Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. R. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutarties V. R. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas pagal Lietuvos Respublikos ATPK (toliau – ATPK) 127 str. 1 d. už tai, kad jis 2013-12-07 15.05 val. Prienų r. sav. kelio Kaunas – Prienai – Alytus 44,5 km vairuodamas traktorių ir keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl ko paskui važiavęs automobilis atsitrenkė į traktorių. Eismo įvykio metu lengvojo automobilio keleiviams padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, apgadintos transporto priemonės.

Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos vyresniojo specialisto 2014-06-19 nutarimu V. R. paskirta 500 Lt bauda.

V. R. skundžia Prienų rajono apylinkės teismo 2014-12-31 nutartį, prašo ją panaikinti, bei panaikinti Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos vyresniojo specialisto administracinio teisės pažeidimo 2014 m. birželio 19 d. protokolą ir nutarimą, ir bylą nutraukti. Skunde nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu buvo akcentuotas faktas, kad byloje esantys duomenys dėl eismo įvykio aplinkybių įforminimo netikslūs ir nepakankami, kad kaltu dėl eismo įvykio pripažinti V. R.. 2014 m. lapkričio 19 d. teismui buvo pateiktas prašymas administracinėje byloje paskirti kompleksinę vaizdų ir eismo įvykio ekspertizę, prašyme suformuluoti klausimai ekspertui. 2014 m. gruodžio 22 d. teismo posėdžio metu, teismui pateiktas papildomas prašymas dėl klausimų ekspertui papildymo. Byloje pateikta 2014 m. gegužės 28 d. specialisto išvada Nr.11-22 (14), nėra išsami. Ekspertui buvo netinkamai suformuluoti klausimai, dėl ko nebuvo pilnai atskleistas eismo įvykio aplinkybių mechanizmas. Ikiteisminio tyrimo metu bei administracinės bylos nagrinėjimo teisme metu, nebuvo atsakyta į esminius klausimus, kurioje gi važiuojamosios dalies vietoje įvyko transporto priemonių susidūrimas, atsižvelgiant į transporto priemonių išsidėstymą po susidūrimo, šių apgadinimus, šukių, plastiko ir kitokių detalių nuolaužas važiuojamojoje kelio dalyje, kokioje padėtyje viena kitos ir važiuojamosios dalies atžvilgiu, buvo transporto priemonės pirminio jų kontakto metu, tiksli automobilių susidūrimo vieta, nes tokie klausimai net nebuvo suformuluoti ekspertui ikiteisminio tyrimo metu, formuluojant užduotį eismo įvykio tyrimui atlikti. Byloje yra akivaizdūs prieštaravimai ir neatitikimai liudytojų parodymuose, pateikta specialisto išvada neišsami, prieštaringa, skiriasi nuo faktinių eismo įvykio aplinkybių. Šie prieštaravimai bylos nagrinėjimo teisme metu pašalinti nebuvo, į esminius klausimus taip ir nebuvo atsakyta.

Skunde taip pat nurodoma, kad 2013 m. gruodžio 7 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, 2013 m. gruodžio 7 d. sudarytame autoavarijos vietos plane, netiksliai ir ne visi duomenys užfiksuoti (šukės, nuolaužos ir kt.) ir jie neatitinka tų faktinių duomenų, kurie užfiksuoti fotonuotraukose DSC00510, DSC00511, DSC00512, DSC00513, DSC00514, DSC00515, DSC00518, DSC00526, DSC00528, Atvaizd0143, Atvaizd0146, Atvaizd0147. Nėra atsakyta į pagrindinį klausimą, kurioje eismo juostoje ir kurioje kelio dalyje (arčiau kairiojo kelkraščio, arčiau važiuojamosios dalies paženklintos linijos, skiriančios eismo juostas ir kt. įvyko automobilio „Mazda“, vairuojamo K. A. ir traktoriaus „MTZ 82“, vairuojamo V. R., susidūrimas, kas turi esminės reikšmės šioje byloje.

