Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-414-135/2011

Teisėjas Vytautas Butvilas Teisminio proceso Nr. 1-06-1-03009-2007-9

2011 m. spalio 27 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. ir Arūno Koskaus apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda;

pagal Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalį ir jam skirta 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. R. paskirta subendrinta galutinė 70 MGL (9100 Lt) dydžio bauda, nustatant ją sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Skundžiamu nuosprendžiu tenkintas civilinio ieškovo ieškinys ir iš V. R. priteistas 19107,56 Lt turtinės žalos atlyginimas likviduojamai UAB „R.“, atstovaujamai bankroto administratoriaus E. P.

Nuosprendžiu priteistos iš E. S. ir V. R. specialistės kelionės išlaidos, pripažintos proceso išlaidomis, lygiomis dalimis po 68,29 Lt (iš viso 136,58 Lt) valstybės naudai.

Skundžiamu nuosprendžiu E. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta, tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2006-07-27 iki 2006-12-31, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „R.“, įregistruotos 2004 m. rugsėjo 2 d. adresu: (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kur nurodoma, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai tai yra galimybė padaryti, 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kur nurodoma, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio pasikeitimu, pagal 2006-10-17 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) įformino 19107,15 Lt grynų pinigų priėmimą į kasą, tačiau surašydamas kasos operacijas į kasos knygą šio pajamų orderio neįrašė į kasos pajamas ir kasoje apskaičiavo neteisingą dokumentinį pinigų likutį, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kur nurodoma, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytus rekvizitus; 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys, pateikė UAB „R.“ buhalterinę apskaitą nuo 2006-07-26 iki 2006-09-07 tvarkiusiai vyriausiajai buhalterei D. B. į buhalterinę apskaitą įrašyti UAB „Š. D.“ vardu surašytas sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus, t. y.

pateikė UAB „R.“ buhalterinę apskaitą nuo 2006-10-09 iki 2006-11-10 tvarkiusiai vyriausiajai buhalterei I. D. į buhalterinę apskaitą įrašyti UAB „Š. D.“ vardu surašytas sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus, t.y.

pateikė UAB „Ramvita“ buhalterinę apskaitą nuo 2006-11-21 tvarkiusiai vyriausiajai buhalterei D. Ž. į buhalterinę apskaitą įrašyti UAB „Š. D.“ vardu surašytas sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus, t.y.

pasirašytus savo, kaip bendrovės direktoriaus, vardu, neįsitikinęs apskaitos dokumentuose įrašytų rekvizitų apie mazuto tiekėją ir pinigų gavėją teisingumu, kuriais įformintas 383 t. mazuto įsigijimas už 235935,00 Lt sumokėjimas, tokiu būdu V. R. aplaidžiai organizavo teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to iš dalies negalima nustatyti 2006-07-27–2006-12-31 laikotarpioUAB „R.“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros,

Be to, V. R. nuteistas už tai, kad nuo 2006-07-27 būdamas UAB „R.“, įregistruotos 2004 m. rugsėjo 2 d. adresu: (duomenys neskelbtini), registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), direktoriumi, pagal 2006-10-17 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) įforminęs 19107,15 Lt grynų pinigų priėmimą į kasą, tačiau surašydamas kasos operacijas į kasos knygą šio pajamų orderio neįrašė į kasos pajamas, tokiu būdu, nepateikdamas juridinę galią turinčių dokumentų, patvirtinančių šių pinigų panaudojimą, laikotarpiu nuo 2006-10-17 iki 2006-12-31 iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą UAB „R.“ turtą , t.y. 19107,15 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo V. R. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. R. ir jo gynėjo advokato skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingas išvadas dėl V. R. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus.

V. R. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta pirmosios instancijos teismo ištirtais ir įvertintais bylos faktiniais duomenimis: 2007-10-10 specialisto išvada Nr. 5-4/58, specialistės D. B. paaiškinimais, liudytojų D. B., V. Š. parodymais bei kita bylos medžiaga.

