Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios Institucijos – Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės įgaliotai atstovei Irenai Biriukovienei,

asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje, - R. M. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal nukentėjusiojo I. M. skundą Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinei dėl 2009-04-29 nutarimo, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. M. atžvilgiu, panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009-04-29 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 būrio vado Henriko Aleksandravičiaus nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 286187, remiantis ATPK 250 str. 1 p., buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. M. atžvilgiu, kaip nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., įvykio ir sudėties.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R.M. atžvilgiu buvo nutraukta dėl nukentėjusiojo keturračio motociklo Yamaha v/n 2564 TL galinės dalies apgadinimo susidūrimo, įvykusio 2009-03-15 apie 18 val. 20 min. Kauno mieste, Ignalinos – Jaunimo gatvių sankryžoje, pasekoje.

Nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios Institucijos įgaliota atstovė teismo prašė palikti nutarimą nepakeistą, o nukentėjusiojo skundo nepatenkinti.

Įgaliota atstovė paaiškino, kad policijos pareigūnai, tyrę eismo įvykio aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog policijos tarnybinio automobilio vairuotojo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Pagrindinė priežastis transporto priemonių susidūrimui buvo nukentėjusiojo veiksmai, kurie prieštaravo KET reikalavimams. Abiejų keturračių motociklų vairuotojai Kauno miesto ribose pavojingai manevravo ir kėlė realią grėsmę eismo saugumui. Pareiškėjas savo vairuojama transporto priemone sąmoningai blokavo policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, nepakluso teisėtam reikalavimui sustoti. Dėl šių aplinkybių policijos pareigūnams buvo pakankamas pagrindas persekioti KET pažeidėjus. Nukentėjusysis nesuvaldė savo transporto priemonės ir posūkyje atsitrenkė į šaligatvio bortelį bei nuo smūgio jo vairuojama transporto priemonė atšoko atgal į važiuojamąją dalį. Tai sudarė neišvengiamą kliūtį persekiojančiam policijos tarnybiniam automobiliui.

Asmuo, kuriuo atžvilgiu priimtas nutarimas nutraukti administracinės bylos teiseną prašė nukentėjusiojo skundo nepatenkinti ir nutarimą palikti nepakeistą.

Jis teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2009-03-15 apie 18 val. kartu su porininku policijos tarnybiniu automobiliu važiavo Birželio 23-osios gatve link Savanorių prospekto. Policijos automobilį, kuris buvo pažymėtas specialiomis spalvomis, vairavo jis. Kai sustojo sankryžoje, pamatė priekyje už kelių automobilių stovinčius du keturračius motociklus – mėlyną ir juodą. Vėliau paaiškėjo, kad mėlynos spalvos transporto priemonę vairavo nukentėjusysis. Abiejų minėtų transporto priemonių vairuotojai buvo užsidėję šalmus. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui abu motociklai pasuko į Savanorių prospektą. Įvažiuodamas į Savanorių prospektą juodos spalvos motociklo, buvusio be valstybinio numerio ženklo, vairuotojas staiga pakėlė motociklą ant galinių ratų, po to paguldė motociklą ant kairiojo šono, du dešinius ratus pakeldamas į orą. Po to abu keturračiai, didindami greitį, nuvažiavo Savanorių prospektu. Pastebėję tokį pavojingą transporto priemonių manevravimą, jis su porininku įjungė tarnybinio automobilio garsinį signalą, švyturėlius ir pradėjo persekioti abiejų motociklų vairuotojus. Abu motociklai greitai manevravo, staiga persirikiuodavo iš vienos eismo juostos į kitą. Jie miesto ribose važiavo labai greitai, kadangi jis automobiliu važiavo apie 110 km/h greičiu, tačiau negalėjo aplenkti motociklų. Jo porininkas garsiakalbio pagalba pareikalavo motociklų vairuotojų sustoti, tačiau vairuotojai nereagavo į reikalavimą. Jie ir toliau, pavojingai manevruodami, važiavo Gaižiūnų, S. Lozoraičio, Žeimenos, Ignalinos gatvėmis. Motociklų vairuotojai ne kartą buvo atsigręžę jų pusėn, ir privalėjo matyti, kad yra persekiojami tarnybinio policijos automobilio su nuolat įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu. Jų tarnybinis automobilis paskui antrąjį mėlynos spalvos keturratį važiavo atsilikęs maždaug 30-40 metrų. Važiuodamas jis bandė aplenkti motociklus, bet nukentėjęs savo transporto priemone blokavo policijos automobilį ir neleido to padaryti. Ignalinos ir Jaunimo gatvių sankryžoje pareiškėjas nesuvaldė transporto priemonės, trenkėsi į kelio bortelį, staiga nuo jo atšoko į važiuojamosios dalies vidurį ir tokiu būdu užtvėrė kelią policijos automobiliui. Jis stabdė savo tarnybinį automobilį, suko į kairę, tačiau dėl mažo atstumo automobilis dešiniu priekiniu kampu atsitrenkė į pareiškėjo motociklo galinę dalį. Kitas motociklas, kuris buvo be valstybinio numerio ženklo, nesustojęs nuvažiavo tolyn. Iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes šis policijos pareigūnas išdėstė ir iš karto po įvykio rašytame tarnybiniame pranešime (b.l. 27), paaiškinime (b.l. 37-38), taip pat viešame teismo posėdyje Kauno miesto apylinkės teisme (b.l. 64-66).

