikti užsakovas, kokios ir kaip tiems darbams atlikti buvo paskirstytos sąnaudos: konkrečių darbų atlikimo laiko, darbo, medžiagų, įrankių, mechanizmų. Manytina, kad atsakovas tokiu elgesiu ketino nuslėpti bet kokią informaciją apie visus Taikos g., Vilniuje, esančiame objekte atliekamus statybos darbus ir galimai neteisėtą statybos veiklą. Ieškovams 2014 m. lapkričio mėn. 24 d. atvykus į darbo vietą, jis darbų nesuteikė, o medžiagoms ir įrankiams esant kitame statybos objekte, Atsakovo atstovas Ieškovams liepė laukti Taikos g., Vilniuje, esančiame objekte, kol neva bus paruoštas kitas objektas ir paskambins jiems . Vėliau paaiškėjo, kad Atsakovo atstovas net neketino tęsti darbų naujame objekte. Be to, įmonėje nedirba nei vienas darbuotojas, o pagrindinius darbus atliko ieškovai. Pirmosios instancijos teismas Skundžiamame sprendime visiškai nepasisakė dėl Ieškovų pateiktų įrodymų, o būtent, garso įrašų vertinimo. Atsakovo atstovas 2014 m. lapkričio mėn. 24 d. vakare pateikė ieškovams įspėjimą dėl darbo sutarties nutraukimo. Taigi likus trims darbo dienoms įstatymų nustatyta tvarka iki visiško darbo sutarties nutraukimo, Ieškovai dar turėjo dirbti 3 darbo dienas. Tačiau atsakovo atstovas 2014 m. lapkričio mėn. 24 d. jau visiškai pridavė Taikos g., Vilniuje, esantį objektą užsakovui ir gavo už jį atlygį. Bet laikotarpiu 2014 m. lapkričio mėn. 24 – 26 dienomis jis reikalavo ieškovų telefonu atlikinėti kažkokius darbus, kurių Taikos g., Vilniuje, esančiame objekte nebuvo, nors yra žinoma, kad darbai šiame objekte jau atsakovo 2014 m. lapkričio mėn. 21 d. buvo priduoti užsakovui. Pažymėjo, jog atsakovo atstovas niekada neišreiškė Ieškovams jokių rašytinių ar žodinių pasiūlymų dėl galimybės sudaryti sąlygas dirbti toliau įmonėje, keičiant jų darbo pareigas ir atitinkamai darbo sutarties sąlygas. Ieškovai niekada nepripažino ir nepripažįsta, jog atsižvelgiant į buvusias objektyvias aplinkybes (laiko, darbui skirtų medžiagų sąnaudas), jie darbus atliko nekokybiškai. Mano, jog tikslinga buvo skirti ieškovų atliktų darbų ekspertizę. Ieškovams buvo pavesta užtaisyti atšokusio tinko skyles glaistykle ir nudažyti sienas bei lubas sluoksnius, priklausomai nuo dažomų paviršių dengimo ir įgėrimo). Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad „tik dideles duobes užtaisydavo rankomis su pirštinėmis suformuodami spyglius pagal esamą raštą“. Visų pirmą Ieškovai atšokusį tinką užtepdavo glaistykle, sienų apdailos dekoro atstatymo darbus remontuoti specialių įrankių pagalba ieškovai atsakovo atstovo nebuvo įpareigoti atlikti, kadangi tokio pobūdžio darbai nebuvo apskritai vykdomi Taikos g., Vilniuje, esančiame objekte. Ieškovai minėtame objekte niekada nedirbo kartu su pagalbiniais darbuotojais. Darbai objekte buvo paskirstyti darbdavio taip, kad darbuotojai netrukdydami vieni kitiems atliktų jiems pavestas funkcijas. Atsakovo atstovo netenkino ne ieškovų atliktų darbų kokybė, o ieškovų darbo vietų išlaikymas mokestiniu aspektu. Atsakovo atstovas pokalbio metu griežtai pareikalavo ieškovų duoti atsakymą dėl atlyginimų sumažinimo, o jiems nesutikus, atleido iš darbo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

