Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, sekretoriaujant Onutei Astrauskienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo V. D. skundą dėl 2008 m. gruodžio 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarties, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl prokuroro nutarimo atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš Panevėžio apygardos prokuratūros pateiktos medžiagos matyti, kad:

2007 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje privataus kaltinimo byloje pagal pareiškėjo skundą R. Ž. buvo išteisintas. Teismas nustatė, kad nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. R. Ž. buvo kaltinamas pagal BK 155 str. 1 d. tuo, kad 2007 m. sausio- balandžio mėnesių laikotarpyje viešai žemino ir iškoliojo pareiškėją.

2007 m. gruodžio 21 d. Panevėžio apygardos teismo nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas šioje byloje buvo atmestas.

2008 m. kovo 27 d. pareiškimu pareiškėjas kreipėsi į Panevėžio miesto apylinkės vyr. prokurorą prašydamas pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių bei atlikti tų aplinkybių tyrimą dėl R. Ž. nusikalstamų veikų pagal BK 145 str. 2 d., 154 str. 1 d. ir 155 str. ir baigus tyrimą medžiagą perduoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui. Taip pat buvo prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą dėl S. K., V. D. ir N. A. teisme duotų melagingų parodymų pagal BK 235 str. 1 d. bei dėl šmeižto pagal BK 154 str. 1 d.

Pareiškime nurodyta, kad R. Ž. buvo išteisintas iš esmės tik dėl to, kad nepakako duomenų, pagrindžiančių pastarojo kaltę, nebuvo nė vieno liudytojo, kuris galėtų patvirtinti pareiškėjo teiginius, nes jo kviestas liudytojas G. B. susirgo ir į teismo posėdį neatvyko. Tuo tarpu R. Ž. į teismo posėdį prisivedė savo draugų, kurie paliudijo, kad pareiškėjas yra konfliktiškas, kabinėjasi prie R. Ž. ir nori iš jo prisiteisti pinigų. Be to, liudytojai V. D., N. A. bei S. K. teisme melavo. Po teismo posėdžio R. Ž. pradėjo pareiškėją dar labiau terorizuoti, o 2007 m. lapkričio 15 d. jį užpuolė ir sumušė. Taip pat nurodo, kad 2008 m. kovo pradžioje pareiškėjas sužinojo, kad yra liudytojų- K. K., P. Š., M. I., galinčių paliudyti apie jo užpuldinėjimus ir užgauliojimus.

2008 m. balandžio 1 d. šis pareiškimas buvo persiųstas į Panevėžio apygardos prokuratūrą.

2008 m. gegužės 12 d. Panevėžio apygardos vyr. prokuroras priėmė nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių dėl 2007 m. rugsėjo 17 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio ir tyrimą pavedė Panevėžio miesto VPK tyrėjams. Taip pat prokuroras pavedė policijos pareigūnams dėl pareiškime nurodytų naujų aplinkybių priimti procesinius sprendimus bei išaiškinti pareiškėjui baudžiamojo proceso nuostatas dėl privataus kaltinimo bylų proceso. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad pareiškime nurodytos aplinkybės, t.y. tai, kad paaiškėjo nauji liudytojai, kurie nebuvo ir negalėjo būti žinomi teismui, yra reikšminga aplinkybė, galinti turėti įtakos teismo sprendimui.

