- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-04-03
- Bylos Nr.
- e1-1433-1100/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-07951-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Darius Lukaitis
- Kaltinamasis
- A. G.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Lukaitis išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis ir deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbų vykdytoju, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. G. 2023 m. kovo 3 d. apie 20 val. ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Volkswagen Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkoholiu matuokliu „Drager Alcotest 7510“ (patikros sertifikato Nr. 1886840) 20.03 val. buvo nustatytas 2,59 promilių neblaivumas.
A. G. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. G. ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. kovo 3 d. apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neatsimena, jis su jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo prie parduotuvės (duomenys neskelbtini) gatvėje. Netrukus atėjo pažįstamas, su kuriuo jie nusprendė išgerti alaus. Minėtoje vietoje su kaimynu buvo apie 15 min. Jis asmeniškai išgėrė maždaug apie 2 l alaus, kuris buvo stiprokas. Iš pradžių norėjo namo eiti pėsčiomis, bet nusprendė, kad savo automobilio prie parduotuvės nepaliks ir nusprendė išgėręs važiuoti, kadangi buvo netoli namų. Maždaug apie 20 val. jam važiuojant automobiliu VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai laukė jo prie namų (duomenys neskelbtini), kurie jį sustabdė ir iš karto paprašė patikrinti blaivumą. Jis, suprasdamas, kad yra išgėręs, su jais nesiginčijo. Jis visiškai sutinka dėl savo nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailisi (el. b. l. 55–57).
Liudytoja D. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 kovo 3 d. apie 19.30 val. ji grįžusi į namus pasistatė kieme savo automobilį Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dar sėdint automobilyje telefonu kalbėjo su sese. Tada prie jos automobilio priėjo visiškai girtas vyras, jam apie (duomenys neskelbtini) metų, apie 160 cm ūgio, vidutinio sudėjimo, jis pradėjo rankomis gestikuliuoti, kad patrauktų savo automobilį, girdėjo, kad kažką sako, beldė rankomis į jos automobilio stiklą. Ji, kadangi per laisvų rankų įrangą bendravo su sese, nelabai suprato, ko tas vyras nori, bet jis pradėjo mojuot rankomis, suprato, jog nori, jog patrauktų savo automobilį. Tada ji pavažiavo automobiliu truputį į priekį, matė, jog tas vyras sėdo į savo šviesios spalvos automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į vairuotojo vietą ir atbulas išvažinėdamas iš kiemo galu kliudė kieme stovėjusį kaimyno galu priparkuotą raudonos spalvos automobilį, modelio nežino, raudonas mažas automobilis. Matė, jog girtas vairuotojas savo automobiliu nubrozdino raudonos spalvos automobilį ir nepristabdęs tiesiog išvažiavo iš kiemo. Tada ji sesės paprašė, kad ši paskambintų telefonu Nr. 112, o ši taip ir padarė. Ar tas girtas vairuotojas buvo sulaikytas, ji nematė. Netrukus išėjo kaimynas, raudonos spalvos automobilio savininkas, kuriam ji pasakė, jog ji matė šį įvykį, pasakė, kur nuvažiavo kaltininkas. Yra įsitikinusi, jog VW automobilio vairuotojas buvo neblaivus, nes jis nestabiliai stovėjo ant kojų, sunkiai laikė pusiausvyrą, neadekvačiai gestikuliavo, mojavo rankomis. Jis vilkėjo tamsios spalvos rūbais. Jo veidas buvo apvalesnis. Mano, jog pamačiusi asmenį galėtų jį atpažinti (el. b. l. 74–77).
Liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. kovo 3 d. apie 19.22 val., dirbant kartu su patrule A. L. gavo pranešimą, kad pranešėja iš savo sesers (vardo, pavardės neatsimena) sužinojo, kad prieš kelias minutes (duomenys neskelbtini), neblaivus vyras sėdo į automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė stovintį kieme automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytu adresu ir pasišalino iš įvykio vietos nežinoma kryptimi. Paskambinusi pranešėja buvo ne įvykio vietoje, pranešė tik informaciją. Atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), juos pasitiko apgadinto automobilio Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkės vyras, kuris paaiškino, kad jam pranešė kaimynė, kad į jo automobilį atsitrenkė neblaivus vairuotojas, jis bandė vytis, tačiau vairuotojas pabėgo ir nurodė, kad valstybinis numeris yra (duomenys neskelbtini) ir automobilis yra VW Golf pilkos spalvos, galimai universalas, todėl nusprendė važiuoti link savininko deklaruotos vietos adresu, esančios (duomenys neskelbtini), kur atvykus pastebėjo iš toliau atvažiuojantį pilkos spalvos automobilį, kurio vairuotojas pastebėjęs policijos ekipažą bandė išvažiuoti atbulomis. Privažiavus pastebėjo, kad tai yra būtent tos spalvos automobilis ir valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš karto užkirto automobiliui kelią su tarnybiniu automobiliui ir priėję prie vairuotojo pamatė, kad jis yra akivaizdžiai neblaivus, iš burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, vairuotojo judesiai buvo nekoordinuoti. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholį, atsakė, kad vartojo vakar ir šiandien pas kaimyną, taip pat ant sėdynės automobilio buvo pastebėti alkoholio buteliai. Vairuotojo paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, jis pateikė (duomenys neskelbtini) valstybės vairuotojo pažymėjimą, nors kaip pats teigė, kad Lietuvoje yra nuo 2019 m. Patikrinus A. G. neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas, maždaug apie 2,70 promilių neblaivumas. A. G. dėl to, kad vairavo automobilį neblaivus, savo kaltę prisipažino visiškai (el. b. l. 107–109).