Skunde pažymima, kad 2014 m. spalio 21 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja automobilio „Mazda“, keleivė P. T. parodė, kad automobiliui „Mazda“ išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, tuo metu, staiga, išvažiavo ir traktorius. Lenkimo manevrą pradėjo, likus iki traktoriaus 10-15 m atstumui. Mažesnė automobilio „Mazda“ dalis buvo priešpriešinio eismo juostoje, vairuotojas bandė stabdyti, ratai pradėjo mėtytis, kairiau bandė nusukti. Traktorius važiavo lėtai, savo eismo juostos viduriu. Jį aplenkė viena transporto priemonė, pradėjo ir jie lenkti. Traktorius suko į kairę, posūkio nerodė. Automobilio keleivio pusė, atsitrenkė į traktoriaus galinį ratą. Mano, kad traktoriaus kairės pusės ratas buvo priešpriešinio eismo juostoje. Liudytojas, automobilio „Mazda“ vairuotojas K. A. parodė, kad važiavo apie 70 km./h greičiu. Priekyje jo, ta pačia eismo juosta važiavo traktorius, vienas automobilis aplenkė traktorių. Jo vairuojamas automobilis visais keturiais ratais buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą lenkimo manevrui atlikti. Tuo metu traktorius parodė kairio posūkio signalą, pradėjo kairio posūkio manevrą, kairės pusės ratais išvažiavęs buvo į priešpriešinio eismo juostą, darė staigų posūkio manevrą. Jis pradėjo stabdyti ir atsitrenkė į traktoriaus galinę dalį. Lenkimo manevrą pradėjo likus iki traktoriaus 30-45 m atstumui, traktorius pradėjo kairio posūkio manevrą, likus iki jo 20-25 m atstumui. Susidūrimo metu, traktorius galėjo būti pasisukęs 9 laipsnių kampu. Liudytojas A. G. parodė, kad keliu Kaunas-Prienai-Alytus, į Alytų jis važiavo automobiliu „Audi 80“, 90 km/h greičiu. Priekyje jų 300-400 m atstumu važiavo automobilis „Mazda“, judėjo tolygiai automobilis „Audi 80“, nei artėjo, nei tolo nuo automobilio „Mazda“. Matė, kaip priekyje važiavo traktorius raudonos spalvos. Matė, kaip automobilis „Mazda“ pilnai išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, lenkimo manevrui atlikti. Traktorius suko pamažu, ar rodė posūkį, nematė. Staiga automobilis „Mazda“ metėsi į dešinę pusę, nors turėjo galimybę baigti manevrą. Tiesiai į traktoriaus galą atsitrenkė automobilis „Mazda“. Tuo metu snigo, buvo šlapdriba. Susidūrimas įvyko viduryje kelio.

Skundo autoriaus teigimu, vertinant liudytojų parodymus, įvertinus važiuojamosios dalies ir eismo juostų pločius, traktoriaus ir lengvojo automobilio važiavimo greitį, pastarasis judėjo ne mažesniu kaip 90 km/h greičiu, kad lengvasis automobilis lenkimo manevrą pradėjo likus iki traktoriaus 10-15 m atstumui, traktorius transporto priemonių susidūrimo metu, niekaip negalėjo būti priešpriešinio eismo juostoje. Taigi automobilio „Mazda“ vairuotojas turėjo galimybę pradėjęs lenkimo manevrą, sėkmingai jį ir užbaigti, ir kliūties jokios tam nebuvo. Liudytojų parodymai dėl esminių eismo įvykio aplinkybių vertinti kritiškai, kadangi tuo atveju, jeigu traktoriaus vairuotojas būtų pradėjęs kairio posūkio manevrą pradėjęs persirikiuoti ir jam kirtus priešpriešinio eismo juostą, posūkiui į kairę atlikti, tokiu atveju, traktoriaus padėtis, važiuojamosios dalies atžvilgiu, transporto priemonių judėjimo kryptimi tiesiai, būtų pakitusi, traktorius susidūrimo metu, būtų stovėjęs atitinkamu kampu ir smūgis tokiu atveju, būtų ne į traktorius galinę dalį, bet į traktoriaus šoną, kampu, priklausomai nuo posūkio kampo, kiek buvo traktorius pasisukęs. Kaip matyti iš bylos medžiagos tai nėra nustatyta. Jeigu traktorius jau buvo pradėjęs kairio posūkio manevrą, tai jokiu būdu jis negalėjo važiuoti tiesiai. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad smūgis buvo tiesioginis į traktoriaus galine dalį, lengvojo automobilio priekine dalimi. Taigi akivaizdu, kad lengvojo automobilio vairuotojas, nepasirinko saugaus greičio, ir atsitrenkė į traktoriaus galinę dalį.

