- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-26
- Bylos Nr.
- 2-289-183/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00058-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Čekanauskaitė, Audronė Jarackaitė, Egidija Tamošiūnienė
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Audronės Jarackaitės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Naideka“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria nepatenkinta dalis nurodyto pareiškėjo prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Autita“ bankroto byloje Nr. B2-402-544/2014,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Panevėžio apygardos teismas 2014 m. kovo 10 d. nutartimi iškėlė atsakovo UAB „Autita“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „INOVESTUS“, nustatė 30 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos kreditorių finansinių reikalavimų pareiškimui UAB ,,Autita“ bankroto byloje (I b. t., 2–3 l.).
Pareiškėjas (kreditorius) UAB „Naideka“ teismo nustatytu terminu pateikė bankroto administratoriui prašymą įtraukti jį į BUAB „Autita“ kreditorių sąrašą su 37 336,90 Lt finansiniu reikalavimu, nurodydamas, kad šis įsiskolinimas susidarė pagal 14 PVM sąskaitų faktūrų (Nr. AU00242 – AU00255), išrašytų nuo 2013-10-22 iki 2014-03-10 (I b. t., 8–69 l.). Panevėžio apygardos teismas 2014-06-10 nutartimi iš dalies tenkino kreditoriaus UAB „Naideka“ prašymą ir patvirtino 23 343 Lt finansinį reikalavimą, o klausimą dėl kitos finansinio reikalavimo dalies - 13 993,90 Lt paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (I b. t., 125 l.).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjo UAB „Naideka“ prašymo dėl bankroto administratoriaus ginčijamos 13 993,90 Lt finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo. Dėl šios nutarties pareiškėjas padavė atskirąjį skundą, kurį patenkino Panevėžio apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, panaikindamas nurodytą 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartį, perdavė kreditoriaus UAB „Naideka“ 13 993,90 Lt reikalavimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo klausimą nagrinėti iš naujo teismo posėdyje bei įpareigojo pareiškėją bei atsakovą pateikti teismui papildomus įrodymus (CPK 334 str. 2 d. 1 p.; II b. t., 24 l.).
Pareiškėjas UAB „Naideka“, 2014-10-15 patikslindamas reikalavimą (II b. t., 27 l.), prašė patvirtinti jo 36 986,90 Lt finansinį reikalavimą atsakovui. Kreditorius nurodė, kad, išnagrinėjus BUAB „Autita“ ir UAB „Naideka“ nurodytų skolų neatitikimo duomenis ir priežastis, matyti, jog iš viso UAB „Naideka“ apskaitoje užfiksuota 14 neatitikimų, lyginant su BUAB „Autita“ apskaitos duomenimis, kad į BUAB „Autita“ apskaitos duomenis nėra užfiksuoti tam tikri atlikti pavedimai, neįtrauktos kelios PVM sąskaitos faktūros, tarp jų ir 2013-08-07 PVM sąskaita faktūra Nr. AU000228 dėl 10 430,51 Lt sumos, 2013-09-27 PVM sąskaita faktūra Nr. AU00239 dėl 3 451,37 Lt sumos bei 2013-12-31 PVM sąskaita faktūra Nr. AU00253 dėl 44,47 Lt sumos, skirtingai nuo UAB „Naideka“ apskaitos duomenų. Pasak pareiškėjo, nors 2014-03-08 PVM sąskaita faktūra Nr. AU00254 dėl 350 Lt sumos bei 2014-03-10 PVM sąskaita faktūra Nr. AU00255 išrašytos ne BUAB „Autita“ užsakymu, tačiau turi kompensacinių išlaidų pagrindą; be to, 2013-12-31 PVM sąskaita faktūra Nr. AU00253 dėl 44,47 Lt sumos (išrašyta pagal Gikniaus įmonės „KAUKAS“ 2013-10-07 sąskaitą faktūrą, pasirašytą G. A.) buvo pateikta laiku ir tinkamai.