2023 m. kovo 3 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas su priedais, kuriuo apžiūrėtas automobilis VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 1–5, 25–31).
2023 m. kovo 3 d. vyriausiojo patrulio R. S. nurodytos analogiškos aplinkybės, kaip ir jo apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu (el. b. l. 15–16).
Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad nustatyti A. G. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0451, kaltinamajam 20.03 val. nustatytas 2,59 promilių neblaivumas, o 20.22 val. – 2,62 promilių neblaivumas (el. b. l. 20). Tokie patys rezultatai užfiksuoti ir minėto alkoholio matuoklio rodmenyse (el. b. l. 17–19).
VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilio VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas –savininkas yra A. G. (el. b. l. 78).
VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio VW Golf, 2015 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM – 9537 Eur (el. b. l. 82–83).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2023 m. kovo 3 d. apie 19.27 val. Bendrajame pagalbos centre registruotas A. S. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėja iš savo sesers sužinojo, kad prieš kelias minutes, neblaivus asmuo sėdo į automobilį VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė stovintį kieme automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodytu adresu ir pasišalino nežinoma kryptimi. Pranešėja ne vietoje, todėl daugiau informacijos nesuteikė (el. b. l. 92–93).
Motyvuojamoji dalis
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. G. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį VW Golf, kai jo iškvėptame ore yra 2,59 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Tai, kad A. G. vairavo automobilį VW Golf, be kita ko, patvirtina liudytojos D. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Teismas nenustatė priežasčių abejoti minėtos liudytojos objektyvumu. Be to, tokias aplinkybes patvirtina ir kito liudytojo (policijos pareigūno) R. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, jo paties tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio kvito rodmenyse užfiksuoti duomenys, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. G. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. G. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi – bauda ir dydžiu (el. b. l. 119–120).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. G. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).
A. G. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. G. neteistas (el. b. l. 84–86), baustas administracine tvarka, tačiau paskirta bauda sumokėta (el. b. l. 89–91), dirba (el. b. l. 87–88). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. G. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda, ne daug viršijanti minimumą už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
A. G. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgdamas į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 12 mėnesių – baudos sumokėjimo terminą.
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti A. G. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio VW Golf konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.
A. G. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,59 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį vakaro metu Vilniaus mieste, kur eismas yra pakankamai intensyvus. Be to, kaltinamasis, atsitrenkęs į kito asmens automobilį, pasišalino iš įvykio vietos ir važiavo miestu gana ilgą atstumą. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 2 metams ir 6 mėnesiams (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis), šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2023 m. kovo 6 d.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
A. G. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu VW Golf, kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam (el. b. l. 78). Kadangi nustatytos visos turto konfiskavimo sąlygos, A. G. priklausantis automobilis VW Golf konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė 9537 Eur (su PVM), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. G. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
VI. Kardomųjų priemonių taikymas ir kiti klausimai
A. G. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento ((duomenys neskelbtini) valstybės vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (el. b. l. 58–61). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos, o (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybės vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadai.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. kovo 13 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. G. priklausančiam automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2023 m. kovo 13 d. iki 2023 m. birželio 13 d. (el. b. l. 79–81). Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.
Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti bausmę – 50 MGL (2500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.
Paskirti A. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialios teisės sustabdymo dienos – 2023 m. kovo 6 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuoti A. G. priklausantį automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos priemonę valstybės naudai.
A. G. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento ((duomenys neskelbtini)valstybės vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti, (duomenys neskelbtini) Respublikos valstybės vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti (duomenys neskelbtini) Respublikos ambasadai.
Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN Nr. (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.
1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AS Lietuvos skyrius;
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“;
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“;
2) sumokėjus baudą, patvirtinantį dokumentą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmimo skyriuje (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt;
3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.