Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Žerlausko, teisėjų Irmos Čuchraj, Raimondos Andrulienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. M. ir atsakovo R. M. teisių perėmėjos V. M. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl nuosavybės teisės dalių bendroje dalinėje nuosavybėje pakeitimo, atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, servituto nustatymo ir piniginės kompensacijos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas jo reikalavimas priteisti išlaidas už stogo remonto darbus, nesutiko. Šią teismo sprendimo dalį prašė panaikinti ir joje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Nurodė, kad stogas yra bendroji bendraturčių nuosavybė, dėl to prie jos remonto turėjo prisidėti ir atsakovas. Ieškovas nurodo, kad esminę reikšmę turi aplinkybė, ar stogą buvo būtiną remontuoti, ir teigia, jog namas buvo statytas 1975 m., o stogo remonto darbai atliekami 2003 m. Dėl to ieškovas daro išvadą, kad per šį laikotarpį stogo remonto darbus atlikti buvo būtina. Ieškovo atliktais stogo pagerinimais naudojasi ir atsakovas, dėl to jis privalo prisidėti proporcingai turimai nuosavybės daliai prie išlaidų kompensavimo (CK 4.76 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Atsakovas atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodė, jog ieškovo apeliacinis skundas turėtų būti atmestas ir tenkintinas jo apeliacinis skundas.

Atsakovas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutiko, prašė jį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad teismas, įpareigodamas jį netrukdyti ieškovui naudotis jam priklausančiomis rūsio patalpomis, pažeidė jo teises ir teisėtus interesus. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas ir taip netrukdomai gali patekti į rūsį tiek, kiek tai būtina patikrinti vandens skaitiklius. Taip pat nurodo, jog jeigu reikės šalinti vandens, kanalizacijos sistemų gedimą, ieškovui nekliudys patekti į rūsio patalpas. Atsakovas taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai iš jo priteisė 1 605,45 Lt kompensaciją, kurios jis mokėti neprivalo, nes jokio atlygintino servituto nėra nustatyta. Taip pat atsakovas nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybės, kad patalpos 1–8 dydis po rekonstrukcijos sumažėjo iki 2,52 m², o iki rekonstrukcijos buvo 2,82 m². Teismas, priteisdamas kompensaciją už šią patalpą, nesiaiškino šių kvadratūros skirtumų įtakos kvadrato kainai. Taip pat atsakovas nesutiko su teismo sprendimo dalimi dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Nurodė kad teismas, priskirdamas naudotis jam atitinkamas žemės sklypo dalis pagal ieškovo pateiktą planą, nesigilino ir neįsitikino, ar UAB „Geovitara“ turėjo teisę tokį planą parengti, ar rengdama šį planą nepažeidė įstatymų, šalių teisių. Taip pat teigia, jog teismas nepatikrino jo teiginių apie šio plano neteisingumą ir neatitikimą deklaruotiems plotams.

Ieškovas atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą nurodė, jog jis nepagrįstas. Dėl to prašė jį atmesti, o jo apeliacinį skundą tenkinti. Taip pat nurodė, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visus byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą toje dalyje, kurioje jis neteikė apeliacinio skundo. Dėl to atsakovo skundžiamo teismo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Klaipėdos apygardos teismas 2014-08-14 nutartimi pakeitė atsakovą R. M. į jo teisių perėmėją V. M.. Dėl to teismas konstatavo, kad teisių perėmėjai visi veiksmai, atlikti procese iki jos įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėja.

Apeliaciniai skundai atmestini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Esant šiai aplinkybei apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Šiuo nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nesutinka su apeliantų skunduose nurodomais argumentais. Analizuojant ieškovo apeliacinio skundo argumentus konstatuotina, jog ieškovas be teisinio pagrindo kvestionuoja teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jo reikalavimas priteisti 3 901,70 Lt už stogo remontą patirtas išlaidas. Kaip nurodo pats ieškovas, pagal teisinį reguliavimą ir teismų praktiką esminę reikšmę byloje turi aplinkybės, ar atsakovas buvo pritaręs stogo remonto darbams, ir ar šių darbų būtinybę lėmę stogo susidėvėjimas. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį atsakovas turi teisę atsisakyti apmokėti už stogo remonto darbus, jeigu butų ar kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų arba išlaidos nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, ieškovui buvo duotas sutikimas atlikti stogo rekonstrukcijos darbus tam, jog pastarasis galėtų pasididinti plotą bendrojoje dalinėje nuosavybėje, o ne tam, kad stogo remonto darbai buvo būtini dėl jo susidėvėjimo. Ieškovo argumentai, jog namas buvo statytas 1975 m., o stogo remonto darbai atliekami 2003 m., ir dėl to stogo remonto darbus atlikti buvo būtina, vertinti kaip ieškovo samprotavimai, kurie teisiškai nereikšmingi. Apeliacinės instancijos teismas ieškovo siekį prisiteisti išlaidas už stogo remonto darbus, kurie nebuvo būtini ir susiję su ieškovo poreikiais, sieja su šalių konfliktiniais santykiais. Dėl to pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs visų byloje esančių aplinkybių bei įrodymų visetą (CPK 185 straipsnis), pagrįstai atsisakė priteisti išlaidas už stogo remonto darbus.

Taip pat nagrinėjant atsakovo apeliacinio skundo argumentus konstatuotina, jog jie nepagrįsti. Negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovui prieiti prie bendro naudojimo inžinerinių tinklų. Pažymėtina, jog pats atsakovas sutinka, jog jam nuosavybės teise priklausančiose patalpose yra bendro naudojimo inžinerinių tinklų: kanalizacijos sistema, vandens skaičiukų rodmenys. Dėl to ieškovas turi teisę bet kada prieiti prie bendro naudojimo inžinerinių įrenginių, kadangi jie jam, kaip ir atsakovui, priklauso nuosavybės teise (CK 4.72 straipsnis). Dėl to atsakovo argumentai, kuriais jis iš vienos pusės pripažįsta tokią ieškovo teisę, o iš kitos neigia, yra prieštaringi ir nepagrįsti. Taip pat negalima sutikti su atsakovo argumentais, kuriais kvestionuojamas 1 605,45 Lt iš jo priteisimas. Pažymėtina, jog ši suma ieškovui iš atsakovo buvo priteista už jam tenkančią ½ patalpų dalį pažymėtų 1–8, o ne už servitutą, kuris nebuvo nustatytas, kaip nurodo atsakovas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl šios sumos priteisimo iš atsakovo apeliacinės instancijos teismui nekelia abejonių dėl teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, jog atsakovas neįrodė buvus tarp šalių susitarimą, jog po namo stogo rekonstrukcijos patalpų dalis, pažymėta 1–8, atiteks atsakovui. Byloje esant skirtingoms šalių pozicijoms dėl to paties fakto egzistavimo ir nesant kitų įrodymų, patvirtinančių atitinkamą šalies teiginį, šia pozicija remtis negalima, nes tai iš esmės reikštų lygiaverčiam įrodymui suteikti aukštesnę įrodomąją galią, kas iš esmės reikštų ne tik įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimą, bet ir šalių lygiateisiškumo principo nepaisymą (CPK 17 straipsnis). Negalima pritarti apeliacinio skundo argumentui, jog po rekonstrukcijos patalpos, pažymėtos 1–8, sumažėjo 0,3 m². Pažymėtina, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas pateikė įrodymus, jog patalpos, pažymėtos 1–8, plotas ir kitų jam dovanotų patalpų plotas sumažėjo, kadangi šios patalpos buvo permatuotos, ir pasirodė, jog jų plotas yra realiai mažesnis nei nurodyta dovanojimo sutartyje. Tuo tarpu atsakovas teigdamas, jog patalpa, pažymėta 1–8, sumažėjo dėl rekonstrukcijos, kadangi ieškovas pastatė sieną ir taip atsitvėrė praėjimą, turėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, kuriais būtų paneigti ieškovo įrodymai, jog patalpos sumažėjo dėl netikslių kadastrinių matavimų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra teisinio pagrindo sutikti ir su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kuriais jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl naudojimosi žemės sklypo tvarkos nustatymu. Atsakovo argumentai, jog teismas, priskirdamas naudotis jam atitinkamas žemės sklypo dalis pagal ieškovo pateiktą planą, nesigilino ir neįsitikino, ar UAB „Geovitara“ turėjo teisę tokį planą parengti, neturi teisinės reikšmės. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, kurie eliminuotų šios įmonės teisę rengti tokio pobūdžio projektus. Taip pat byloje nėra įrodymų, kurie suteiktų teismui pagrindą abejoti šį projektą parengusios įmonės kompetencija. Dėl to atsakovo argumentai, kiek tai susiję su parengto plano neteisėtumu, vertintini kaip nepagrįsti ir neturintys įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo turinio, be kitų argumentų, iš esmės patvirtindamas ieškovo pateiktą planą teismas rėmėsi aplinkybe, jog ieškovo pateikta tvarka

labiau atitinka tvarką, dėl kurios buvo sutarta su žemės sklypo buvusia bendrasavininke mama V. M. dar 2001 metais, kai buvo sudaryta žemės sklypo dalies dovanojimo sutartis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis motyvas, įvertinus visas bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktikos tendencijas tokio pobūdžio bylose, yra racionalus, atitinka šalių interesų pusiausvyrą, protingumo ir teisingumo principus. Šios pirmosios instancijos teismo išvados nepaneigia apelianto argumentai, jog patvirtinus ieškovo pateiktą planą buvo pažeisti jo interesai.

Pažymėtina, jog atsakovas į bylą kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šį apeliacinį skundą, atsisakė juos vertinti, kadangi atsakovas nepagrindė, jog būtinybė juos pateikti atsirado būtent apeliacinės instancijos teisme ir jie negalėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliaciniai skundai nepagrįsti, todėl atmestini, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.