Šalies argumentai
Pareiškėjas bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu taip pat nurodė, kad pagal 2012-09-27 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AU00144 689,70 Lt suma už remontą (570 Lt be PVM) UAB „Autita“ pateikta nepagrįstai, nes šis remontas buvo atliktas ne dėl šios bendrovės; kad abi šalys pripažino, jog pagal 2011-06-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AT00036 UAB „Autita“ apskaitė 23,68 Lt didesnę skolą, nei ji iš tikrųjų buvo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „Naideka“ prašymą patvirtinti jo 13 993,90 Lt finansinio reikalavimo dalį (I b. t., 105–108 l.).
Teismas, atmesdamas kreditoriaus prašymą dėl bankroto administratoriaus ginčijamos finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo BUAB „Autita“ bankroto byloje, nurodė, kad dalies šio reikalavimo kreditorius nepalaikė (350 Lt+ 689,70 Lt+ 23,68 Lt), o likusi 13 280,52 Lt reikalavimo dalis nepagrįsta patikimais ir objektyviais įrodymais; kad pareiškėjas neįrodė, jog PVM sąskaitų faktūrų sumos, kurios neįtrauktos į UAB „Autita“ apskaitą arba nurodytos kitos sumos, yra teisėtos ir pagrįstos; kad iš pateiktų įrodymų visumos negalima padaryti neginčijamos išvados, kad nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną UAB „Autita“, be patvirtinto 23 343 Lt kreditorinio reikalavimo, buvo skolinga UAB „Naideka“ dar 13 993,90 Lt.
Teismas nustatė, kad pagal BUAB „Autita“ pateiktus apskaitos duomenis 2014-03-10 atsakovas BUAB „Autita“ buvo skolingas pareiškėjui UAB „Naideka“ 23 343 Lt, tačiau pareiškėjas neįrodė ir iš į bylą pateiktų įrodymų nėra pagrindo padaryti išvados, kad atsakovas buvo skolingas dar 13 993,90 Lt (CPK 178 str.). Teismo vertinimu, kreditorius UAB „Naideka“ neįrodė, jog PVM sąskaitos faktūros, kurios nėra įtrauktos į UAB „Autita“ apskaitą arba įtrauktos nesutampančiomis sumomis, yra pagrįstos ir teisėtos.
Teismas nurodė, kad abi šalys pripažįsta, jog pagal šalių 2010-10-28 sutartį dėl automobilio – vilkiko MERCEDES BENZ, v/n COG 691 naudojimo už nustatytą mokestį ir išsipirkimo sutartyje numatytomis sąlygomis, nurodytas vilkikas 2014 m. kovo mėn. pradžioje, nesurašant jokio dokumento, nenutraukus šios sutarties, be UAB „Autita“ įspėjimo buvo pasiimtas (nutemptas) žinion pareiškėjo UAB „Naideka“, kurio pateiktos PVM sąskaitos faktūros UAB „Autita“ už šio vilkiko nutempimą, remontą ir raktelių gamybą: 2014-03-05 – 350 Lt, 2013-12-31 – 44,47 Lt, 2014-03-10 – 311,50 Lt įtrauktos tik į UAB „Naideka“ apskaitą, todėl bankroto administratorius pagrįstai ginčija šias sąskaitas. Teismo teigimu, 2013-12-31 sąskaita dėl 44,47 Lt sumos (remonto sąnaudos „KAUKAS“ DCT273 pagal sąskaitą 0014697) nepasirašyta abiejų bendrovių įgaliotų atstovų, neįtraukta į UAB „Autita“ apskaitą, nepateikti sąskaitos faktinį pagrindą pagrindžiantys įrodymai, todėl neaišku, kokiu pagrindu BUAB „Autita“ turėtų apmokėti pareiškėjui UAB „Naideka“ už jam Gikniaus įmonės „Kaukas“ atliktas paslaugas; 2014-03-05 sąskaita Nr. AU00254 dėl 350 Lt sumos yra išrašyta tuo metu, kai teisme jau buvo nagrinėjama civilinė byla dėl UAB „Autita“ bankroto bylos iškėlimo ir apie tai buvo paskelbta viešai, be to, šios sumos pareiškėjas nebepalaikė, o 2014-03-10 PVM sąskaita faktūra dėl 311,50 Lt sumos išrašyta bankroto bylos iškėlimo dieną ir taip pat nepatvirtinta pirminiais duomenimis. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nurodytų sąskaitų išrašymo metu UAB „Autita“ įgalioti atstovai būtų užsakę pas kreditorių rakto gamybos ir automobilio remonto paslaugas; šios sąskaitos buvo išrašytos vienašališkai, be UAB „Autita“ žinios ir po to, kai vilkikas buvo paimtas iš UAB „Autita“ trečiųjų asmenų pagalba.