Be to, yra ir esminiai prieštaravimai tarp liudytojų parodymų, kurie bylos nagrinėjimo teisme metu, pašalinti nebuvo. Automobilio „Mazda“ vairuotojas ir keleivė P. T. teigia, kad jokio staigaus manevro į dešinę automobilio „Mazda“ vairuotojas neatlikinėjo. Tuo tarpu liudytojas A. G. teigia priešingai, kad lengvasis automobilis, bebaigiantis lenkimo manevrą, staiga metėsi į dešinę pusę ir atsitrenkė į traktoriaus galinę dalį, nors galėjo užbaigti lenkimo manevrą. Teismo nutartyje konstatuotas faktas, kad traktorius staiga parodė posūkį į kairę ir pradėjo sukti, prieštarauja liudytojų parodymams, transporto priemonių apžiūros protokoluose įtvirtintiems duomenims, fotonuotraukose užfiksuotiems duomenims, nes tokiu atveju, lengvasis automobilis turėjo atsitrenkti ne į traktoriaus galinę, bet į šoninę dalį. Pagrįsta išvada būtų tokia - susidūrimo metu, traktorius judėjo tiesiai.

Anot skundo autoriaus, teismas didžiausią įrodomąją galią teikia byloje nesuinteresuoto asmens liudytojo A. G. parodymams, ir mano, kad jo parodymai atitinka P. T. ir K. A. parodymams. Tačiau jų parodymai, dėl esminių eismo įvykio aplinkybių skiriasi. Teismas nepagrįstai konstatuoja, kad liudytojų parodymai paneigia pareiškėjo versiją, jog pirmas manevrą (sukti į kairę) pradėjo jis, o ne automobilio „Mazda“ vairuotojas (lenkimo manevrą). Kaip matyti iš bylos medžiagos, traktoriaus vairuotojas iš viso nebuvo pradėjęs kairio posūkio manevro, jis važiavo tiesiai savo eismo juosta, nes iki įvažiavimo į jo sodybą jam dar buvo likęs apie 30 m atstumas. Kokiais duomenimis vadovaujasi teismas, teigdamas priešingai, taip ir lieka neaišku. Teismo išvados, nepagrįstos jokiais objektyviais duomenimis ir prieštarauja byloje esantiems įrodymams.

Skunde nurodoma, kad 2014 m. lapkričio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. V. parodė, kad gavusi pranešimą 2013 m. gruodžio 7 d. atvyko į eismo įvykio vietą. Sudarė eismo įvykio schemą fotografavo, sudarytame autoavarijos vietos plane, visi duomenys buvo tiksliai užfiksuoti kaip, kad ir buvo eismo įvykio metu (automobilių padėtys po eismo įvykio, šukės, nuolaužos, ratų pėdsakai ir kt.) Liudytoja V. A. parodė, kad gavusi pranešimą, 2013 m. gruodžio 7 d. atvyko į eismo įvykio vietą, pripažino, kad ne visi autoavarijos vietos plane užfiksuoti duomenys, kurie matomi fotonuotraukose ir, kad procesiniai dokumentai eismo įvykio suforminti netiksliai. Taigi, byloje esančius esminius neatitikimus dėl eismo įvykio aplinkybių įforminimo, teismas nelaikė naujai paaiškėjusiais objektyviais duomenimis, turinčiais teisinės reikšmės įvykio aplinkybėms.