2008 m. rugsėjo 30 d. Panevėžio m. VPK tyrėjas priėmė dabar skundžiamą sprendimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime nurodyta, ką paaiškino V. D. pareiškime kaip nauji liudytojai nurodyti asmenys, taip pat nurodyta, kad atlikus tyrimą nebuvo gauta jokių duomenų, jog liudytojai S. K., V. D. ir N. A. teisme davė žinomai melagingus parodymus bei kad R. Ž. jam sistemingai grasina, t.y. terorizuoja ir šių asmenų veikose nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. V. D. pareiškime nurodytos aplinkybės, kad jis buvo užpultas ir sumuštas R. Ž. 2007 m. lapkričio 15 d., bei kad liudytojai V. D., N. A. bei S. K. teisme jį apšmeižė, o R. Ž. apšmeižė ir įžeidė atitinkamai turi nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 1 d., 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. sudėties požymius ir, sutinkamai su BPK 407 str. dėl tokių veikų jo atžvilgiu padarymo pareiškėjas gali kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Šį nutarimą 2008 m. spalio 9 d. pareiškėjas apskundė Panevėžio apygardos prokuratūrai prašydamas jį panaikinti ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 235 str. 1 d., 140 str., 154 str. 1 d. 155 str. nurodydamas, kad nutartyje padaryta neteisinga išvada, jog nėra pagrindo pradėti procesui dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Taip pat nurodyta, jog sutinkamai su BPK 409 str. 1 d. prokuroras šiuo atveju turėtų pradėti ikiteisminį tyrimą privataus kaltinimo bylose, kadangi pareiškėjas yra senyvo amžiaus, neturi teisinio išsilavinimo ir dėl to negali tinkamai realizuoti savo teisių ir jų apginti. Be to, pareiškėjas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai įvykdė ne visus prokuroro rašytinius nurodymus, o policijos pareigūnas A. Ž. tendencingai atliko liudytojų apklausą.

2008 m. lapkričio 13 d. dabar skundžiamu nutarimu Panevėžio apygardos vyr. prokuroro pavaduotojas pareiškėjo skundą atmetė ir paliko galioti 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimą bei pasiūlė pareiškėjui savo galimai pažeistas teises ginti privataus kaltinimo tvarka pasitelkus įgaliotąjį atstovą arba pasinaudojant valstybės garantuojama teisine pagalba. Nutarime nurodyta, kad 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarime išsamiai ir motyvuotai atsakyta į visus V. D. pareiškime keliamus klausimus. Taip pat prokuroras nurodo, kad nėra pakankamo pagrindo šiuo atveju taikyti BPK 409 str. 1 d. nuostatas, t.y. prokuroras atsisako pasinaudoti savo teise pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo nurodytais atvejais dėl veikų, turinčių nusikaltimų, kurie nagrinėjami privataus kaltinimo tvarka.

Šį nutarimą pareiškėjas 2008 m. lapkričio 21 d. apskundė Panevėžio miesto apylinkės teismui prašydamas jį panaikinti ir pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 235 str. 1 d., 140 str., 154 str. 1 d. 155 str. Skunde nurodyta, kad atlikus jo pareiškimo tyrimą liudytojai K. K. ir P. Š. patvirtino jo parodymus apie R. Ž. užgauliojimus jam, todėl yra pagrindo atnaujinti procesą. Taip pat mano, kad aplinkybę, jog liudytojai V. D., N. A. bei S. K. teisme melavo galima įrodyti tik pradėjus ikiteisminį tyrimą. Be to, pareiškėjas nurodė, kad jo senyvas amžius yra svarbi aplinkybė, dėl kurios prokuroras turėtų pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo atžvilgiu padarytų nusikalstamų veikų, kurių procesas pagal bendras nuostatas priskiriamas privataus kaltinimo procesui.

Skundžiama 2008 m. gruodžio 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi pareiškėjo skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2008-11-13 nutarimo, kuriuo atmestas V. D. skundas ir paliktas galioti 2008-09-30 Panevėžio apskrities VPK Pirmojo policijos komisariato tyrėjo Dariaus Petrėno nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, atmestas kaip nepagrįstas. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad tyrimo metu buvo visiškai įvykdyti prokuroro rašytiniai nurodymai, iširtos visos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, apklausti liudytojai ir, nesurinkus naujų įrodymų, pagrįstai atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių. Sprendimai priimti nepažeidžiant BPK reikalavimų ir yra teisėti bei pagrįsti.

Skundu V. D. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį pavedant Panevėžio miesto apylinkės prokuratūrai organizuoti ikiteisminį tyrimą dėl R. Ž., S. K., V. D., N. A. padarytų nusikalstamų veikų pagal LR BK 140 str., 154 str. 1d., 155 str. 1 d., 235 str.