2009-04-29 nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena paliktinas nepakeistas ir nukentėjusiojo skundas nepatenkintinas (ABTĮ 124 str. 1 d. 1 p.)

Iš prijungtos administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. F 286187 dokumentų (b.l. 11-47), 2009-07-30 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-2321-725/2009 (b.l. 64-66) duomenų visumos matyti, kad 2009-04-29 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės pareigūno nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje, remiantis ATPK 250 str. 1 p., buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. M. atžvilgiu, kaip nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., įvykio ir sudėties. Pateiktų duomenų visuma taip pat patvirtina aplinkybes, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R.M. atžvilgiu buvo nutraukta dėl nukentėjusiojo keturračio motociklo Yamaha v/n 2564 TL galinės dalies apgadinimo susidūrimo, įvykusio 2009-03-15 apie 18 val. 20 min. Kauno mieste, Ignalinos – Jaunimo gatvių sankryžoje, kai į šio motociklo galinį kairį kampą priekiniu dešiniu kampu atsitrenkė policijos tarnybinis automobilis. 2009-04-29 nutarime buvo konstatuota, kad policijos tarnybinio automobilio vairuotojas KET reikalavimų nepažeidė, o 2009-07-30 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimu (šiuo metu šis procesinis dokumentas dar neįsiteisėjęs) nustatyta, kad motociklo vairuotojo veiksmuose buvo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėtis. Be to, liudytojas G. L. (policijos tarnybiniu automobiliu važiavęs policijos pareigūnas) teismo posėdžio metu parodė, kad 2009-03-15 apie 18 val. kartu su policijos pareigūnu R. M. prie sankryžos gatvės važiuojamojoje dalyje pamatė du keturračius motociklus. Vienas iš motociklų, buvusio be valstybinio numerio ženklo, juodos spalvos, vairuotojų pakėlė motociklą ant galinių ratų, po to paguldė motociklą ant kairiojo šono, du dešinius ratus pakeldamas į orą. Pamatę tokį pavojingą manevrą, jie specialiu policijos tarnybiniu automobiliu pradėjo persekioti abu motociklus. Važiavo paskui motociklus, įjungę garsinį signalą ir švyturėlius. Abu motociklai manevravo, persirikiuodami iš vienos eismo juostos į kitą, važiavo labai dideliu greičiu, taip keldami pavojų kitiems eismo dalyviams. Jis garsiakalbiu liepė motociklams sustoti, tačiau jų vairuotojai nereagavo į reikalavimą ir toliau, pavojingai manevruodami, važiavo Gaižiūnų, S. Lozoraičio, Žeimenos, Ignalinos gatvėmis. Motociklų vairuotojai ne kartą buvo atsigręžę jų pusėn, matė, kad yra persekiojami tarnybinio policijos automobilio su nuolat įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu, tačiau nesustodami važiavo toliau. Ignalinos ir Jaunimo gatvių sankryžoje antrojo motociklo, kurio valstybinis Nr. 2564 TL, vairuotojas nesuvaldė transporto priemonės – trenkėsi į kelio bortelį, nuo jo atšoko atgal ir susidūrė su policijos automobiliu. Kitas keturratis motociklas, kuris buvo be valstybinio numerio ženklo, nesustojęs nuvažiavo tolyn ir nebuvo sulaikytas. Iš esmės analogiškai įvykio aplinkybes šis policijos pareigūnas išdėstė ir iš karto po įvykio rašytame tarnybiniame pranešime (b.l. 21), taip pat viešame teismo posėdyje Kauno miesto apylinkės teisme (b.l. 64-66). Netikėti policijos pareigūnų R. M. , G. L. tarnybinių pranešimų duomenimis, jų parodymais, duotais teismo posėdžio metu, teismas neturi jokio pagrindo. Pareigūnai vykdė savo tarnybines pareigas, nukentėjusiojo nepažįsta, anksčiau su juo susitikę nebuvo. Jokių asmeniškumų arba kitokio netarnybinio suinteresuotumo teismas nenustatė. Teismas šiuos duomenis (policijos pareigūnų parodymus ir jų tarnybinių pranešimų bei paaiškinimų duomenis) laiko nešališkais ir remiasi jais priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d., Teismų įstatymo 33 str., LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. N16-512/2007).