BK 223 str. 1 d. dispozicija numato atsakomybę tam, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Teismų praktikoje aplaidus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas suprantamas kaip Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo ir kitų įstatymų bei norminių aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Aplaidaus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Be to, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 223 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje nurodytų pažeidimų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kvalifikuojant veiką kaip aplaidų apskaitos tvarkymą, būtina nustatyti konkrečius teisės aktus, kurių nuostatas kaltininkas pažeidė, nes BK 223 straipsnio norma yra blanketinė, t. y. nukreipia į kitus norminius aktus. Tai neatsargus nusikaltimas, kurio sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė už jį kyla tik tuo atveju, kai yra nustatomi anksčiau paminėti nusikalstami padariniai. Aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, taip pat ekspertize.

Bylos faktiniais duomenimis nustatyta, kad UAB „Ramvita“ 2005–2006 metais pagal pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir sąskaitas faktūras, kurias įtraukė į buhalterinę apskaitą, nurodė, kad mazutą įsigijusi ir iš UAB ,,Š. D.“ (4 t., 89 b. l.). 2007-10-10 specialisto išvadoje Nr. 5-4/58 nurodyta, kad Šiaulių apskrities VMI 2007-01-22 pateikė raštą Nr. (10.15-2) R-271, kuriuo Tauragės apskrities VMI informavo, kad UAB ,,Š. D.“ nuo 2005 m. lapkričio mėnesio neteikė PVM deklaracijų, taip pat tai, jog buvo nustatyta, kad UAB ,,Š. D.“ nurodytu adresu veiklos nevykdo, registruotų naftos produktų talpyklų neturi, naftos produktų, kuriuos tiesiogiai pristato pirkėjui, apskaitos žurnalo nėra registravusi Tauragės AVMI Šilalės skyriuje, mokesčių administratoriaus iniciatyva UAB ,,Š. D.“ 2006-03-23 išregistruotos iš PVM mokėtojo registro, o 2006-07-03 įtraukta į MOKSI bazę, kadangi nevykdė mokesčių administratoriaus nurodymų. Išvadoje nurodyta, kad pagal tyrimo metu surinktą informaciją nustatyta, kad UAB ,,Š. D.“ vardu išrašytos PVM sąskaitos faktūros ir sąskaitos faktūros nepatvirtina atitinkamo turinio ūkinės operacijos buvimo ir jomis įformintos kitos, nei įvykusios mazuto įsigijimo, ūkinės operacijos, buvo naudojamasi tik UAB ,,Š. D.“ rekvizitais, o UAB ,,R.“ direktorius V. R. savo darbo laikotarpiu minėtus apskaitos dokumentus įrašė į 2006 metų UAB ,,R.“ buhalterinę apskaitą (4 t., 95–96 b. l.). Todėl direktoriui V. R. savo darbo laikotarpiu nuo 2006-06-27 iki 2006-12-31 įrašius į UAB „R.“ 2006 m. buhalterinę apskaitą penkiolika UAB „Š. D.“ vardu išrašytų sąskaitų faktūrų, kuriomis įformino 383,00 t mazuto įsigijimą už 235 935,00 Lt iš UAB „Š. D. “ ir penkiolika UAB „Š. D.“ vardu išrašytų kasos pajamų orderių kvitų dėl 235935,00 Lt sumos, ir kvitais pateisintas grynųjų pinigų, 235 935,00,00 Lt, išdavimas iš kasos V. R. kaip atskaitingam asmeniui, tyrimo metu iš dalies negalima buvo nustatyti UAB ,,R.“ 2006 metų turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Taip pat tyrimo metu nustatyta, kad V. R. 2006-10-17 kasos pajamų orderiu Nr. 265 įformino 19 107, 15 Lt grynų pinigų priėmimą į kasą iš R. J. įmonės (4 t., 135 b.l.), tačiau minėto pajamų orderio neįrašė į kasos pajamas ir kasoje apskaičiavo neteisingą dokumentinį grynųjų pinigų likutį, t. y. 19107,15 Lt mažiau, ir dėl minėtos kasos operacijos neįrašymo į apskaitą tyrimo metu negalimo buvo nustatyti 19 107,15 Lt panaudojimo, bei nustatyti UAB ,,R.“ 2006 m. turto ir įsipareigojimų.

Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad V. R. laikotarpiu nuo 2006-07-27 iki 2006-12-31, būdamas UAB „R.“ direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies nuostatas, kur nurodoma, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kur nurodoma, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimo dydžio pasikeitimu, 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, kur nurodoma, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šio straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytus rekvizitus; 14 straipsnio 2 dalies nuostatas, kur nurodyta, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.

Kolegija atmeta skundo argumentą, kad apkaltinamajame nuosprendyje nėra nurodyta V. R. veikla padarant LR BK 223 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, kadangi teismas nustatė, kad V. R. laikotarpiu nuo 2006-07-27 iki iki 2006-12-31 pateikė UAB ,,R.“ buhalterėms į minėtos įmonės buhalterinę apskaitą įtraukti UAB ,,Š. D.“ vardu surašytas sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderių kvitus ir V. R. neįtraukė į kasos knygą 2006-10-17 kasos pajamų orderio Nr. 265, kuriame buvo įformintas 19 107,15 Lt grynų pinigų priėmimas į kasą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad UAB ,,R.“ neturėjo kasininko pareigybės, kasos pajamų ir išlaidų orderių skiltyje ,,gavo kasininkas“ ar ,,išdavė kasininkas“, bei kasos knygoje skiltyje ,,kasininkas“ savo darbo laikotarpiu buvo įrašytas direktorius V. R., kasos operacijos į kasos knygą buvo įrašytos iki 2006-11-31 (4 t., 92 b. l.). Šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad V. R., būdamas įmonės direktoriumi ir atsakingu už kasos darbo organizavimą ir kasos operacijų tinkamą atlikimą, nesilaikė norminiais aktais nustatytų reikalavimų.

Nuteistasis ir jo gynėjas advokatas apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad V. R. iššvaistė UAB ,,R.“ priklausantį turtą 19 107,15 Lt, gautus 2006-10-17 pagal kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) iš R. J. įmonės nepateikdamas juridinę galią turinčių dokumentų, patvirtinančių šių pinigų panaudojimo laikotarpiu nuo 2006-10-17 iki 2006-12-31.

Lietuvos Respublikos BK 184 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims.

Byloje nustatyta, kad 2005-2006 m. R. J. įmonė pirkdavo mazutą iš UAB ,,R.“, apmokėjimus R. J. įmonė vykdydavo pavedimu arba grynais pinigais, grynus pinigus mokėdavo R. J. įmonės vadybininkas E. J., UAB ,,R.“ direktorius, priėmęs pinigus, išrašydavo pinigų paėmimo dokumentus (4 t. 95, 135 b. l., 6 t. 58 b. l.).

Kaip galima suprasti iš paties nuteistojo V. R. paaiškinimų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdyje, jis neginčija fakto, kad UAB ,,R.“ buvo sumokėta pagal kasos pajamų orderį 19 107,15 Lt, tačiau V. R. neigia iš savęs, kaip akcininko, vogęs ir teigia, kad 19 107,15 Lt trūkumas nustatytas tik todėl, kad įmonėje dingo finansiniai dokumentai, patvirtinantys minėtų pinigų panaudojimą įmonės tikslams (8 t., 89 b. l.).

Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog V. R., būdamas UAB „R.“ direktoriumi ir kasininku, materialiai atsakingu, pasinaudodamas užimamomis pareigomis, iššvaistė užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusius svetimus UAB ,,R.“ priklausančius 19 107,15 Lt, kadangi nepateikė jų išleidimą įmonės tikslams pagrindžiančių finansinių ar kitų dokumentų. Taip pat pažymėtina, kad Akcinių bendrovių įstatymo 15 str. nurodyta, kad bendrovės akcininkas šios bendrovės turtą gali gauti tik pelno (dividendų) pavidalu (15 str. 1 p.). Vienintelė galimybė gauti dalį turto įstatymas numato tik likviduojant bendrovę (15 str. 6 p.). Tai reiškia, kad teisės disponuoti bendrovės turtu kaip savo neturi nei akcininkai, nei bendrovės valdymo organas ar jo narys (direktorius ar jo pavaduotojas). CK 2.87 str. įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo nario pareiga sąžiningai ir protingai veikti juridinio asmens atžvilgiu ir nepainioti juridinio asmens turto su asmeniniu turtu bei nenaudoti juridinio asmens turto savo ar trečiųjų asmenų naudai. Byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad V. R. būtent šių pareigų nevykdė, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 184 str. 1 d.