Skunde taip pat nurodoma, kad teismas pernelyg sureikšmino, 2014 m. gegužės 28 d. specialisto išvadą, kurios išvados nėra išsamios ir pilnos, ką bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino ir ekspertas I. G. tvirtindamas, jog jis tyrė eismo įvykį ir atsakė į klausimus tą apimtimi, kokie klausimai jam suformuluoti. Ekspertui buvo pateikti V. R. ir jo advokato prašymai (2014-11-22, 2014-12-22) dėl kompleksinės vaizdų ir eismo įvykio ekspertizės skyrimo, kuriuose suformuluoti klausimai. Ekspertas susipažinęs su jam pateiktais prašymais ir juose suformuluotais klausimais ekspertizei atlikti, išsakė nuomonę, dėl galimybės į juos atsakyti ir išskyrė klausimus, kurie priskirtini jo kompetencijai ir turimai kvalifikacijai. Tačiau pateikti išvadą, jo kompetencijai priskirtiniems pateiktiems klausimams teismo posėdžio metu, be atskiro tyrimo, negalėjo. Ekspertas pažymėjo, kad atsakyti į jo kompetencijai suformuluotus klausimus, reikia atlikti papildomą ekspertinį tyrimą. Ekspertas pripažino, kad atlikdamas ekspertinį tyrimą ir teikdamas išvadą, jam pateiktų fotonuotraukų netyrė, o su jomis tik paprasčiausiai susipažino. Į pateiktą klausimą, ar yra objektyvių duomenų teigti, neatlikus papildomo tyrimo, kad traktorius buvo kirtęs ašinę liniją, t.y. išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, ekspertas patvirtino, kad tokių duomenų nėra. Jis tyrė tuos duomenis, kurie buvo reikalingi atsakyti į jam suformuluotus klausimus. Šiuo metu jam pateikti nauji klausimai ir pateikti papildomi duomenys, į kuriuos atsakyti reikalingas papildomas tyrimas. Ekspertas pažymėjo, kad 2014 m. rugsėjo 22 d. pateiktame prašyme skirti kompleksinę ekspertizę, dalis klausimų, priskirtini vaizdų specialisto kompetencijai. Taigi neatlikus papildomo tyrimo, neatlikus papildomo eismo įvykio aplinkybių modeliavimo, pagal pateiktus papildomus duomenis ir suformuluotus papildomus klausimus, ekspertas pasisakyti teismo posėdžio metu negalėjo. Teismas nepagrįstai koncentravosi ties viena aplinkybe, kuris gi iš vairuotojų pirmas pradėjo manevrą: ar automobilio Mazda vairuotojas lenkimo manevrą ar traktorius kairio posūkio manevrą. Šios aplinkybės byloje taptų visiškai nereikšmingos nustačius, kurioje važiuojamosios vietos dalyje, įvyko susidūrimas, nes byloje objektyvių duomenų, kad traktorius būtų išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, kur teismo manymu ir įvyko susidūrimas, nėra, šis klausimas skiriant ekspertizę užduotas nebuvo. 2013 m. gruodžio 7 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole, 2013 m. gruodžio 7 autoavarijos vietos plane užfiksuoti pagrindiniai duomenys (nuolaužos, šukės), kas leistų maksimaliai tiksliai nustatyti transporto priemonių susidūrimo vietą, skiriasi nuo fotonuotraukose užfiksuotų, todėl objektyviai nustatyti, kur susidūrė automobiliai, neištyrus byloje esančių fotonuotraukų, nėra galimybės. Teismas visiškai nepagrįstai atmetė prašymą skirti byloje kompleksinę vaizdų ir eismo įvykio ekspertizę, motyvuodamas tuo, kad byloje yra pakanka duomenų procesiniam sprendimui administracinėje byloje priimti. Byloje objektyvių duomenų, kad susidūrimas įvyko priešpriešinio eismo juostoje nėra, o nustačius, kad susidūrimas įvyko eismo juostoje traktoriaus judėjimo kryptimi iki susidūrimo, visos kitos aplinkybės taptų nereikšmingomis techniniu požiūriu. Duomenys byloje prieštaringi, šiuos prieštaravimus pašalinti, nepasitelkus specialistų, neįmanoma. Teismas neskyrė pakankamai dėmesio šioms aplinkybėms išsiaiškinti ir todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Teismas nutarime nurodė į Kelių eismo taisyklių punktą numatantį bendrąją eismo dalyvių pareigą (106 punktas), tačiau objektyvių duomenų, kad būtent šias pareigas pažeidė būtent V. R., o ne K. A., byloje nepakanka.