ATPK 127 str. 2 d. numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Nagrinėjamoje byloje būtina nustatyti, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir tai, kad tas pažeidimas buvo pagrindine priežastimi techniniu požiūriu autoįvykiui kilti (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d., LVAT 2007-01-11 nutartis administracinėje byloje Nr. N 16 -320/2007). Teismui pateiktais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis ir nenustatytas asmuo Kauno mieste, vairuodami keturračius motociklus ir važiuodami greta, nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams sustabdyti savo vairuojamas transporto priemones. Tai davė pakankamą pagrindą policijos tarnybinio automobilio vairuotojui tarnybiniu policijos automobiliu persekioti akivaizdžius KET 4 p., 6 p., 7 p., 9 p., 17 p., 18 p., 26 p., 106 p., 191 p., ir, tuo pačiu, ATPK 130 str. 1 d. pažeidimus darančius transporto priemonių vairuotojus. Teismas atmeta pareiškėjo motyvus, kad jis, kaip pats teigia, važiuodamas 40-50 km/h greičiu, negirdėjo už jo 30-40 metrų atstumu važiuojančio su nuolat įjungtais švyturėliais policijos tarnybinio automobilio garsinio signalo bei garsiakalbiu ne kartą aiškiai išreikšto reikalavimo sustabdyti transporto priemonę. Bylos duomenys patvirtina, kad važiuojant pareiškėjas ne kartą buvo atsisukęs. Dėl šių priežasčių jis privalėjo reaguoti ir nedelsiant vykdyti policijos pareigūnų reikalavimus. Kaip jau buvo minėta, policijos pareigūnų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, neprieštaraujantys tarpusavyje bei kitiems byloje esantiems duomenims, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Pareiškėjo motyvus šioje situacijoje teismas vertina kaip gynybinę administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poziciją ir siekimą išvengti administracinės atsakomybės. Pareiškėjo išdėstytos eismo įvykio, kurio metu policijos automobilis trenkėsi į motociklo galinę dalį, aplinkybės vertinamos kaip prieštaraujančios kitiems byloje surinktiems duomenims. Pateiktų įrodymų visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad sankryžoje sukdamas į kairę pareiškėjas nesuvaldė savo transporto priemonės ir priekiniu kairiu ratu atsitrenkė iš šaligatvio bortelį. Nuo smūgio jo vairuojama transporto priemonė atšoko link gatvės važiuojamosios dalies vidurio ir sudarė neišvengiamą kliūtį policijos tarnybiniam automobiliui. Šie pareiškėjo veiksmai prieštaravo KET 133 p., 134 p. reikalavimams. Taigi, šiuo atveju pagrindinė techniniu požiūriu priežastis šiam eismo įvykiui kilti buvo pareiškėjo veiksmai. Pareiškėjo reikalavimas pripažinti policijos tarnybinio automobilio vairuotojo kaltę dėl šio eismo įvykio negali būti tenkintinas. Teismas nenustatė, kad policijos tarnybinio automobilio vairuotojas pažeidė kokius nors KET reikalavimus, kurie būtų tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu bei atsiradusiomis pasekmėmis. Be to, teismui pateiktų duomenų visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės specialistas R. M. 2009-03-23 buvo statutinis valstybės tarnautojas ir įvykio metu vykdė tarnybines pareigas (b.l. 15-17, Vidaus tarnybos statuto 2 str., Policijos veiklos įstatymo 