- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-01-29
- Bylos Nr.
- 2A-11-198/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-01953-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Nijolė Danguolė Smetonienė
- Ieškovas
- I. S.
- Atsakovas
- R. R.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-11-198/2013
Teisėjas Gediminas Karpavičius Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01953-2011-2
2013 m. sausio 29 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,
viešajame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-190-839/2012 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė I. S. prašė teismo priteisti iš atsakovo R. R. 10 000 Lt skolą ir delspinigius. Nurodė, kad pagal surašytą skolos raštelį, atsakovas R. R. paskolintą 10 000 Lt sumą turėjo grąžinti iki 2010 m. gruodžio 31 d., tačiau jos negrąžino.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 4 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Nurodė, kad iš byloje esančių duomenų nepakanka daryti išvadą, jog nurodyto dydžio paskola buvo realiai suteikta ir perduota atsakovui, nors ir ieškovė bendravimo su atsakovu laikotarpiu turėjo pakankamai lėšų 10 000 Lt dydžio paskolai suteikti. Byloje pateikti įrodymai patvirtino 705 Lt sumos pervedimą atsakovui ir jis neįrodė minėtos sumos negavus iš ieškovės, todėl minėta suma priteistina iš atsakovo. Teismas įvertino pervestą 705 Lt sumą kaip paskolą. Sprendė, kad dėl likusios skolos dalies perdavimo atsakovui nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių minėtą aplinkybę. Nurodė, kad atsakovas 2008-2010 m. laikotarpiu gavo darbinių pajamų, todėl kitų objektyvių duomenų apie atsakovo ketinimą skolintis pinigų iš ieškovės byloje nėra. Pažymėjo, kad skolos suma įrodinėjama ir po skolos raštelio pasirašymo atliktais mokėjimais. Darė išvadą, kad byloje pateikti įrodymai neduoda pakankamo pagrindo teigti, jog ieškovės apskaičiuota 10 000 Lt skolos suma yra pagrįsta.
Šalies argumentai
Ieškovė I. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo paskolos sutarties neatitikimą paskolos sutarties formai ir turiniui keliamiems reikalavimams. Teigia, jog pareiga įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą tenka atsakovui, o jis nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, patvirtinančių pinigų negavimą. Nurodo, kad paskolos sutarties buvimas pas kreditorių yra pagrindas preziumuoti, jog sutartis yra sudaryta ir paskolos gavėjas pinigus gavo. Teigia, kad atsakovo teiginiai apie reikalavimą pasirašyti paskolos raštelį 10 000 Lt visiškai nepagrįsti ir pirmosios instancijos teismas turėjo juos vertinti kritiškai. Pažymi, kad paskolos sutartis buvo sudaryta nenaudojant prievartos ir atsakovas, iki kreipimosi į teismą, nesiėmė jokių veiksmų savo pažeistoms teisėms apginti. Daro išvadą, jog atsakovas šį sandorį laikė teisėtu ir galiojančiu.
Atsiliepimas
Atsakovas R. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti skundžiamą sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad ieškovė teisme neįrodė , kad jis būtų pasiskolinęs, o ji davusi 10 000 Lt paskolą. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtinto, jog 2009 metais į atsakovo sąskaitą buvo pervesta iš viso 705 Lt. Pažymi, jog ieškovė jam buvo skolinga už du kompiuterius ir per kelis kartus apeliantės pervesti 692 Lt į jo sąskaitą yra skolos už kompiuterius grąžinimas. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog apeliantei tenka pareiga įrodinėti pinigų perdavimo faktą ir paskolos raštelyje turi aiškiai atsispindėti pinigų perdavimo faktas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų skundžiamo sprendimo dalyje.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 1 d., 3 d.). Įstatymu paskolos sutartis priskiriama prie realinių sutarčių, taigi paskolos teisiniams santykiams atsirasti nepakanka vien šalių susitarimo dėl pinigų perdavimo – paskolos teisiniams santykiams konstatuoti ir paskolos sutarties sudarymo faktui pripažinti būtinas sutarties dalyko – pinigų – perdavimas (CK 6.870 str. 1, 2 d.). Pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo paskolos gavėjui faktas yra esminė sutarties sąlyga.