Skunde teigiama, kad teismas pernelyg sureikšmino liudytojų parodymus dėl eismo įvykio aplinkybių. Kelių eismo įvykio aplinkybių tyrimo specifiką apsprendžia ir lemia ne subjektyvusis eismo įvykio dalyvių vertinimas ar kiekvieno iš eismo įvykio dalyvių subjektyvus įvykio aplinkybių supratimas ir pateikimas, bet eismo įvykio aplinkybių objektyvusis techninis vertinimas. Todėl suteikti esminę reikšmę subjektyviems liudytojų parodymams, o dar prieštaringiems, kelių eismo įvykio tyrimo bylose, nėra teisinga.

V. R. apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylai reikšmingos aplinkybės yra nustatomos remiantis įrodymais: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 2 d.). ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

V. R. nubaustas pagal ATPK 127 str. 1 d., kur numatyta administracinė atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. ATPK 127 str. 1 d. numatytos veikos požymiai įtvirtinti blanketinėje dispozicijoje, todėl atskleidžiant jos turinį privalu remtis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Kelių eismo taisyklėmis.

Kelių eismo taisyklių 106 p. (redakcija galiojusi iki 2014-10-11) numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nutartis atitinka faktinę bylos medžiagą, yra pagrįsta išanalizuotų įrodymų visetu, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino.

Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog V. R. 2013-12-07 15.05 val. Prienų r. sav. kelio Kaunas – Prienai – Alytus 44,5 km vairuodamas traktorių ir keisdamas važiavimo kryptį neįsitikino, kad tai daryti saugu, dėl ko paskui važiavęs automobilis atsitrenkė į traktorių. Eismo įvykio metu lengvojo automobilio keleiviams padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 106 p., reikalavimus, padarė ATPK 127 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą. Nagrinėjamu atveju kilę padariniai, t. y. keleivių sveikatos sutrikdymas buvo dėsningas V. R. padaryto KET pažeidimo rezultatas ir priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais.

Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, apygardos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Apygardos teismas pažymi, kad dėl visų apeliaciniame skunde keliamų klausimų motyvuotai pasisakė apylinkės teismas skundžiamojoje nutartyje įvertindamas V. R. paaiškinimus teismo posėdyje bei jo skundą dėl Institucijos 2014 m. birželio 19 d. protokolo ir nutarimo panaikinimo. Įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylą ir apelianto skundą, teismas daro išvadą, kad naujų bylai reikšmingų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos apylinkės teismui, apeliantas savo skunde nenurodo.