Skunde nurodo, jog pagal jo 2008-03-27 skundą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, apklausti liudytojai, tačiau tyrimas buvo nutrauktas motyvuojant, jog jokių naujų aplinkybių nenustatyta. Pareiškėjas su tokia išvada nesutinka, kadangi liudytojų K. K. ir P. Š. parodymai patvirtina aplinkybę apie R. Ž. užgauliojimus ir atliktas veikas jo atžvilgiu. Pareiškėjas teigia, kad vien nauji liudytojų parodymai yra akivaizdi naujai paaiškėjusi aplinkybė, kadangi minėti liudytojai ankstesniuose teismo posėdžiuose nedalyvavo. Nors buvo apklausti liudytojai, tačiau nebuvo padarytos reikiamos išvados ir skundas liko visiškai netirtas, tuo atmetant galimybę nubausti nusikalstamą veiką padariusius asmenis. Toks ikiteisminio tyrimo institucijų neveikimas paneigia BPK 1 str. įtvirtintą baudžiamojo proceso paskirtį – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas. Pareiškėjas yra įsitikinęs, kad tyrimas buvo atliktas paviršutiniškai ir aplaidžiai dėl pareigūnų šališkumo, ko apylinkės teismas neįvertino. Dėl šių aplinkybių teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Teismo posėdyje prokurorė prašo skundą tenkinti iš dalies.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Kaip matyti iš pateiktos Panevėžio apygardos prokuratūros medžiagos, savo 2008 m. kovo 27 d. pareiškime V. D. išreiškė eilę prašymų:

1. Pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių byloje, išnagrinėtoje privataus kaltinimo tvarka, kurioje Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis R. Ž. atžvilgiu;

2. Pradėti ikiteisminį tyrimą R. Ž. atžvilgiu pagal BK 145 str. 2 d., 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. dėl pareiškėjo apšmeižimo, įžeidimo bei terorizavimo;

3. Pradėti ikiteisminį tyrimą dėl liudytojų V. D., S. K. ir N. A. duotų melagingų parodymų teisme pagal BK 235 str. 1 d. bei pareiškėjo atžvilgiu išsakyto šmeižto pagal BK 154 str. 1 d.

Visais šiais klausimais yra pasisakyta 2008 m. rugsėjo 30 d. Panevėžio m. VPK tyrėjo nutarime, kurį savo 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimu Panevėžio apygardos vyr. prokuroro pavaduotojas paliko galioti.

Tuo tarpu apylinkės teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl minėtų nutarimų, jį atmetė, nurodydamas, kad nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra teisėtas ir pagrįstas.

Ši apylinkės teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta visiškai neįsigilinus į skundžiamų sprendimų esmę.

Procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių baudžiamosiose bylose reglamentuoja BPK XXXIII skyriaus normos. BPK 446 str. ir 447 str. nurodyta, kad prokuroras, gavęs pareiškimą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir manydamas, kad gali būti bent viena iš BPK 444 str. nurodytų aplinkybių, priima nutarimą pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių ir tų aplinkybių tyrimą atlieka pats arba paveda tai padaryti ikiteisminio tyrimo įstaigai. Kai naujai paaiškėjusios aplinkybės baigiamos tirti, prokuroras priima vieną iš sprendimų: esant pagrindui atnaujinti bylą, tyrimo medžiagą su savo išvada perduoda Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui, o nesant pagrindo atnaujinti bylą, savo nutarimu procesą nutraukia.

Taigi, įstatymas numato, kad sprendimą dėl bylos atnaujinimo ( ar neatnaujinimo) dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių priima tik prokuroras.

Teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokio prokuroro sprendimo šiuo klausimu. Tai reiškia, kad toks sprendimas iki šiol nėra priimtas ir apylinkės teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą, paliko galioti sprendimą, kuris nėra priimtas.

Kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnas negali priimti tokio sprendimo, todėl apylinkės teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad tyrėjo nutarimas atsisakyti pradėti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra teisėtas ir pagrįstas.

Be to, nors tyrėjo nutarimo aprašomojoje dalyje ir kalbama apie naujai paaiškėjusių (V. D. 2008-03-27 pareiškime nurodytų) aplinkybių tyrimą bei nurodomi jų rezultatai, tačiau nutarimo rezoliucinėje dalyje nėra nurodytas joks sprendimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių- procesas nėra nutrauktas, taip pat nėra surašyta išvada atnaujinti bylą.

Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo nutartis naikintina ir dėl skundo priimtinas naujas sprendimas.

Priimdamas sprendimą apylinkės teismas visiškai nepasisakė dėl skundžiamų nutarimų esmės.

BPK 168 str. 1 d. nurodyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tada, kai pareiškime nurodyti faktai yra akivaizdžiai neteisingi.

Nusikaltimas, numatytas BK 235 str. 1 d. gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia. Sąvoka „melagingas“ BK 235 straipsnio prasme reiškia visišką ar dalinį neatitikimą tikrovės, jos sąmoningas iškraipymas arba neigimas realiai egzistuojančių faktų ir jų vietoje išgalvotų faktų nurodymas. V. D. skunde nurodyti kaip davę melagingus parodymus liudytojai iš esmės jokių faktinių aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjant bylą pagal V. D. skundą, nenurodė, t.y. jie nei paneigė, nei patvirtino nė vienos V. D. skunde nurodytos nusikalstamos R. Ž. veikos, jie teisme išreiškė tik savo subjektyvią nuomonę tiek apie V. D., tiek apie R. Ž.. Kadangi bet koks asmuo turi teisę turėti savo nuomonę ir ją reikšti, šiuo atveju tai, kad tos nuomonės nesutampa su V. D. nuomone, jų laikyti melagingomis nėra jokio pagrindo. Taigi, šioje dalyje sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra visiškai pagrįstas.

V. D., reikalaudamas pradėti ikiteisminį tyrimą R. Ž. atžvilgiu pagal BK 145 str. 2 d. nenurodė nė vienos aplinkybės, kuri galėtų patvirtinti jo pareiškime tuo klausimu išdėstytus faktus, tokie duomenys nebuvo gauti ir atlikus pareiškimo tyrimą, todėl ir šioje dalyje sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra visiškai pagrįstas.

BPK 407 str. nurodyta, kad dėl tam tikrų nusikalstamų veikų, tame tarpe ir numatytų BK 140 str. 1 d., 154 str., 155 str. ikiteisminis tyrimas paprastai neatliekamas. Išimtį numato tik BPK 409 str. 1 d., kurioje nurodyta, jog prokuroras privalo pradėti baudžiamąjį procesą dėl BPK 407 str. nurodytų veikų, turinčių visuomeninę reikšmę ar kai jomis padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti savo teisėtų interesų. Svarbiomis priežastimis, dėl kurių asmuo negali ginti savo interesų pripažįstama asmens bejėgiška būklė, fiziniai, psichiniai trūkumai, priklausomybė nuo kaltininko ir pan. Pareiškėjas reikalavimą prokurorui pradėti tokio pobūdžio baudžiamuosius procesus jo interesais grindžia savo negalėjimu ginti savo interesus dėl senyvo amžiaus bei dėl teisinio išsilavinimo neturėjimo. Tokios nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip atimančios galimybę pareiškėjui pačiam ginti savo interesų- nėra jokių duomenų, kad jis to padaryti negali dėl fizinių ar psichinių trūkumų, akivaizdžiai nėra bejėgiškos būklės, taip pat jis nėra kaip nors priklausomas nuo asmenų, prieš kuriuos nori pradėti baudžiamąjį procesą. Tai, kad pareiškėjas neturi teisinio išsilavinimo taip pat negali būti pretekstu prokurorui pradėti jo interesais baudžiamąjį procesą, kadangi teisinio išsilavinimo neturi dauguma piliečių, tačiau jie, kaip ir pareiškėjas, turi galimybę naudotis advokato, tame tarpe, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba. Taigi, ir šioje dalyje skundžiami nutarimai yra visiškai pagrįsti.

Remiantis šiomis išdėstytomis aplinkybėmis ir vadovaudamasis LR BPK 442 str. 1 d. 2 p. teismas,-

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2008 m gruodžio 4 d. nutartį panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą.

Panevėžio miesto VPK Pirmojo policijos komisariato viešosios policijos Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo Dariaus Petrėno 2008 m. rugsėjo 30 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir Panevėžio apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Voldemaro Mociškio 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimą atmesti V. D. skundą palikti galioti.

Nutartis neskundžiama.