Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2015-08-12 · Administracinė byla Nr. eI-2022-583/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-08-12
Bylos Nr.
eI-2022-583/2015
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-01208-2015-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
J. M.
Atsakovas
Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Kategorijos
  • 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 63.3.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-2022-583/2014Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01208-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 16.4; 63.3.7; 73 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugpjūčio 12 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjo J. M. skundu (pasirašytu Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininko) atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015-07-10 įsakymo Nr. 85-TE-363 panaikinimo, bei rašytinio proceso tvarka spęsdamas skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

teismui pateiktas J. M. skundas atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015-07-10 įsakymo Nr. 85-TE-363 panaikinimo, kurį pareiškėjo vardu pasirašė Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas, atstovaudamas jį kaip profesinės sąjungos narį.

Skundu prašoma panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą Tauragės apskrities VPK viršininko 2015-07-10 įsakymą Nr. 85-TE-363, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda - papeikimas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstat uoja:

Teisė kreiptis gynybos į teismą nėra absoliuti ir ji gali būti įgyvendinama vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Ginčo atveju teisė kreiptis į teismą nustatyta Administracinių bylų teisenos įstatymu. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalimi nustatyta teisė kelti individualų ginčą, pagal kurią kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė ar įstatymų saugomas interesas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnio 1 dalies nuostata, jog profesinės sąjungos gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises ir interesus, iš esmės išreiškia dvejopą profesinių sąjungų paskirtį bei funkciją: viena, pirmiausia atstovauti profesinės sąjungos nariams ir juos ginti, antra, įstatymo nustatytais atvejais bei būdais ginti visus atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojus (Konstitucinio Teismo 1999 m. sausio 14 d. nutarimas).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad profesinė sąjunga gali kreiptis į teismą kaip profesinės sąjungos nario atstovas, kai yra pažeidžiamos šio nario subjektinės teisės ar teisėti interesai (administracinė byla Nr. A438-1554/2008). Šioje nutartyje būtent akcentuota, kad administracinių teismų praktikoje aiškinant Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 15 straipsnį 1 dalį, nustatančią, kad „Profesinės sąjungos atstovauja savo nariams ir įstatymų nustatyta tvarka gina savo narių teises ir teisėtus interesus valstybės organuose šiais būdais: 1) kreipiasi su prašymais profesinių sąjungų narių teisėms ir teisėtiems interesams ginti Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatytais atvejais; 2) atstovauja profesinės sąjungos nariams valstybės tarnybos teisinių santykių bylose. Kreipdamasi su prašymais profesinių sąjungų narių teisėms ir teisėtiems interesams ginti Profesinių sąjungų įstatymo 18 straipsnyje nustatytais atvejais, profesinė sąjunga byloje yra pareiškėjas. Jos kaip juridinio asmens atstovavimą teisme reglamentuoja ABTĮ 49 straipsnio 2 dalis. Antruoju atveju profesinė sąjunga byloje yra savo nario atstovas pagal pavedimą (ABTĮ 49 straipsnio 1 ir 3 dalys) (2005 m. balandžio 19 d. konsultacija Nr. 02-04-06; Administracinių teismų praktika Nr. 7 284 p; LVAT nutartis administracinėje byloje Nr.A261-1836/2014).

Administracinėje byloje Nr. A3-170/2004 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nurodė, kad „Tais atvejais, kai profesinė sąjunga kreipiasi į administracinį teismą gindama konkretaus profesinės sąjungos nario teises, pareiškėju teismo procese turi dalyvauti tas asmuo, kuris turi materialinį teisinį suinteresuotumą teismo procese, t. y. profesinės sąjungos narys. Profesinė sąjunga tokiame teismo procese dalyvauja kaip administracinės bylos proceso dalyvis – pareiškėjo atstovas“ (Administracinė byla Nr. A3-170/2004. Administracinių teismų praktika Nr. 5. psl. 110-123).

Taigi profesinė sąjunga byloje yra savo nario atstovas pagal pavedimą (ABTĮ 49 straipsnio l ir 3 dalys). Kadangi atstovavimo pagal pavedimą administracinėse bylose turiniui bei jo įforminimui keliami reikalavimai, nustatyti Civiliniame ir Civilinio proceso kodeksuose (ABTĮ 49 straipsnio 3 dalis), privalu vadovautis Aukščiausiojo Teismo 2005-04-14 konsultacija dėl pavedimų, kai profesinės sąjungos atstovauja savo nariams darbo teisinių santykių bylose teisme, įforminimo (Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 3 punktas), bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio mėn. 19 d. konsultacija Nr. 02-04-06, kur nurodoma, kad šiuo atveju pagrindas atstovavimo santykiams tarp profesinės sąjungos ir jos nario atsirasti yra asmens narystė profesinėje sąjungoje, todėl profesinė sąjunga atstovauja savo nariui be specialiai atstovauti teisme išreikšto (žodžiu ar raštu) pavedimo (jį atstoja asmens narystė profesinėje sąjungoje).

Tačiau įvertinant Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies l punkto nuostatą, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens ar jo atstovo skundą, bei 23 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą taisyklę, kad prie atstovo paduodamo skundo turi būti pridedamas įgaliojimas ar kitas dokumentas, patvirtinantis atstovo įgaliojimus, darytina išvada, jog be specialiai išduoto įgaliojimo profesinė sąjunga atstovaudama savo nariams teisme turi visas teises, išskyrus: 1) teisę paduoti skundą; 2) bylos perdavimą kitam teismui ar institucijai; 3) visišką ar dalinį skundo (prašymo) reikalavimų atsisakymą; 4) skundo (prašymo) reikalavimų pripažinimą; 5) taikos sutarties sudarymą; 6) skundo (prašymo) pagrindo ar dalyko pakeitimą; 7) teismo sprendimo ar nutarties apskundimą; 8) įgaliojimų perdavimą kitam asmeniui (per įgaliojimą); 9) vykdomojo rašto gavimą ir jo pateikimą išieškoti; 10) priteistų pinigų gavimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje ir 50 straipsnio 2 dalies 1-9 punktuose nurodytiems atstovavimo veiksmams atlikti yra būtinas notaro patvirtintas įgaliojimas (žr.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. AS146–650/2009)

Šių teisės normų aiškinimui yra reikšminga aukščiau suformuota cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika įvardijamose bylose (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis) ir pirmosios instancijos teismas ją taiko vadovaujantis ABTĮ 13 straipsnio 1 dalimi.

Atsižvelgiant į išdėstytą, taip pat įvertinus pateikto skundo pobūdį susijusį su subjektinių teisių gynimu, akivaizdu, kad ginčas kilęs dėl valstybės tarnybos teisinių santykių (tarnybinės nuobaudos paskyrimo), todėl konstatuojama, kad pareiškėjo J. M. vardu pasirašant skundą Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkui, teismui turėjo būti pateiktas aukščiau šioje nutartyje paminėta tvarka įformintas įgaliojimas, suteikiantis teisę paduoti skundą profesinės sąjungos nario vardu. Kadangi skundą suinteresuoto asmens vardu padavė asmuo, kuriam nėra suteikti aukščiau aptarti įgalinimai pasirašyti skundą, todėl skundą atsisakytina priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu.

Teismui nėra teisinio pagrindo nustatyti terminą skundo trūkumų pašalinimui, kadangi nėra ginčo jog pavedimas aukščiau aptarta tvarka nėra pasirašytas ir įformintas. Iš skundo turinio nustatyta, kad profesinė sąjunga teisę pasirašyti skundą pareiškėjo vardu grindžia jo narystės profesinėje sąjungoje pagrindu, įstatais ir juridinių asmenų registro išrašu. Kaip jau paminėta šioje nutartyje, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą teisminę praktiką šie faktiniai duomenys nėra teisinė prielaida pripažinti atstovo įgalinimus pasirašyti pareiškėjo vardu teikiamą skundą tinkamais. Taigi procesinių veiksmų atlikimo momentu (skundo padavimo momentu) nesant tinkamai įformintam pavedimui pasirašyti pareiškėjo vardu skundą, skundo trūkumai negali būti pašalinami.

Pareiškėjui išaiškintina, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio pakartotinai kreiptis skundu į teismą pačiam pareiškėjui pasirašant skundą arba tinkamai įforminus pavedimą pasirašyti skundą pareiškėjo atstovui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 105-106 straipsniais, teismas,

nutaria:

pareiškėjo J. M. vardu Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininko teikiamą ir pasirašytą skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2015-07-10 įsakymo Nr. 85-TE-363 panaikinimo, atsisakyti priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Remigijus Arminas