Apeliaciniame skunde V. R. ginčija savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo, nurodydamas, kad dėl eismo įvykio yra kaltas automobilio „Mazda“ vairuotojas. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apeliacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus, nes jie yra paneigti byloje surinktais, teismo ištirtais ir skundžiamoje nutartyje aptartais įrodymais. Administracinėn atsakomybėn patraukto V. R. parodymai, kad jis nepadarė jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, vertintini kritiškai, kaip stengimasis išvengti atsakomybės bei prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja P. T. parodė, kad važiavo K. A. vairuojamu automobiliu „Mazda“ iš Kauno link Alytaus, netoli Balbieriškio pradedant lenkimo manevrą ir rikiuojantis į priešingą eismo juostą, traktorius dar nebuvo pradėjęs sukti, buvo savo pusėje, tačiau lenkiant, traktorius pradėjo sukti į kairę. Smūgis į traktorių turėjo būti viduryje kelio. Liudytoju apklaustas K. A. parodė, kad važiavo iš Kauno į Alytų, prie Balbieriškio atodangos įsitikinęs, kad lenkti saugu, išvažiavo į priešpriešinę juostą visu automobiliu ir pradėjo traktoriaus lenkimą. Pradėjus lenkimą, traktorius staiga parodė posūkį į kairę ir pradėjo sukti, jis įvertinęs situaciją nusprendė stabdyti automobilį ir slysdamas atsitrenkė į traktoriaus ratą. Iki pat susidūrimo traktorius judėjo į kairę pusę. Liudytoju apklaustas A. G. parodė, kad važiavo nuo Prienų į Alytaus pusę, sėdėjo keleivio vietoje. Priekyje, maždaug 300 – 400 m atstumu, važiavo „Mazda“ automobilis, priekyje „Mazda“ automobilio matė važiuojantį traktorių. „Mazda“ automobilis, priartėjęs prie traktoriaus, pradėjo lenkimo manevrą, visiškai išvažiuodamas į priešingą eismo juostą, nes pasimatė visa traktoriaus galinė dalis. Tada jis pamatė traktorių pamažu sukant į kairę pusę. Ar traktorius rodė posūkį – nematė. Traktoriui pradėjus sukti į kairę, „Mazda“ automobilis staigiai metėsi atgal į dešinę pusę ir trenkėsi į kairę traktoriaus pusę. Susidūrimas įvyko viduryje kelio, tarp eismo juostų, traktorius nuriedėjo į griovį. „Mazda“ automobilis į priešingą eismo juostą buvo išvažiavęs visais keturiais ratais. Iš priešpriešinės juostos jokio automobilio nebuvo. Kai traktorius pradėjo sukti į kairę, kairės pusės ratais buvo pervažiavęs punktyrą. Taigi liudytojų parodymuose aiškiai išdėstytos visos su įvykio eiga susiję aplinkybės ir patvirtinama, kad įvykio metu traktorius buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą.

Apeliaciniame skunde nurodomi, neatitikimai liudytojų parodymai yra nėra esminiai ir pažeidėjo kaltės nepaneigia. Liudytojo A. G. paaiškinimas, jog „Mazda“ automobiliui pradėjus lenkimo manevrą ir visiškai išvažiavus į priešingą eismo juostą, traktorius pamažu pradėjo sukti į kairę pusę, dėl ko „Mazda“ automobilis metėsi į dešinę pusę ir trenkėsi į kairę traktoriaus pusę, nustatytų aplinkybių nepaneigia taip pat. Automobilio „Mazda“ vairuotojas paaiškino, kad stabdė automobilį, liudytoja P. T. paaiškino, kad automobilį stabdė, jis čiuožė ir jį pradėjo mėtyti. Taigi liudytojai patvirtina, jog automobilis buvo stabdomas siekiant išvengti susidūrimo su traktoriumi, tai, kad liudytojas A. G. nurodė matęs, jog automobilis staiga suko į dešinę, jo paaiškinimų nedaro neteisingais, nes toks vaizdas liudytojui galėjo susidaryti dėl liudytojos P. T. nurodomo automobilio stabdymo ir sumėtymo, arba, kaip nustatyta Specialisto išvadoje automobilio „Mazda“ smūgio, daugiau dešine puse į traktorių.

Atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad vertinant liudytojų parodymus, traktoriaus padėtis kelio atžvilgiu turėjo pasikeisti, nes jis pradėjo sukti, todėl būtų stovėjęs atitinkamu kampu, o smūgis būtų į traktoriaus šoną. Byloje nustatyta, kad iki kelio į kurį ketino sukti traktorius dar buvo likęs nemažas atstumas, pats V. R. teismo posėdyje nurodė, kad apie 25 metrai, Autoavarijos vietos apžiūros protokolo priede nustatyta, jog nuo susidūrimo vietos iki keliuko buvo 23,8 m, taigi traktorius padėtis negalėjo pasikeisti tiek, kad lemtų smūgį į šoną, nes kelias į kurį, jis ketino sukti buvo už daugiau nei 20 metrų.