Teismas nustatė, kad UAB „Naideka“ pagal 2012-09-27 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AU00144 dėl 689,70 Lt sumos dėl remonto (570 Lt be PVM) UAB „Autita“ pateikė nepagrįstai, nes šis remontas buvo atliktas ne dėl šios bendrovės, kad abi šalys pripažino, jog pagal 2011-06-30 PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AT00036 UAB „Autita“ apskaitė 23,68 Lt didesnę skolą, nei ji buvo iš tikrųjų. Teismo teigimu, įvertinus liudytojos R. P. parodymus apie tai, kad pagal administratoriui perduotus dokumentus UAB „Autita“ po 2013-09-26 pervežimų pagal 2010-10-28 šalių sudarytą sutartį UAB „Naideka“ užsakymų į Italiją, Vokietiją ar kitas šalis nevykdė, kurą už 7 520 Lt pagal 2013-10-22 PVM sąskaitą faktūrą su UAB „Naideka“ DKV kortele į vilkiką pylęs G. A. UAB „Autita“ nebedirbo, kreditorius pilti į vilkiką tokio kuro kiekio UAB „Autita“ sąskaita neturėjo pagrindo. Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjas UAB „Naideka“ be sutarties ar kito išlaidas patvirtinančio dokumento ir teisėto pagrindo pagal žodinį nurodymą yra pervedęs pinigus į bendrovėje nebedirbusio asmens G. A., jo motinos O. A., draugės I. J. asmenines sąskaitas, kad vėliau šios sumos buvo priskaitytos direktoriui M. A. kaip atskaitingam asmeniui išmokėtos sumos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėjas UAB „Naideka“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti bankroto administratoriaus ginčijamą 13 993,90 Lt finansinio reikalavimo dalį BUAB „Autita“ bankroto byloje (II b. t., 110–111 l.).
Žemesnės instancijos teismas
Atskirajame skunde teigiama, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad, patikrinus UAB „Autita“ ir UAB Naideka apskaitos duomenis, kai kurias finansines operacijas, buvo sutikslintas jo finansinis reikalavimas, kuris iš viso sudaro 35 985,70 Lt, iš šios sumos – 13 926,35 Lt patikslinta ginčo reikalavimo dalis. Apelianto teigimu, tikslino neatitikimus nuo bendradarbiavimo pradžios su UAB „Autita“ nuo 2009-03-01 iki 2014-03-10 ir pakoregavo tarpusavio apskaitos dokumentų sumas, po kurių pagal apyvartos žiniaraščius iki 2012-12-31 skola tarp UAB „Naideka“ ir UAB „Autita“ sutampa, o nuo 2013-01-01 iki 2014-03-10 nesutampa trys PVM sąskaitos faktūros, t. y. 2013-08-07 Nr. AU000228 dėl 10 430,51 Lt sumos už DKV kortelės naudojimą nuo 2013-07-16 iki 2013-07-31, 2013-09-27 Nr. AU00239 dėl 3 451,37 Lt sumos už CMR draudimą iki 2014-12-31, 2013-12-31 Nr. AU00253 dėl 44,47 Lt sumos už remonto paslaugas pagal Gikniaus įmonės „Kaukas“ 2013-10-07 PVM sąskaitą faktūrą 0014697. Nurodytos sąskaitos nėra įtrauktos į UAB „Autita“ apskaitą, nors turi visus privalomus rekvizitus, reikalingus išlaidoms pripažinti.
