Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rasa Paužaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. L. gynėjo advokato Edgaro Dereškevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 59-250, kuriuo nutarta netaikyti nuteistajam L. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. L. L. Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos 1961 metų baudžiamojo kodekso (toliau – 1961 m. BK) 104 straipsnį, 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 20 (dvidešimties) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, 6 (šešerių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 15 (penkiolikos) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 ir 10 punktus, 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį, 12 (dvylikos) metų laisvės atėmimo bausme, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir L. L. paskirta galutinė – 20 (dvidešimties) metų – laisvės atėmimo bausmė, pirmuosius 10 (dešimt) metų atliekant kalėjime, o likusią dalį – pataisos namuose. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 3 punktu, iš nuteistojo L. L. nuspręstas nuspręsta konfiskuoti jam priklausantį turtą – 58 860 litų.

3. L. L. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su neatliktos pagal Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 30 d. nuosprendį paskirtos bausmės dalimi ir paskirta galutinė – 11 (vienuolikos) metų – laisvės atėmimo bausmė.

6. Bausmės vykdymo pradžia – 2005 m. sausio 19 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2025 m. sausio 19 d. Nuteistasis L. L. 2/3 paskirtos bausmės atlikto 2018 m. gegužės 19 d., o 2020 m. lapkričio 30 d. neatlikta bausmės dalis – 4 metai 1 mėnesis 20 dienos.

7. Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija), remdamasi 2020 m. lapkričio 30 d. įvykusio Komisijos posėdžio protokolu Nr. 58-51 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 3 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo L. L. prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bei pažangą bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką, atliktą pagal ,,OASys“ metodiką (past. – L. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vidutinė – 55 taškai) ir kitas reikšmingas aplinkybes, 2020 m. gruodžio 3 d. priimtu nutarimu Nr. 59-250, nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

8. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, šį nutarimą nuteistojo gynėjas apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2021 m. sausio 7 d. nutartimi skundą atmetė ir paliko galioti Komisijos 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimą Nr. 59-250. Teismas, įvertinęs nuteistąjį apibūdinančius duomenis, tai yra padarytų nusikalstamų veikų sunkumą bei pavojingumą, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, mąstymą, požiūrį į darbą bei vidau taisyklių laikymąsi, konstatavo, kad nuteistasis L. L. neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų, tai yra jo padaryta pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką kol kas nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl Komisijos nutarimą paliko nepakeistą.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir teisinės išvados

Nuteistojo L. L. gynėjo advokato E. Dereškevičiaus skundas netenkinamas.

4. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su skundu ir pateikta L. L. asmens byla, sprendžia, kad žemesniojo teismo nutartis, kuria atsakyta tenkinti nuteistojo gynėjo skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo panaikinimo, yra teisėta ir pagrįsta, tiek Komisija, tiek žemesnės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis L. L. gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas neizoliuojant jo nuo visuomenės.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmenys gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama socialinio tyrimo išvada, nuteistajam taikytos socialinės reabilitacijos priemonės bei jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika bei jos pokyčiai bausmės atlikimo metu (BVK 164 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti ne tik įstatymu numatytų formaliųjų, bet ir materialiųjų sąlygų visumą. Būtina įvertinti, ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6. Pažymėtina, lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, kadangi šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Susipažinus su asmens byloje esančiais duomenimis matyti, kad šiuo metu L. L. jau yra atlikęs tokią įstatyme numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Visgi, vien šios formalios sąlygos konstatavimas dar nėra pakankamas šio instituto nuteistajam taikymui. Iš skundo turinio matyti, kad, kaip ir skunde žemesnės instancijos teismui, taip ir skunde aukštesniajam teismui, nuteistojo gynėjas pirmiausia kelia Komisijos, priėmusios 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimą, kuriuo nutarta netaikyti L. L. lygtinio paleidimo instituto, sudėties teisėtumo klausimą. Anot gynėjo, pagal teisinį reglamentavimą, tokią komisija turi sudaryti septyni nariai be sekretoriaus, tačiau šiuo atveju jokių duomenų apie kitus komisijos narius, išskyrus pačią komisijos pirmininkę bei sekretorę, byloje nėra. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju nėra jokio pagrindo abejoti Komisijos sudėties teisėtumu. Pažymėtina, kad, kaip teisingai pažymėjo žemesnės instancijos teismas, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. V-107 patvirtintų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nuostatų 36 punkte numatyta, jog šių nuostatų 34-35 punktuose nurodytus komisijos nutarimus pasirašo komisijos pirmininkas ir sekretorius, kaip ir šiuo atveju – 2020 m. gruodžio 3 d. nutarimą pasirašė komisijos pirmininkė – D. J.-Z. ir sekretorė K. M. (t. 3 (1 dalis), a. b. l. 47). Kitų komisijos narių parašai, pagal minėtas nuostatas, nėra būtini. Atsižvelgiant į tai, skunde keliama versija, kad vietoje kolegialaus organo nutarimas buvo priimtas vienasmeniškai, atmestina.

7. Iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad 2020 m. lapkričio 23 d. atlikus L. L. pakartotinio teistumo rizikos vertinimą pagal ,,OASys“ metodiką buvo nustatyta, kad nuteistasis yra priskiriamas prie vidutinės, o ne žemos rizikos grupės – 55 taškai, iš kurių 7 balai yra statiniai (neįmanoma sumažinti) ir 48 balai yra dinaminiai (yra galimybė mažinti). Įvertinus tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieką jau ilgiau nei 15 metų, ši pažanga nelaikytina itin esminga. Pateiktame skunde, šios aplinkybės kontekste, nuteistojo gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad būdamas Kybartų pataisos namuose L. L. gavo paskatinimų, baigė dvi profesinio lavinimo mokyklas, įgijo specialybes, gavo darbo pažymą ir už tai jam nustatė 47 balus. Tačiau, pasak gynėjo, pervežus nuteistąjį į Vilniaus pataisos namus, kuriuose jis nebuvo baustas, jam įstaigos psichologas nepagrįstai nustatė 8 balais aukštesnis rizikos įvertinimą – 55 balus. Aukštesnės instancijos teismas pasisakydamas dėl šių skundo argumentų pažymi, kad asmens byloje esantys duomenys patvirtina, jog iš tiesų 2019 m. balandžio 19 d. pagal ,,OASys“ metodiką nuteistojo L. L. pakartotinio nusikalstamumo rizika buvo įvertinta, kaip vidutinė – 47 balai. Vis dėlto, atlikus šio įvertinimo peržiūrą bei atsižvelgus į papildomus, objektyvius su nuteistojo L. L. elgesiu susijusios kriminogeninius veiksnius, 2019 m. lapkričio 22 d. buvo nustatyti 55 balai. Po 2020 m. gegužės 20 d. ir 20 m. lapkričio 23 d. atliktų pakartotinių įvertinimų šis rodiklis nepakito (t. 3 (1 dalis), a. b. l. 44). Išanalizavus šias aplinkybėmis darytina išvada, kad 2019 m. balandžio 19 d. atlikto įvertinimo skaitinė išraiška neatspindėjo nuteistojo tikrosios pakartotinio nusikalstamumo elgesio rizikos, todėl po 2019 m. lapkričio 22 d. atlikto pakartotinio vertinimo ir buvo nustatyta 8 balais aukštesnė rizika, bet vis dar vidutinė, tai yra 55 balai.

8. Nustačius, kad nuteistojo elgesio rizika yra vidutinė, jo padaryta pažanga mažinta savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi ir įtikinanti, tokia, kuri leistų teismui manyti, jog nuteistasis yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonės. Sutiktina su skundžiamos nutarties argumentais, kad asmens byloje esančių duomenų visuma patvirtina, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdė tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tai yra įgijo vidurinį išsilavinimą, staliaus bei apdailininko kvalifikaciją, nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje siuvėjo specialybės, taip pat kreipėsi į įstaigos psichologus dėl jam rekomenduotų intervencinių priemonių vykdymo. Be to, nuteistasis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, tai yra 2016 m. gruodžio 5 d. dalyvavo Kybartų pataisos ,,Tvirtas vyras“ turnyro varžybose, 2017 m. sausio 26 d. jam įteiktas pažymėjimas už dalyvavimą nuteistųjų pozityvaus užimtumo programoje ,,Kompiuterinio raštingumo duomenys“, 2018 m. rugsėjo 24 d. Kybartų pataisos namuose jam įteiktas pažymėjimas už dalyvavimą nuteistųjų pozityvaus užimtumo programoje ,,Pilietiškumo ugdymo kelias“, o 2019 m. liepos 3 d. Marijampolės pataisos namuose įteiktas pažymėjimas už dalyvavimą nuteistųjų pozityvaus užimtumo programoje ,,Sugrįžimas“. Be kita ko, kaip matyti, L. L. taip pat realizuoja save sportinėje veikloje, lanko Ispanų kalbos kursus, yra keturis kartus skatintas (t. 3 (1 dalis), a. b. l. 42-43). Nors nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad L. L. taip pat organizavo ir atliko gyvenamosios sekcijos remonto darbus, tačiau šiuos teiginius patvirtinančių duomenų asmens byloje nėra. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs visų aukščiau minėtų aplinkybių visumą, sprendžia, kad jos iš tiesų rodo tam tikrą teigiamą nuteistojo L. L. elgesio pokytį bausmės atlikimo metu, tačiau nėra pakankamos reikšti jam pasitikėjimą ir tikėti, kad jo resocializacija laisvėje bus sėkminga.