Kolegija atmeta apeliacinio skundo motyvus, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, padarė esminius LR BPK pažeidimus, kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad teismas, priimdamas byloje galutinį sprendimą, vadovaujasi įstatymų tvarka gautais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BK 20 str. 1, 2 d.). Skundo argumentas, kad teismas išnagrinėjo bylą, neturėdamas nei pirminių apskaitos dokumentų, nei jų patvirtintų kopijų, taip pat neapklausdamas liudytojos I. D. šiuo atveju nėra reikšmingas, kadangi teismas apkaltinamajame nuosprendyje išvardijo duomenis, kuriuos jis pripažino įrodymais, kuriais remdamasis sprendė V. R. atsakomybės klausimą ir kurių, teismo nuomone, pakako nuteistojo kaltei įrodyti. Taip pat nepagrįstas apeliantų teiginys, kad V. R., atsisakius duoti parodymus, iki nebus apklausti visi liudytojai ir specialistė, teismo posėdžio metu nebuvo suteiktas žodis V. R., ir teismas baigė įrodymų tyrimą, tuo pažeisdamas LR BPK 22 straipsnio 3 dalį. Iš byloje esančio 2011-06-30 teismo posėdžio protokolo matyti, kad, apklausus visus liudytojus ir specialistę, teismo posėdyje buvo pagarsinta bylos medžiagą, po to savo paaiškinimus davė kaltinamasis V. R. (8 t., 89 b. l.), todėl teigti, kad teismas apribojo kaltinamojo teisę duoti paaiškinimus apie bylos aplinkybes, nėra jokio pagrindo. V. R. paaiškinimus davė 2011-06-30 teismo posėdyje, o įrodymų tyrimas buvo baigtas 2011-07-07 teismo posėdyje (8 t., 101 b. l.).

Iš byloje esančių protokolų matyti, kad V. R. savo kaltės nepripažino įrodymų teisme tyrimo metu, todėl skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apeliacinio skundo teiginiu, kad nuosprendyje teismas neteisingai nurodė, kad V. R., apklaustas teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuotų veikų, savo kaltę pripažino, kadangi iš 2011-07-07 teismo posėdžio protokolo matyti, kad baigiamųjų kalbų metu apie tai, kad V. R. savo kaltę pripažįsta, nurodė jo gynėjas advokatas (8 t., 102 b. l.), o V. R. apie tai, pridurdamas, kad nuoširdžiai gailisi, pasakė tik per paskutinį žodį (8 t., 103 b. l.), tačiau minėtas netikslumas, kolegijos nuomone, nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisėtu. Kartu kolegija pažymi, kad byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis būtų nesutikęs, kad 2011-07-07 teismo posėdžio metu jį gintų teismo paskirtas advokatas (8 t., 100 b. l.) ir advokatas būtų naudojęs neteisėtus metodus, siekdamas, kad V. R. pripažintų savo kaltę (8 t., 102 b. l.). Taip pat iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad 2011-07-07 teismo posėdžio metu V. R. nereiškė nušalinimų (8 t., 100–103 b. l.), todėl teigti, kad šių nušalinimų klausimas buvo išspręstas pažeidžiant LR BPK 59 straipsnio nuostatas, nėra pagrindo.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistojo V. R. ir jo gynėjo advokato apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo šį nuosprendį keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies1 punktu, kolegija

nutaria:

nuteistojo V. R. ir jo gynėjo advokato Arūno Koskaus apeliacinį skundą atmesti.