Pažymėtina, jog siekiant nustatyti visas įvykio aplinkybes, byloje buvo pateikta Specialisto išvada, kuri pašalina visas apeliaciniame skunde keliamas abejones. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2014 m. gegužės 28 d. specialisto išvadoje Nr. 11-22(14) nustatyta, kad nagrinėjamu atveju būtent traktoriaus vairuotojo V. R. veiksmai – keisdamas judėjimo kryptį išvažiavo į kelio važiuojamosios dalies kairę pusę ir tokiu būdu sudarė kliūtį bei nedavė kelio ta pačia kryptimi iš paskos kelio važiuojamosios dalies kaire puse važiuojančiam ir jį lenkiančiam automobiliui „Mazda 626“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) - techniniu požiūriu ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Nustatyta eismo įvykio eiga: būtent traktoriaus vairuotojas pakeitė judėjimo kryptį, išvažiuodamas į kelio važiuojamosios dalies kairę pusę ir tokiu būdu sudarė kliūtį bei nedavė kelio ta pačia kryptimi važiuojančiam lengvajam automobiliui. Teismo posėdyje apklaustas specialistas patvirtino, kad atliekant tyrimą jam nekilo neaiškumų bei abejonių dėl kaltės klausimo bei pakako duomenų, tam kad atlikti tyrimą ir atsakyti į pateiktus klausimus, kurie laikyti esminiais, tam, kad nustatyti dėl kurio vairuotojo kaltės įvyko nagrinėjamas autoįvykis. Nors apeliantas teigia, jog teismas pernelyg sureikšmino Specialisto išvadą, tačiau tokie jo argumentai nepagrįsti. Specialisto išvada teismui jokių abejonių nekelia ir patvirtina įvykį sukėlusį asmenį, bei įvykio eigą. Specialistas patvirtino, kad susipažino su nuotraukomis, jas lygino su eismo įvykio schema bei atsižvelgė atlikdamas tyrimą, todėl tai, kad eismo įvykio vietos plane netiksliai atvaizduotos nuolaužos esminės reikšmės neturi, ir nustatytų aplinkybių nekeičia. Specialisto išvadoje nurodyta, kad po smūgio automobilis „Mazda“ sukosi laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi ir toliau judėjo į priekį ir iš kairės į dešinę artėdamas prie linijos skiriančios priešpriešines eismo juostas. Šios aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad smūgio metu traktorius buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą, kas ir sudaro pagrindą administracinei atsakomybei kilti. Įvertinus išdėstytas aplinkybes nepagrįsti apelianto teiginiai jog būtina skirti kompleksinę vaizdų ir eismo įvykio ekspertizę, nes nebuvo pilnai atskleistas eismo įvykio aplinkybių mechanizmas, neaiški įvykio vieta. Tiek atlikta Specialisto išvada tiek byloje apklausti liudytojai patvirtina, jog traktorius keisdamas judėjimo kryptį išvažiavo į kelio važiuojamosios dalies kairę pusę. Priešingai, nei teigia apeliantas, būtent liudytojų P. T., K. A., A. G. paaiškinimai esminėse aplinkybėse sutampa, atitinka Specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes, apylinkės teismas išsamiai analizavo liudytojų parodymus, jų atitikimą Specialisto išvadoje nustatytas aplinkybes, bei padarė pagrįstas išvadas, jog įvykio aplinkybės yra aiškios, jokių abejonių apygardos teismui nekyla. Tai, kad apeliantui Specialisto išvadoje padarytos išvados nėra palankios ir jo netenkina, nėra pagrindas netikėti nustatytomis aplinkybėmis.

Atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes ir patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo aspektu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismo išvados šioje byloje yra pagrįstos ir motyvuotos, jos priimtos teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus visus byloje esančius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog V. R. padarė jam inkriminuotą teisės pažeidimą.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, jog apylinkės teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymus, tinkamai taikė teisės aktus. Byloje esantys įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės iš esmės patvirtina, jog pažeidėjas padarė veiką, turinčią visus ATPK 127 str. 1 d. numatytus pažeidimo sudėties požymius, todėl ji kvalifikuota teisingai. Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 31 d. nutartį nepakeistą ir V. R. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.