VI. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byloje kilo ginčas tarp darbuotojų ir darbdavio dėl atleidimo iš darbo teisėtumo. Byloje nustatyta, kad tarp atsakovo UAB „MODERNI RENOVACIJA“ ir ieškovų V. S. bei J. S. 2014 m. rugpjūčio 29 d. buvo sudarytos neterminuotos darbo sutartys Nr. 17 ir Nr. 18, pagal kurias ieškovai nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. vykdė apdailininkų pareigas. Darbo sutarčių 4 punktu ieškovams buvo nustatytas trijų mėnesių išbandymo laikotarpis (el. bylos priedo 16-18 lapai), nenustatant kieno naudai. Darbo sutartys su ieškovais nutrauktos 2014 m. lapkričio 27 d. pagal DK 107 straipsnio 1 dalį (el. bylos priedo 87-88, 89-90, 113, 114 lapai). Įsakymuose dėl atleidimo iš darbo yra nurodyta, jog ieškovai atleisti dėl tinkamai neatliktų savo pareigų (el. bylos priedo 112,113 lapai). Byloje nustatyta, kad V. S. ir J. S. apie darbo sutarties nutraukimą remiantis nepatenkinamais išbandymo rezultatais buvo įspėti 2014 m. lapkričio 24 d. (el. bylos priedo 19,20 lapai). Apeliantai (ieškovai) įrodinėja, jog jų kvalifikacija buvo gera pateiktais su apeliaciniu skundu profesinio mokymo diplomais, kurie patvirtina jiems suteiktą statybų staliaus, apdailininko, mūrininko kvalifikaciją (el. bylos priedo 176-181 lapai). Prašo priimti naujus įrodymus.

Dėl naujų įrodymų

CPK 306 straipsnio 3 dalis nustato, kad kartu su apeliaciniu skundu turi būti pateikiami įrodymai, numatyti šio Kodekso 314 straipsnyje, ir motyvai, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau (jeigu apeliantas jų turi), taip pat duomenys apie tai, kad už skundą sumokėtas žyminis mokestis (arba kad nuo žyminio mokesčio apeliantas atleistas, arba kad žyminio mokesčio sumokėjimas atidėtas). CPK 314 straipsnyje nurodoma jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Konstatuojama, jog profesinio mokymo diplomų priėmimas apeliacinės instancijos teisme nepažeis rungimosi principo, nes atsakovui buvo žinomas bei gautas kartu su apeliaciniu skundu ir jis turėjo galimybę įgyvendinti teisę dėl jo pasisakyti, todėl tenkina prašymą dėl įrodymų prijungimo.

Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo bandomuoju laikotarpiu

DK 105 straipsnio 1 dalis numato, jog „sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Jis gali būti nustatomas norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat stojančiojo dirbti pageidavimu – ar darbas tinka darbuotojui. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje“. Pagal DK 107 straipsnio 1 dalį, „jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas, ir nemokėti jam išeitinės išmokos“. Nagrinėjamoje byloje Darbo sutarties 4 punktu nustatytas trijų mėnesių nuo darbo pradžios išbandymo laikotarpis (b.l.10), nenurodant kurios šalies iniciatyva, o darbo sutartys nutrauktos iki bandomojo laikotarpio pabaigos. Apeliantai įrodinėja, jog teismas netinkamai įvertino jų atleidimo iš darbo teisėtumą, nes jų kvalifikacija buvo pakankama UAB „MODERNI RENOVACIJA“ pavestoms darbo funkcijoms įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad profesinio mokymo diplomas ir kvalifikacijos suteikimas atitinka statybininko apibrėžtį, tačiau statybininko mokymo programos baigimo faktas savaime neįrodo, jog darbuotojai (apeliantai) tinkamai atliko darbus laiptinėse. Kompaktiniame diske, pateiktame į bylą (el. bylos priedo 141 lapas), esančios nuotraukos įrodo nekokybiškų darbų faktą. Jį teisingai apibūdino pirmosios instancijos teismas – dažymo pagrindas neparuoštas, linijos nelygios. Apeliacinės instancijos teismas dar papildomai atkreipia dėmesį, kad apdaila neatlikta ties sienų sandūromis, lubomis, ties sienose esančiais objektais (tiesiog iki galo nesuvesti kraštai, neapdailinti pakraščiai, t.y. palikta sena tekstūra). Tuo atveju, jei jau apeliantai įrodinėjo, jog turi profesionalų pasirengimą, jie privalėjo darbdaviui nurodyti apie galimus atsirasti jų darbų trūkumus, pareikalauti pašalinti trukdžius tinkamam darbų atlikimui. Iš apeliantų pateikto į bylą pokalbių įrašų išklotinės (el. bylos priedo 36-62 lapai), galima spręsti, jog jie yra galintys derėtis su darbdaviu (atsakovu) lygiais pagrindais, nes pokalbio pobūdis neleidžia darbuotojų (apeliantų) vertinti silpnesne sutarties šalimi, o ir jų profesijos rinkoje paklausa veikia galėjimą pasirinkti ir suderėti darbo sąlygas. Tuo tarpu apeliantai nė karto bylos nagrinėjimo metu nenurodė, jog kreipėsi į darbdavį (apeliantą) reikalaudami iš jo užtikrinti sąlygas normaliam našiam darbui (DK 229 straipsnis). DK 228 straipsnis įpareigoja darbuotojus laikytis technologinės drausmės. Taigi nuotraukos akivaizdžiai patvirtina faktą, jog technologinė drausmė neišlaikyta, o tai atitinka Įsakymuose dėl atleidimo iš darbo nurodytą aplinkybę, jog ieškovai atleisti dėl tinkamai neatliktų savo pareigų (el. bylos priedo 112,113 lapai). Nors apeliantai įrodinėja, kad apdailos darbai nėra užfiksuosi techniškai taip, kad būtų galima matyti, jog jie tiksliai yra objekte Taikos g., Vilniuje, t.y. nuotraukose užfiksuotas ne jų darbų objektas, tačiau nepateikė į bylą įrodymų, galinčių patvirtinti šią aplinkybę. Kasacinis teismas išaiškino, kad pagal darbo įstatymo normas šalys darbo byloje nėra atleidžiamos nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „PAAS LT“ v. I. U., bylos Nr. 3K-3-120-687/2015, 2008 m. sausio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. UAB ,,Corriere Rosa transportas“, bylos Nr. 3K-3-71/2008). Tokiu atveju apeliantų argumentas, kad nuotraukose užfiksuotas ne jų darbų rezultatas, atmetamas kaip neįrodytas (CPK 178 straipsnis). Be to, teisme ieškovai aiškino, kad prieš dažant sienas jų paviršiaus nelygino – tik dideles duobes užtaisydavo rankomis su pirštinėmis suformuodami „spyglius“ pagal esamą raštą, o tokie paaiškinimai atitinka nuotraukose esantį darbų vaizdą. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apeliantų argumentu, jog jie neturėjo pareigos pasirūpinti organizaciniais darbais savo tiesioginių darbų atlikimui, nes jie patys nurodė, jog buvo kvalifikuoti darbuotojai. Kaip jau minėta, įstatyme yra numatyta pareiga tinkamai atlikti darbo pareigas. Be kita ko, apeliaciniame skunde esantys apeliantų paaiškinimai netiesiogiai pagrindžia nekokybišką darbų atlikimo faktą, t.y. apeliantai aiškiai nurodė, kad atsakovo atstovas 2014 m. lapkričio mėn. 24 d. jau visiškai pridavė Taikos g., Vilniuje, esantį objektą užsakovui, bet laikotarpiu 2014 m. lapkričio mėn. 24 – 26 dienomis jis reikalavo ieškovų telefonu atlikinėti kažkokius darbus, kurių Taikos g., Vilniuje, esančiame objekte nebuvo. Protingai mąstant, jei darbai būtų buvę atlikti kokybiškai, atsakovui nebūtų kilę poreikio reikalauti tame pačiame objekte po darbų pridavimo dar dirbti (CPK 3 straipsnio 1 dalis).