Apeliantas nesutinka su teismo išvada dėl 7 520 Lt sumos, teigdamas, kad nurodyta suma susidarė pagal 2013-10-22 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AU00245 už priekabos nuomą 2013 m. rugpjūčio – spalio mėn., bet ne už kurą, o 2013-10-23 PVM sąskaita faktūra Nr. AU00247 dėl 771,12 Lt sumos, išrašyta už 2013 m. rugsėjo mėn. kurą, nebuvo ginčijama, tuo laikotarpiu visi UAB „Autita“ automobiliai buvo naudojami.
Apelianto teigimu, 2013 m. spalio mėn. sandoriai ginčijami nepagrįstai, nes dėl neteisingai pateiktų duomenų ar kitų priežasčių buvo nurodyta, kad bendrovių nesiejo kitos sutartys, išskyrus nurodytąją dėl automobilio naudojimo ir išpirkimo, tačiau šalys buvo sudariusios dar dvi sutartis, pagal kurias ir galėjo būti vykdomi sandoriai po 2013-10-14. Pažymi, kad negali būti ginčų dėl pinigų pervedimo per UAB „Autita“ atstovus, nes pervestos sumos atvaizduotos tiek UAB „Naideka“, tiek UAB „Autita“ apskaitoje ir dėl apskaitos politikos vykdymo nesutapimų skiriasi tik datos.
Apelianto nuomone, teismas neteisingai nurodė, kad abi šalys pripažįsta, jog vilkikas 2014 m. kovo mėn. pradžioje, nesurašius jokio dokumento, nenutraukus sutarties, be UAB „Autita“ įspėjimo buvo paimtas UAB „Naideka“ žinion, kadangi 2010-10-28 sudaryta sutartis buvo nutraukta, 2013-12-31 apie tai informuojant UAB „Autita“, o pretenzijos buvo teikiamos UAB „Autita“ vadovui dėl netinkamo šios sutarties vykdymo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas BUAB „Autita“ prašo atmesti atskirąjį skundą, palikti nepakeistą skundžiamą teismo nutartį. Nurodo, kad atskirajame skunde prašoma patvirtinti ginčijamą finansinio reikalavimo dalį – 13 993,90 Lt, neatsižvelgiant į tai, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo finansinis reikalavimas buvo patikslintas, taigi, atėmus kreditoriaus nepagrįstomis pripažintas sumas, turėtų gautis 12 619,02 Lt. Tokie prieštaravimai patvirtina, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas.
Pasak atsakovo, apeliantas nepagrįstai nurodo, kad pareiškėjo ir atsakovo apskaitos duomenyse yra tik trys neatitikimai, t. y. 2013-08-07 PVM sąskaita faktūra AU00228 – 10 430,51 Lt, 2013-09-27 PVM sąskaita faktūra Nr. AU00239 – 3 451,37 Lt, 2013-12-31 PVM sąskaita faktūra Nr. AU00253 – 44,47 Lt, nes kreditorius UAB „Naideka“ 2014-10-14 rašte „Dėl papildomų dokumentų pateikimo“ nurodė, jog atsakovo apskaitos duomenyse yra 5 neatitikimai, o kreditoriaus apskaitos duomenyse – net 14, visus šiuos neatitikimus teismas aiškinosi bylos nagrinėjimo metu ir padarė išvadas, kurių neginčija kreditorius, tačiau iškelia naują versiją, t. y. kad ginčas yra dėl 2013-08-07 PVM sąskaitos faktūros Nr. AU00228 dėl 10 430,51 Lt sumos bei 2013-08-07 PVM sąskaitos faktūros Nr. AU00239 dėl 3 451,37 Lt sumos. Atsakovo manymu, atskirajame skunde negalima kelti naujų argumentų, nenagrinėtų pirmosios instancijos teisme, nurodytos sąskaitos nebuvo pasirašytos atsakovo darbuotojo, tai pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, tokiai išvadai paneigti apeliantas nepateikė įrodymų ar argumentų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nustatyta, kad nėra absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).
CPK 1 straipsnyje nustatyta, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, o ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis numato, jog šis įstatymas reglamentuoja įmonių bankroto procesą, be to, kitų įstatymų nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Įmonių bankroto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.).
Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 10 punkte numatyta, kad bankrutuojančios įmonės bankroto administratorius, remdamasis pareikštais reikalavimais, patikslintais pagal įmonės apskaitos dokumentus, sudaro šios įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo teismo nustatyto termino pabaigos pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimus tvirtina teismas, kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai galimi iki teismas priima nutartį nutraukti bankroto bylą arba sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 26 str. 1 d.).
Buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau tekste – BAĮ) 2 straipsnio 1 dalis numato, kad apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas laisvos formos apskaitos dokumentas, nustatantis ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau tekste – PVMĮ) 2 straipsnio 30 dalį PVM sąskaita faktūra – šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas, o šio įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje numatyti privalomi PVM sąskaitos faktūros rekvizitai. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Pagal šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalį apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu.
Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai; be to, dėl reikalavimo pagrįstumo teismas sprendžia, įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus nurodyto dydžio reikalavimas bankrutuojančiai įmonei Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą. Tačiau aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus tuos atvejus, kai šių aplinkybių nereikia įrodinėti pagal įstatymą (CPK 12, 178 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta UAB ,, Vaiba“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta IĮ „Šakių agrocentras“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta UAB ,,Baltijos žuvys“ bankroto byloje, bylos Nr. 3K-3-630/2012).
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008, 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008).
Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, spręsdamas pareiškėjo UAB „Naideka“ finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė motyvuotas išvadas ir iš esmės tinkamai pritaikė materialinės ir proceso teisės normas.
Bylos duomenimis, kreditorius UAB „Naideka“, nesutikdamas su teismo padarytomis išvadomis dėl jo pareikšto ir bankroto administratoriaus ginčijamo finansinio reikalavimo nepagrįstumo, atskirajame skunde nurodo, kad dar kartą patikrinęs UAB „Naideka“ ir BUAB „Autita“ apskaitos duomenis nuo 2009-03-01 iki 2014-03-10, pakoregavo tarpusavio apskaitos dokumentų sumas, po kurių pagal šių įmonių apyvartos suvestines iki 2012-12-31 skola tarp UAB „Naideka“ ir BUAB „Autita“ sutampa, o nuo 2013-01-01 iki 2014-03-10 nesutampa duomenys dėl 3 PVM sąskaitų faktūrų: 2013-08-07 Nr. AU000228 dėl 10 430,51 Lt sumos (DKV kortelės naudojimas 2013-07-16 – 2013-07-31), 2013-09-27 Nr. AU00239 dėl 3 451,37 Lt sumos (CMR draudimas iki 2014-12-31) ir 2013-12-31 Nr. AU00253 dėl 44,47 Lt sumos (remonto sąnaudos „KAUKAS“) (I b. t., 16 l., II b. t., 36, 48 l.), teigdamas, kad jų bendra suma yra 13 926,35 Lt, kuri ir sudaro ginčo finansinio reikalavimo dalį; kad visas jo finansinis reikalavimas sudaro 35 985,70 Lt; nurodyta suma gauta, atėmus 350 Lt sumą pagal 2014-03-05 PVM sąskaitą faktūrą AU00254 ir 311,50 Lt sumą pagal 2014-03-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AU00255 (kadangi pagal jas atliktos paslaugos ne UAB „Autita“ užsakymu), taip pat minusavus 689,70 Lt sumą dėl remonto paslaugų atlikimo ne UAB „Autita“ naudai pagal 2012-09-27 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AU00144 bei pripažinus, jog 23,68 Lt suma pagal 2011-06-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AT00036 UAB „Autita“ apskaitė didesnę skolą.
Tačiau, turint omenyje, kad įsiteisėjusia Panevėžio apygardos teismo 2014-06-10 nutartimi patvirtintas pareiškėjo UAB „Naideka“ 23 343 Lt finansinis reikalavimas, teisėjų kolegija sprendžia tik dėl apelianto nurodytų 3 PVM sąskaitų faktūrų (2013-08-07 Nr. AU000228 dėl 10 430,51 Lt sumos, 2013-09-27 Nr. AU00239 dėl 3 451,37 Lt sumos ir 2013-12-31 Nr. AU00253 dėl 44,47 Lt sumos) sumų pagrįstumo, kadangi byla nagrinėjama, neperžengiant ribų atskirojo skundo, kuriuo skundžiama Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartis (CPK 320 str., 338 str.).