Ieškinio reikalavimą apeliantė grindė skolos rašteliu, kuriame nurodyta, kad R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) skolingas I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 10 000 Lt, kuriuos įsipareigoja per 2010 metus (b. l. 5). Pagal byloje esančius duomenis bei teismo posėdžių metu šalių duotus paaiškinimus, buvo nustatyta, jog skolos raštelis buvo parengtas apeliantės iniciatyva, o patį raštelį surašė atsakovas (b. l. 23-24, 33, 62-64, 72). Minėtame skolos raštelyje kitų pinigų perdavimo faktą patvirtinančių įrašų be žodžio „skolingas“ nėra nurodyta, t. y. raštelyje paskolos dalyko perdavimo faktas paskolos gavėjui nėra specialiai aptartas. Skolos raštelyje, nesant atskirai aptarto paskolos dalyko, šiuo atveju – pinigų, perdavimo paskolos gavėjui, nėra pakankamas pagrindas pripažinti neginčijamą paskolos dalyko perdavimo momento patvirtinimą (LAT 2011-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2011; 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2012). Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju paskolos perdavimo fakto patvirtinimui neužtenka vien tik lingvistinio pateikto ginčo raštelio turinio aiškinimo. Įstatymo prezumpcijos, jog paskolos sutartis sudaryta ir pinigus paskolos gavėjas gavo, galiojimą bei įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia tai, ar paskolos raštelis ar kitoks skolos dokumentas atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Tarp bylos šalių kilus ginčui dėl pinigų pagal paskolos sutartį perdavimo fakto įrodinėjimo našta, kai sutartyje aiškiai patvirtintas paskolos dalyko perdavimo faktas, dėl šio fakto paneigimo tenka skolininkui, o tuo atveju, kai paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente neužfiksuota pinigų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui fakto, pareiga įrodyti, kad paskolos dalykas perduotas paskolos gavėjui, tenka paskolos davėjui (CPK 12 str., 178 str.). CK 6.875 straipsnio nuostatos dėl paskolos sutarties ginčijimo yra taikomos tuo atveju, kai nekyla abejonės, kad formaliąja prasme paskolos sutartis yra sudaryta, t. y. paskolos sutartyje (paskolos raštelyje ar kitame skolos dokumente) aiškiai nurodyta apie pinigų, kaip paskolos dalyko, perdavimą (sąvoka ,,perdavimas“ suprantama kaip paskolos davėjo perdavimas paskolos dalyko paskolos gavėjui bei pastarojo – paskolos gavėjo – gavimas ir priėmimas paskolos dalyko). Tik sudaryta sutartis gali būti ginčijama bei pripažįstama negaliojančia (priklausomai nuo negaliojimo pagrindų – niekine ar nuginčijama). Nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų ar daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu objektas. Pastaruoju atveju įrodyti, kad paskolos dalykas -10 000 Lt - perduotas paskolos gavėjui ir kad paskolos sutartis minėtai sumai sudaryta, tenka paskolos davėjui (CPK 12 str., 178 str.).
Ieškinio reikalavimui pagrįsti apeliantė pateikė AB „SNORAS“ banko, AB „Citadele“ banko, AB SEB banko sąskaitų išrašus (b. l. 66-71, 75-91). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pateikti banko sąskaitų išrašai neduoda pagrindo teigti, jog skolos raštelyje visa nurodyta suma buvo perduota atsakovui (CPK 185 str.). Iš pateiktų dokumentų matyti, jog apeliantė laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2012-09-07 atliko įvairias pinigines operacijas skirtingose atsiskaitymų vietose, tačiau apeliantės atskirai pažymėtos išrašų eilutės nepatvirtina skolos raštelyje nurodytos visos 10 000 Lt sumos perdavimo konkrečiai atsakovui (CPK 185 str.). Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, apeliantės pateikti rašytiniai įrodymai patvirtino tik 705 Lt perdavimą atsakovui, kuris šio fakto nepaneigė ir neginčijo. Kitokių įrodymų, patvirtinančių likusios skolos raštelyje nurodytos sumos perdavimą atsakovui, apeliantė kartu su apeliaciniu skundu nepateikė. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju apeliantė įrodė tik 705 Lt perdavimą atsakovui, todėl paskolos sutartis, įforminta skolos rašteliu, pripažintina sudaryta dėl šios sumos (CK 6.871 str. 3 d.). Kaip jau minėta, paskolos davėjui neįrodžius pinigų perdavimo fakto, pripažįstama, kad paskolos gavėjas faktiškai negavo pinigų. Apeliantei neįrodžius 9 295 Lt perdavimo atsakovui fakto, 2010-02-12 skolos raštelyje nesant atskirai aptarto pinigų perdavimo fakto bei atsižvelgiant į šalių nurodytas skolos raštelio sudarymo aplinkybes, konstatuotina, kad dėl šios sumos tarp šalių paskolos teisiniai santykiai nesusiklostė (CPK 178 str.).
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui yra suteikta 100 proc. antrinė teisinė pagalba, todėl atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovės už atsakovui suteiktą teisinę pagalbą valstybei priteistina 200 Lt (CPK 96 str., 99 str. 2 d., b. l. 119-121).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės I. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 200 Lt (du šimtus litų) išlaidų už atsakovui R. R. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 5630 (įrodymus pateikti teismui).