9. Tokia aukštesniojo teismo išvada pirmiausia yra grindžiama tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu išskirtinai geru elgesiu, rodančiu jo maksimalias pastangas ir norą keisti savo gyvenimo būdą, nepasižymėjo. Iš 2020 m. lapkričio 14 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 57-205 duomenų matyti, kad nuteistasis nuo 2006 m. kovo 31 d. iki 2018 m. spalio 2 d. buvo gavęs 22 nuobaudas (past. – dvi nuobaudos panaikinto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 19 d. sprendimu), už įvairių pažeidimų, tokių kaip: neleistinų daiktų laikymą, teisėtų prižiūrėtojo reikalavimų nevykdymą, atsisakymą eilės tvarką dirbti nemokamus darbus, pornografinio turinio vaizdo įrašų laikymą, atsisakymą dirbti pasiūlytą apmokamą darbą ir kt., padarymą. Aukštesniojo teismo vertinimu, tikslinga pažymėti ir tai, kad už šių nuobaudų padarymą nuteistajam buvo taikytos griežčiausios drausminės nuobaudos – uždarymas į karcerį ir baudos izoliatorių, nuteistasis buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausminę. Pažymėtina, kad nors šiuo metu nuteistasis atlieka bausmę lengvosios grupės sąlygomis ir galiojančių nuobaudų neturi, vis dėlto minėtos aplinkybės suteikia pagrįsto pagrindo prielaidai, kad iš tiesų teigiama nuteistojo elgesio korekcija pastebima tik paskutiniuoju metu, tuo tarpu žvelgiant į visą bausmės atlikimo laikotarpį yra akivaizdu, kad ji tikrai nebuvo pavyzdinė. Priešingai, gausus pirmiau nurodytų nuobaudų skaičius rodo, kad L. L. nėra linkęs laikytis privalomų elgesio tvarkos taisyklių. Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje nebuvo įvertinta aplinkybė, kad 2011 m. gruodžio 9 d. rašto Nr. 22-1514 pagrindu nuteistasis L. L. buvo neteisėtas izoliuotas ir laikomas netinkamomis sąlygomis, ką konstatavo Vilniaus apygardos administracinis teismo įsiteisėjusiu 2015 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ir nuteistojo naudai iš valstybės priteisė 10 000,00 eurų patirtai neturtinei žalai atlyginti. Aukštesnysis teismas pažymi, kad L. L. dėl neteisėtų teisėsaugos institucijos atstovų veiksmų padaryta žala buvo atlyginta, todėl ši aplinkybė, nagrinėjamo klausimo aspektu, nėra itin reikšminga, kadangi ji nei patvirtina, nei paneigia, kad nuteistasis yra pasiruošęs lygtinio instituto taikymui.

10. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo neabejotinai yra svarbus ir paties nuteistojo požiūris į jo įvykdytas nusikalstamas veikas. L. L. yra nuteistas ir už labai sunkių, tarp kurių ir tokie, kurie sukėlė negrįžtamas pasekmes – kitų žmonių mirtį, sunkių, apysunkių ir nesunkių nusikaltimų padarymą. Be to, iš asmens byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo L. L. nusikalstamas elgesys yra siejamas su pačios pavojingiausios bendrininkavimo formos – nusikalstamo susivienijimo – veiklos organizavimu bei vadovavimu jam, kurio pagrindinis tikslas buvo bendras finansinės naudos siekimas. Šis tikslas buvo įgyvendinamas veikiant neteisėtai bei įvairiais būdas, tai yra disponuojant ir platinant narkotines medžiagas, disponuojant šaunamaisiais ginklais, prievartaujant turtą, naudojant fizinį ir psichologinį smurtą kitų asmenų atžvilgiu ir pan. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad L. L. kaltę pripažįsta tik iš dalies, gailesčio dėl savo veiksmų nėra linkęs reikšti ar išgyventi (t. 3 (1 dalis), b. l. 35). Vertinant nuteistojo emocinę gerovę išvadoje pažymima, kad nuteistasis šiuo metu savyje trūkumų ar neigiamų asmenybės bruožų neįžvelgia (t. 3 (1 dalis), b. l. 38). Tuo tarpu vertinant nuteistojo mąstymą išvadoje akcentuojama, kad nuteistasis, vertindamas pats save, neišskiria ir neįvardija nei aktualių problemų, nei sričių, kurios buvo susijusios su jo nusikalstamu elgesiu. L. L. yra užtikrintas savo sugebėjimais bei galimybėmis išspręsti įvairaus pobūdžio problemas, nesistengia gilintis į galimas pasekmes, todėl siekdamas savo tikslų yra labiau orientuotas į savo poreikių patenkinimą (t. 3 (1 dalis), b. l. 38-39). Iš šios L. L. asmenybės charakteristikos seka, kad nuteistasis vis dar nesugeba identifikuojant savo neigiamų asmeninių savybių, sąlygojusių jo nusikalstamumą, ir nėra pajėgus jų keisti, todėl pritartinai žemenės instancijos teismo išvadai, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas jam būtų per ankstyvas.