Nagrinėjamu atveju, apeliantas, nurodydamas, kad dėl šių 3 PVM sąskaitų faktūrų, neįtrauktų į BUAB „Autita“ apskaitos duomenis, susidarė neatitikimai dėl 13 926,35 Lt sumos, kurią, apelianto teigimu, patvirtina paminėtos PVM sąskaitos faktūros, nepateikia tai patvirtinančių įrodymų. Taigi kreditorius įrodymais nepagrindė šių savo teiginių (CPK 178 str.). Juolab kad apeliantas, atskirajame skunde patikslindamas prašomą patvirtinti finansinio reikalavimo dalį (13 926,35 Lt), neteisingai suskaičiavo ir ginčo sumą, kadangi atėmus iš pareiškėjo pradinio 37 336,90 Lt reikalavimo sumas, kurias patvirtino teismas 2014-06-10 nutartimi (23 343 Lt) ir kurių šiuo metu nepalaiko kreditorius (350 Lt + 311,50 Lt + 689,70 Lt + 23,68 Lt), susidaro 12 619,02 Lt, bet ne apelianto nurodoma 13 926,35 Lt suma.
Pažymėtina, kad apelianto nurodytos 3 PVM sąskaitos faktūros yra tik UAB „Naideka“ apskaitoje, o BUAB „Autita“ apskaitoje jų nėra. Nors 2013-08-07 PVM sąskaita faktūra Nr. AU000228 dėl 10 430,51 Lt sumos atitinka esminius įstatymo šiam apskaitos dokumentui nustatytus rekvizitus (BAĮ 13 str., PVMĮ 80 str.), tačiau 2013-09-27 PVM sąskaita faktūra Nr. AU00239 dėl 3 451,37 Lt sumos nėra pasirašyta UAB „Naideka“ įgaliotų atstovų, be to, į bylą nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad šie finansiniai dokumentai buvo pateikti atsakovui UAB „Autita“, ar kad atsakovas būtų atsisakęs juos priimti ir apskaityti savo apskaitoje. Be to, iš kreditoriaus pareikšto finansinio reikalavimo matyti, kad jis bankroto administratoriui nereiškė pretenzijų dėl nurodytų 2 PVM sąskaitų faktūrų dėl 10 430,51 Lt ir 3 451,37 Lt sumų, 2014-04-17 pateikdamas jo finansinį reikalavimą bankroto administratoriui (I b. t., 8 l.), nurodė, kad atsakovas skolingas tik pagal PVM sąskaitas faktūras Nr. AU00242 – AU00255, išrašytas nuo 2013-10-22 iki 2014-03-10, tarp jų ir pagal 2013-12-31 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AU00253 (dėl 44,47 Lt sumos). Teismui įpareigojus kreditorių pateikti papildomus įrodymus 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartimi, pareiškėjas UAB „Naideka“ pateikė teismui papildomus paaiškinimus ir nurodytas 2 PVM sąskaitas faktūras Nr. AU000228 ir Nr. AU00239. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog PVM sąskaitos faktūros, kurios nėra įrašytos į UAB „Autita“ apskaitą, nepagrindžia kreditoriaus finansinio reikalavimo, kadangi vien tokių PVM sąskaitų faktūrų egzistavimas kreditoriaus UAB „Naideka“ apskaitoje nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad pagal jas atsakovui BUAB „Autita“ atsirado prievolė atsiskaityti su kreditoriumi (šalių atliekamu įskaitymo būdu).