Apeliantai pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumą ginčija remdamiesi pokalbių įrašų išklotine, įrodinėdami, jog teismas jo netyrė. Tačiau teisėjų kolegija atmeta šiuos argumentus, nes teismo motyvuojamoje dalyje yra nurodoma ir pasisakoma dėl aplinkybių, be kita ko, esančių pokalbių įrašų išklotinėje, t.y. teismas konstatavo, jog byloje nėra įrodyta, kad ieškovai pasisavindavo medžiagas ir buvo kitaip nelojalūs darbdaviui. Be to, teismo sprendime aiškiai nurodyta, jog pateikti garso įrašai taip pat rodo, kad baigiantis išbandymo terminui darbdavys buvo nurodęs ieškovams jų darbo trūkumus, tačiau siekė sudaryti jiems galimybę tęsti darbo santykius pakeičiant jų darbo funkcijas į tokias, kurios atitiktų jų kvalifikaciją. Taigi buvo pasisakyta ir dėl atsakovo siūlomų darbo sąlygų pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs įrašyto privataus pokalbio turinį (el. bylos priedo 36-62 lapai), daro išvadą, jog atsakovas (darbdavys) aiškiai nurodė esąs nepatenkintas apeliantų darbu ir nenori tęsti darbo santykių sutartomis sąlygomis, t.y. jo netenkina nei darbų apimtis, nei kokybė. Tuo tarpu įrašo turinį apeliantai interpretuoja išskirtinai sau naudinga kryptimi, nepaisydami A. P. nurodomos kritikos jų darbo drausmei (el. bylos priedo b.l. 38,39,40). Kita vertus, apeliaciniame skunde dėstydami argumentus dėl darbo kokybės, jie nėra nuoseklūs, t.y. vienu metu nerodė, kad įmonėje nedirba nei vienas darbuotojas, o pagrindinius darbus atliko ieškovai, o kitu metu paaiškino, jog darbai objekte buvo paskirstyti darbdavio taip, kad darbuotojai netrukdydami vieni kitiems atliktų jiems darbus. Tačiau bet kuriuo atveju, darbuotoją renkasi darbdavys, kuriam, kaip jau minėta, DK 105 straipsnis suteikia teisę pasirinkti darbuoją, panaudojant išbandymo metodą. Visos apeliantų įrodinėjamos aplinkybės tik patvirtina pirmosios instancijos išvados teisingumą, jog darbo sutarties nutraukimui pagal DK 107 straipsnį pakanka byloje nustatytų aplinkybių, rodančių, kad ieškovai išbandymo laikotarpiu dirbo atmestinai ir nekokybiškai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje darbdavys įrodė konkrečias atleidimo iš darbo aplinkybes ir priežastis, kuriomis buvo motyvuojamas darbo sutarties nutraukimas įsakymuose dėl ieškovų atleidimo iš darbo, bei jas konkretizavo (DK 107 straipsnio 1 dalis, 130 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinis teismas išaiškino, kad neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. UAB „Mobilios visatos telekumunikacijos, byla Nr. 3K-3-318/2008). Tiek teisės teorijoje, tiek praktikoje pripažįstama, kad darbdavys nėra visiškai laisvas vertinti išbandymo rezultatų, tačiau atleidžiant darbuotoją pagal DK 107 straipsnį nėra taikomi tokie griežti reikalavimai kaip nutraukiant darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį. Inter alia įstatymas nenumato tokio išbandymo instituto formalizavimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovas visos bylos nagrinėjimo metu nuosekliai grindė negalėjimą tęsti darbo santykių su ieškovais. Apeliantai patvirtino, kad tarp šalių kilo konfliktas. Aplinkybės dėl darbo užmokesčio ir darbo vietų išlaikymo neveikia nagrinėjamos bylos objekto, nes sprendžiamas atleidimo teisėtumo per bandomąjį laikotarpį klausimas (CPK 13 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. sausio 3 d. nutartyje, priimtoje S. P.–G. v. valstybės įmonė Ignalinos atominė elektrinė, bylos Nr. 3K-3-107/2013, išaiškino, jog paaiškinimai yra įrodinėjimo priemonė, o tuo atveju, jei jie pagrįsti objektyviai egzistuojančiais ar egzistavusiais faktais, laikomi patikimais. Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovo (apelianto) paaiškinimai atitiko nuotraukoje užfiksuotas aplinkybes dėl darbo broko. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantai (ieškovai) atleisti pagrįstai, nes atsakovas įrodė jų nepatenkinamus išbandymo rezultatus (CPK 185 straipsnis).

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantai, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas nebepasisako dėl pakartotinai apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl ginčo esmės, pritardamas pateiktiems pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas taip pat gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., Helle v. Finland judgement of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60).

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimo negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atmetus ieškovų (apeliantų) apeliacinį skundą, jų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovas nepateikė įrodymų apie patirtas išlaidas apeliacinės instancijos teisme, o ieškovai yra nuo jų atleisti (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.