- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- e2YT-640-314/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-01001-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Šeštokas
- Pareiškėjas
- D. M.
- Suinteresuotas asmuo
- S. M.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. M. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo S. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja D. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. S. M., mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio J. M. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti. Pareiškime nurodo, kad pareiškėjos tėvai J. M., miręs (duomenys neskelbtini) ir motina E. S. M., mirusi (duomenys neskelbtini), susituokė 1961 m gruodžio 31 d., 1992 m. vasario 11 d. tėvai pagal 1991 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą nupirko trijų kambarių 66,00 kv. m., bendro ploto butą (duomenys neskelbtini) (anksčiau namo Nr. 16), Druskininkų mieste. Kito nekilnojamo turto jie neįgijo. Taip pat nurodo, kad tėvai bute gyveno pastoviai, 1991 m. balandžio 23 d. bute deklaravo gyvenamąją vietą, apie tai yra įrašai namų knygoje, namų knyga tuo metu buvo gyvenančių asmenų apskaitos ir gyvenamos vietos deklaravimo dokumentas, VĮ Registrų centras patvirtino, kad J. M. buvo deklaravęs gyvenamą vietą Druskininkuose. Nurodo, kad po motinos E. S. M. mirties, pareiškėja D. M., paduodama pareiškimą notarei, priėmė jos palikimą, Druskininkų savivaldybės 1-ojo notarų biuro notarė E. Bagdžiūnaitė išdavė liudijimą, kad pareiškėja palikimą priėmė ir žodžiu nurodė nustatyti tėvo dalį arba kreiptis į teismą dėl palikimo fakto nustatymo, ir tik tada išduos paveldėjimo teisės liudijimą į butą ar kitą turtą. Pareiškėja nurodo, kad tėvo mirties metu (1993 m. spalio 1 d.) galiojo Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas. Kodekso 21 str. buvo nurodyta, kad sutuoktinių turtas įgytas santuokos metu yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, sutuoktiniai į turtą turi lygias teises, turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu, tokiu būdu J. M. priklauso ½ buto dalies. Papildomai nurodo, kad tėvo J. M. mirties metu taip pat galiojo 1964 m. liepos 7 d. Civilinis kodeksas. Šio kodekso 572 straipsnio 1 dalies, 1 punkte nurodyta, kad sutuoktinis ir vaikai laikomi pirmos eilės įpėdiniais. 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnyje nurodyta, kad penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui, tai yra nuo 2001 m. liepos 1 d. Nurodo, kad E. S. M. po sutuoktinio J. M. mirties priėmė palikimą, gyveno bute, tėvo buto dalį pradėjo valdyti kaip savo, prižiūrėjo visą butą, rūpinosi buto eksploatacija, sudarė sutartis dėl komunalinių paslaugų, įsipareigojo mokėti mokesčius, 1994 m. lapkričio 4 d. su Alytaus šilumos įmone ji sudarė sutartį dėl šilumos energijos, karšto vandens tiekimo. Sutartimi įsipareigojo už buto naudingą plotą mokėti mokesčius. Tais pačiais 1994 metais ji bute įsirengė karšto ir šalto vandens skaitiklius, 1994 m. gruodžio 7 d. komisija užplombavo skaitiklius, nurašė jų rodmenis. 1996 m. gegužės 20 d. su UAB „Druskininkų būtų ūkis“ pasirašė pastato eksploatacijos ir paslaugų apmokėjimo sutartį, kurią įmonė eksploatuoja ir prižiūri pastatą, kuriame yra butas, o E. S. M. prisiima prievolę mokėti mokesčius. 1997 m. gruodžio 11 d. E. S. M. su SP AB „Druskininkų šilumos tinklai“ pasirašė atsiskaitymo už buto (duomenys neskelbtini) šildymą ir karštą vandenį sutartį. Pareiškėja teigia, kad iš sutarčių, kitų dokumentų matosi, kad E. S. M. rūpinosi bei mokėjo mokesčius už visą butą už butui teikiamas komunalines paslaugas, valdė sutuoktinio dalį kaip savo, taip pat iš namų knygos išrašo matosi, kad E. S. M. bute buvo deklaravusi gyvenamą vietą. Nurodo, jog šeimoje užaugo du vaikai ir brolį S. M. į bylą įtraukia suinteresuotu asmeniu, kitų suinteresuotų asmenų nėra.
Teismo posėdyje pareiškėja D. M. reikalavimą palaikė ir pareiškime išdėstytų aplinkybių pagrindu prašė jį tenkinti.
Suinteresuotas asmuo S. M. su reikalavimu sutiko ir pareiškimą prašė tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos D. M., suinteresuoto asmens S. M. paaiškinimais, liudytojos E. A. parodymais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. M. ir E. S. M. susituokė 1961 m. gruodžio 31 d. (b. l. 4). Pareiškėja D. M. (gimusi (duomenys neskelbtini)) ir S. M. (gimęs (duomenys neskelbtini)) yra J. M. ir E. S. M. vaikai (b. l. 7, 8). Pareiškėjos tėvas J. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), motina E. S. M. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). E. S. M. 1992 m. vasario 11 d. sudarė buto (duomenys neskelbtini), Druskininkuose pirkimo-pardavimo sutartį (b. l. 10-11) (adresas (namo numeris) vėliau pakeistas į (duomenys neskelbtini) (b. l. 14)), kuria šį butą įsigijo. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro bazės išrašo duomenimis, sutartis registruota 1992 m. vasario 12 d., unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 19-20). J. M. VĮ Registrų centro duomenimis, savo gyvenamąją vietą nuo 1991 m. balandžio 23 d. iki 1993 m. spalio 1 d. (savo mirties) buvo deklaravęs (duomenys neskelbtini), Druskininkai (b. l. 17), E. S. M. dėl buto (duomenys neskelbtini), Druskininkai nuo 1992 m. sudarinėjo įvairias sutartis dėl komunalinių ar kitokių paslaugų gavimo (b. l. 21-24).
J. M. palikimo atsiradimo metu, palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – 1964 m. CK) ir 1969 m. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodeksas (toliau – 1969 m. SŠK). Pagal 1996 m. SŠK 21 straipsnį <..turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė, sutuoktiniai turi lygias teises, šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Sutuoktiniai turi lygias teises į turtą ir tuo atveju, kai vienas iš jų tvarkė namų ūkį, prižiūrėjo vaikus arba dėl kitų svarbių priežasčių neturėjo savarankiško uždarbio. Turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu..>. Pagal 1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalį, pareiškėja D. M., suinteresuotas asmuo S. M. jų motina E. S. M. yra pirmos eilės įpėdiniai, turintys teisę paveldėti po J. M. mirties likusį turtą. Bylos duomenimis po J. M. mirties paveldėjimo byla neužvesta, pareiškėjai ir jų motina E. S. M. įstatyme nustatytu terminu notarui savo valios dėl palikimo po J. M. mirties priėmimo neišreiškė. Pareiškėja nurodo, kad E. S. M. iki ir po J. M. mirties gyveno bute (duomenys neskelbtini), Druskininkuose, turtą prižiūrėjo, tvarkė, remontavo, už jį mokėjo mokesčius ir valdė kaip savo. Pareiškėjos nurodytas aplinkybes patvirtina ir jos į bylą pateikti dokumentai (b. l. 21-24). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjos motina E. S. M. po J. M. mirties likusį turtą laikė savu, juo naudojosi, rūpinosi ir tvarkė. Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad jos motina po sutuoktinio mirties palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti, prašomas juridinis faktas nustatytinas teismine tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-268, 270 ir 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui J. M., po jo mirties likusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.