Pažymėtina, kad pareiškėjo pateiktos apyvartos suvestinės duomenys taip pat nepatvirtina, kad atsakovui atsirado prievolė apmokėti šias pareiškėjo vienasmeniškai pateiktas 2 PVM sąskaitas faktūras, nes juose nėra nurodyta, kada šios sąskaitos buvo pateiktos atsakovui, per kokį terminą atsakovui atsirado pareiga jas apmokėti, be to, pateikti apskaitos duomenys nėra patvirtinti juos rengusio asmens ar už juos atsakingo asmens.
Be to, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad 2013-12-31 PVM sąskaita faktūra Nr. AU00253 dėl 44,47 Lt sumos nepasirašyta bendrovės įgaliotų atstovų, nepateikti įrodymai, kokiu pagrindu BUAB „Autita“ turėtų apmokėti UAB „Naideka“ už jai suteiktas Gikniaus įmonės „Kaukas“ suteiktas paslaugas, o atskirojo skundo argumentai nepaneigia šių teismo išvadų (CPK 176-178 str., 185 str.).
Nors apeliantas teisingai nurodo, kad 2013-10-22 PVM sąskaita faktūra dėl 7 520 Lt sumos buvo išrašyta ne už kurą, o už nuomos sutarčių sąnaudas (Nr. AUO0245), tačiau teismo klaidingai nurodyta aplinkybė dėl sąskaitos faktūros, pagal kurią reikalaujama apmokėti už kurą, kurį pasinaudodamas UAB „Naideka“ DKV kortele, UAB „Autita“ sąskaita į teismo nurodytą vilkiką nurodytu laiku pylė G. A., nepaneigia teismo išvados, kad nurodytas asmuo neturėjo pagrindo atlikti tokių veiksmų, ir nepaneigia iš esmės teisingos teismo išvados, susijusios su G. A. teise pilti kurą nurodytu laiku, naudojantis UAB „Naideka“ išduota DKV kortele. Beje, bylos duomenimis, 2013-11-07 buvo išrašyta PVM sąskaita faktūra dėl 9 735,18 Lt sumos už 2013 m. spalio mėn. kurą (I b. t., 26 l.). Nepaneigia nurodytos teismo išvados ir apelianto teiginys, kad šalys buvo sudariusios dar dvi sutartis, pagal kurias galėjo būti vykdomi sandoriai po 2013-10-14, kadangi į bylą nėra pateikta apelianto nurodytų sutarčių, pagal kurias įmones siejo sutartiniai santykiai po 2013-10-14, ir nėra aišku, kokiomis sąlygomis buvo sudarytos šios sutartys ir kokius įsipareigojimus šalys prisiėmė, be to, nepateikta įrodymų apie tai, kokiu teisiniu pagrindu G. A. naudojosi UAB „Naideka“ išduota DKV kortele, skirta pilti kurą užsienyje. Juolab kad atskiruoju skundu reikalaujama patvirtinti ginčo sumą, grindžiamą 3 PVM sąskaitomis faktūromis: 2013-08-07 Nr. AU000228 (DKV kortelės naudojimas 2013-07-16 – 2013-07-31), 2013-09-27 Nr. AU00239 (CMR draudimas iki 2014-12-31) ir 2013-12-31 Nr. AU00253 (remonto sąnaudos).
Atskirojo skundo argumentas, susijęs su šalių sudarytos 2010-10-28 sutarties nutraukimu, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšmingas, atsižvelgiant į tai, kad nurodytos sutarties nutraukimo ir jo teisinių padarinių vertinimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, todėl dėl to plačiau nepasisakoma.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad kreditorius įrodymais nepagrindė jo teiginių dėl ginčo finansinio reikalavimo pagrįstumo, o, vadovaujantis įrodinėjimo procese galiojančiu tikimybių pusiausvyros principu, darytina išvada, kad pagal byloje esančių įrodymų visumą, pareiškėjo nenuoseklią poziciją, jo prieštaringus argumentus dėl jo finansinio reikalavimo dydžio ir faktinio pagrindo, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo patvirtinti ginčo finansinio reikalavimo (pagal atskirajame skunde pateiktus duomenis – 12 619,02 Lt), o apeliantas nepaneigė apygardos teismo išvadų (CPK 178, 185 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008).
Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą apygardos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį.