Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs suimtojo D. L. gynėjo advokato Ž. Rutkausko skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-08-28 nutarties, kuria D. L. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. L. įtariamas tuo, kad jis, 2009 m. vasario 4-8 dienomis, Kaune prie geležinkelio Stoties, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su R. M., T. M., R. V., J. N. ir V. S., bendrais veiksmais, pasinaudodamas nukentėjusiųjų A. B. ir L. B. pažeidžiamumu, tai yra sunkia materialine padėtimi, verbavo nukentėjusiąsias vykti į Jungtinę Karalystę dirbti prostitutėmis, nukentėjusiosioms sutikus, 2009 m. vasario 8 dieną automobiliu ir lėktuvu gabeno A. B. ir L. B. į Jungtinę Karalystę Leeds miestą adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas, kad butų pelnomasi iš nukentėjusiųjų prostitucijos ir iki 2009 m. gegužės mėnesio ikiteisminio tyrimo nenustatytos dienos pelnėsi iš jų prostitucijos, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 147 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos BPK 140 straipsnyje numatyta tvarka 2009-07-30 D. L. buvo sulaikytas, 2009-07-31 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – vienam mėnesiui, o skundžiama to paties teismo 2009-08-28 nutartimi pratęstas D. L. taikytos kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 (trims) mėnesiams.

Suimtojo D. L. gynėjas advokatas Ž. Rutkauskas skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009-08-28 nutartį ir įtariamąjį D. L. iš suėmimo paleisti. Teigia, kad šios kardomosios priemonės pratęsimas yra netikslingas, nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje pateikiama teismo išvada dėl suėmimo taikymo jo ginamajam pagrindų nepagrįsta teisiškai reikšmingais argumentais ir yra nepakankama pratęsiant BPK numatytą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą tokiam ilgam trijų mėnesių laikotarpiui. Gynėjas nurodo, kad jo ginamojo įtariamojo asmenybė charakterizuojama teigiamai, jis anksčiau nėra teistas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, o tos aplinkybės, jog yra nevedęs ir paskutiniu metu yra nutrūkę darbo santykiai, turi pažįstamų asmenų užsienyje, dar nėra pakankamas pagrindas manyti, jog jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Taip pat gynėjas mano, jog nepagrįstas teismo argumentas, kad įtariamasis trukdys procesui, nes šiam pagrindui būtinų duomenų buvimas yra grindžiamas prielaidomis ir spėlionėmis, o ne pagrįstais faktiniais duomenimis. Gynėjo manymu, neteisėtas yra ir BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatyto suėmimo skyrimo (pratęsimo) pagrindo taikymas jo ginamajam, nes nėra ir negali būti jokių duomenų, kad ginamas įtariamasis iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų.

Gynėjas skunde teigia, kad D. L. dėl analogiško įtarimo jau buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, Leeds mieste, kur buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas policijoje, tačiau byla buvo nutraukta, kas remiantis BPK 121 str. 2 d. vertintina kaip duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, nepakankamumas.

Teismo posėdyje prokurorė prašo skundą atmesti.

Skundas atmetamas.

Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje numatytų pagrindų. BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Panevėžio m. apylinkės teismas įtariamajam D. L. suėmimo terminą pratęsė dėl to, kad yra neišnykęs šios kardomosios priemonės taikymo ir jos termino tęsimo pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, t. y. kad jis, būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

BPK 122 straipsnio 2 dalis nustato, kad kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, pratęsdamas D. L. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, teisingai konstatavo, kad nutarties dėl suėmimo pratęsimo priėmimo dieną suėmimo pagrindas ir sąlygos nėra išnykę. Byloje surinkti duomenys, t. y. liudytojų A. B. ir G. V. parodymai, kratos ir asmens atpažinimo protokolų duomenys, slapto sekimo duomenys, iš Jungtinės karalystės pagal teisinės pagalbos pavedimą gauta medžiaga ir kita bylos medžiaga leidžia teigti, jog byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad D. L. padarė jam inkriminuojamą BK 147 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, už kurią numatyta tik griežta laisvės atėmimo bausmė. Tyčinės veikos, kurios padarymu įtariamas D. L., pobūdis ir sunkumas – ji priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, taip pat gresiančios labai griežtos bausmės tikimybė bei tai, kad įtariamasis būdamas darbingas nedirba bei neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, galimai pragyveno iš nusikalstamu būdų įgytų lėšų, turi ryšių užsienyje, leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje D. L. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro bei teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.). Visos minėtos aplinkybės rodo, kad jokiomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 str. numatytų tikslų pasiekti neįmanoma, kaip tik įtariamajam D. L. taikant griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Gynėjo skundo argumentai dėl nepagrįsto BPK 122 str. 1 d. 3 p numatyto suėmimo pagrindo taikymo D. L. atmetami- skundžiamoje nutartyje toks suėmimo pagrindas (numatytas BPK 122 str. 1 d. 3 p.) nėra nurodytas ir gynėjo nurodytu pagrindu D. L. suėmimas nėra skirtas.

Remdamasis išdėstytu skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nutartis yra teisėta, kardomoji priemonė – suėmimas – D. L. pratęsta pagrįstai, esant įstatyme numatytiems pagrindams bei sąlygoms, nepažeidžiant jokių nacionalinių ar tarptautinių teisės aktų reikalavimų, todėl naikinti ar keisti nutartį skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Suimtojo D. L. gynėjo advokato Žygimanto Rutkausko skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio m. apylinkės teismo 2009-08-28 nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.