11. Aukštesniojo teismo vertinimu, apsauginiai veiksniai mažinantys L. L. nusikalstamo elgesio riziką, tai yra išsilavinimas ir įgytos profesinės kvalifikacijos, geri santykiai su artimaisiais, ambicingumas bei galimybė įsidarbinti būnant laisvėje, neatsveria kitų aplinkybių, dėl kurių manytina, kad L. L. dar nepakankamai pasiruošęs grįžti į visuomenę. Viena iš tokių aplinkybių – nuteistojo turimas finansinis nestabilumas bei motyvacijos darbui stoka, kuri kelia abejonių, jog nuteistasis išėjęs į laisvę savo tikslų sieks teisėtais būdais. Pažymėtina, kad nors nuteistasis yra pateikęs darbo sutartį, patvirtinančią, jog po paleidimo iš įkalinimo įstaigos jis būtų įdarbintas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tačiau, kaip matyti, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis net 11 kartų buvo baustas už atsisakymą atlikti nemokamus darbus, kartą baustas už atsisakymą vykdyti nuobaudą – pataisos įstaigų ir teritorijos tvarkymą be eilės ir kartą baustas, nes atsisakė dirbti įstaigos pasiūlytą apmokamą siuvėjo darbą. L. L. paaiškino, kad atsisakymo dirbti priežastis yra prastos darbo sąlygos, taip pat nenorėdavo dirbti žeminančio darbo, tai yra valyti pasivaikščiojimo kiemelius, koridorius ar tualetus ir kt. Nuteistasis pataisos namuose savo noru dėl darbo nesikreipė (t. 3 (1 dalis), b. l. 36). Vertindamas šias aplinkybes greta to, kad nuteistojo praeityje padarytos nusikalstamos veikos buvo sietinos su neteisėtos finansinės naudos siekimu, aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nuteistasis dar nėra pasirengęs, net ir probuojamas bei būdamas intensyvioje priežiūroje, laisvėje veikti teisėtu būdu, todėl jam negali būti taikomas lygtinis paleidimas.

12. Gynėjas skunde nurodo, kad, šiuo atveju, būtina vadovautis Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, byloje Nr. 1S-237-497/2020, kurioje konstatuota, kad lygtinio paleidimo sąlygos turi būti siejamos su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, o ne tik su jo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumu ir paskirtos bausmės trukme. Aukštesnės instancijos teismas pasisakydamas dėl šio skundo argumento pirmiausiai pabrėžia, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus, o gynėjo nurodytos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamam atvejui. Be to, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad žemesnės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo gynėjo skundą dėl Komisijos nutarimo panaikinimo, sprendimą priėmė įvertinęs ir išanalizavęs visumą reikšmingų aplinkybių, nesureikšmindamas nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir/ar paskirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės trukmės, todėl abejoti šio sprendimo objektyvumu ir teisėtumu nėra pagrindo. Skunde gynėjas nurodo, kad neaišku ką dar turi nuteistasis padaryti, kad jo pastangos būtų pakankamos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto taikymui. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad nors pastebima nemažai teigiamų nuteistojo L. L. elgesio pokyčių, tačiau jam dar reikia įdėti daugiau pastangų mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką bei susikoncentruoti į šių probleminių sričių tobulinimą: ribotą gebėjimą identifikuoti problemas, nepakankamą savo elgesio pasekmių įvertinimą, motyvacijos darbui stoką. Apibendrinant pažymėtina, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio nuteistajam, įstatymų nustatyta tvarka, pakartotinai kreiptis į Komisiją dėl lygtinio paleidimo iš pataisos namų su intensyvia priežiūra taikymo.

13. Taigi, skundžiamoje nutartyje aptartos bei aukštesniojo teismo dar kartą įvertintos aplinkybės neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad atlikta bausmės dalis jau yra pakankama ir, kad nuteistasis turės pakankamai valios bei motyvacijos laikytis ir sąžiningai vykdyti jam skirtus draudimus bei įpareigojimus, kad jis laisvėje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Lygtinai paleidus L. L. nebūtų išlaikytas proporcingumas tarp bausmės humaniškumo ir teisingumo principų, pirmajam suteikiant prioritetą, nesant objektyvaus pagrindo, nebūtų pasiekti bausmės tikslai. Šiuo metu nėra pagrindo pripažinti, kad žemesnės instancijos teismas netinkamai ar šališkai įvertino lygtinio paleidimo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl aukštesnysis teismas nuteistojo L. L. gynėjo skundą atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo L. L. gynėjo Edgaro Dereškevičiaus skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. nutarties atmesti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.