2 str.). Vykdydamas tarnybines pareigas dėl eismo saugumo užtikrinimo savo veikloje jis privalėjo vadovautis Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatomis, Policijos veiklos įstatymo, Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir kitų teisės aktų reikalavimais. Teismas, įvertinęs pateiktų įrodymų visumą, neturi jokio pagrindo išvadai, kad R. M. veiksmai, persekiojant pareiškėjo ir nenustatyto asmens vairuojamas transporto priemones, kurios buvo padarę akivaizdžius KET pažeidimus, būtų prieštaravę Policijos veiklos įstatymo 4 str., 5 str., 16 str., 18 str., 24 str. nuostatoms, Policijos patrulių veiklos instrukcijos XIV, XVI skyrių, KET normų reikalavimams. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad duotoje situacijoje net ir konstatavus, jog policijos tarnybinio automobilio vairuotojo veiksmai prieštaravo KET 133 p., 134 p. reikalavimams, tai nebūtų pagrindas patraukti jį administracinėn atsakomybėn. Šis pažeidimas nebūtų tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, kadangi jo veiksmai turėtų būti kvalifikuojami kaip būtinasis reikalingumas, kuris šalina administracinę atsakomybę (ATPK 17 str., 250 str. 4 p.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja, kad ATPK 250 str. 1 p. numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas ir kas kaltas jo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Dėl to būtina įvertinti aplinkybes, ar Institucijos surinkti įrodymai yra pakankami siekiant neabejotinai nustatyti, kad policijos pareigūno veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Teisės teorijoje vyrauja nuostata, kad visos iškilusios abejonės ir nepašalinti neaiškumai turi būti vertinami įtariamo teisės pažeidimą padariusio asmens naudai, kadangi tiek skiriant administracines nuobaudas, tiek kriminalines bausmes, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcija. Teismui pateiktų įrodymų visuma duoda pakankamą pagrindą išvadai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinktas pakankamas pagrindas faktinių duomenų išvadai, kad, būtent, R.M. pažeidė KET reikalavimus. Taip pat konstatuotina, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R.M. atžvilgiu pagrįstai nutraukta, kaip nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2d., įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, būtina pašalinti visas kilusias abejones dėl jo kaltės, o nesant galimybės pašalinti tokių abejonių – jos turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (ABTĮ 13 str., 20 str. 3 d., Teismų įstatymo 33 str., Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-153/2008 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

2009-04-29 Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 būrio vado Henriko Aleksandravičiaus nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. F 286187 kuriuo, remiantis ATPK 250 str. 1 p., buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena R. M. atžvilgiu, kaip nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 d., įvykio ir sudėties, palikti nepakeistą ir I. M. skundo nepatenkinti.

Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųsta Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.