Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-02-07 · Civilinė byla Nr. e2S-253-232/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-07
Bylos Nr.
e2S-253-232/2019
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00728-2018-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liuda Uckienė
Ieškovas
M. U., V. U.
Atsakovas
Luminor Bank AS
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-253-232/2019Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00728-2018-3Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.1.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. U. ir V. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų M. U. ir V. U. ieškinį atsakovui Luminor Bank AS dėl neteisėto sutarties nutraukimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami pripažinti tarp ieškovų ir atsakovo 2008 m. liepos 4 d. sudarytos Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/07/12L nutraukimą neteisėtu, pripažinti 2008 m. liepos 4 d. sudarytos Būsto kreditavimo sutarties Nr. BK 08/07/12L bendrosios dalies 8.2 punktą negaliojančiu, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti atsakovui ir tretiesiems asmenims (notarams, antstoliams ir kt. – jeigu vykdymas jau yra pradėtas) pradėti ir vykdyti (tęsti) vykdymo (išieškojimo) procedūrą pagal 2008 m. liepos 4 d. sudarytą Būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 08/07/12L iš ieškovų M. U. ir V. U..

3. Nurodė, kad ieškovų nurodytų argumentų visuma patvirtina, kad ieškinio reikalavimas yra tikėtinai pagrįstas. Pažymėjo, kad su ieškiniu pateikiami dokumentai patvirtina, kad bankas su ieškovais nebendradarbiavo, netinkamai užskaitė mokėjimus, apie paskolos sutarties nutraukimą pranešė nesilaikydamas įstatymo reikalavimų. Pats paskolos sutarties nutraukimas neatitinka teismų praktikos – susidaręs įsisikolinimas yra itin mažas palyginus su visu paskolos likučiu, todėl paskolos sutarties nutraukimas, kaip ultima ratio priemonė, negalėjo būti taikoma. Kadangi ieškovai yra mokūs ir yra pajėgūs mokėti įmokas pagal grafiką, nutraukti paskolos sutartį ir tuo pačiu pradėti išieškojimą iš jiems priklausančio turto, įskaitant ir būstą, yra akivaizdžiai neteisinga. Ieškovų reikalavimo CK 6.2284 straipsnio pagrindu pripažinti negaliojančiu paskolos sutarties bendrosios dalies 8.2 punktą yra preliminariai pagrįstas, kadangi šią sąlygą nesąžininga yra pripažinusi VVTAT.

4. Nurodė, kad nesustabdžius vykdymo proceso ieškovai gali netekti nuosavybės teise turimo turto, o tai sukels itin žalingų padarinių jų normaliam gyvenimui. Įvykdžius išieškojimą iš ieškovų turto, o po to pripažinus paskolos sutarties nutraukimą neteisėtu, restitucija taps sudėtinga ir brangiai kainuojančia.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi netenkino ieškovų M. U. ir V. U. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

6. Nurodė, kad prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones taikymo pagrindas, nustatytas CPK 144 straipsnio 1 dalyje, nepakankamai motyvuotas, nepagrįstas jį patvirtinančiais dokumentais. Pažymėjo, kad ieškovai nepateikė duomenų, kad vykdymo procesas yra pradėtas, priešingai – prašo uždrausti jį pradėti. Tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų perteklinis ir neracionalus, nes ne bet kokie vykdymo veiksmai kelia grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui. Teismas vertino, kad dar nevykstančių procedūrų stabdymas būtų netikslingas ir neprotingas. Remiantis tuo, kad nėra duomenų apie pradėtas vykdymo procedūras, kurios keltų grėsmę būsimo sprendimo įvykdymui, teismas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Atskiruoju skundu ieškovai prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti atsakovui prašomas laikinąsias apsaugos priemones.

8. Nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvuodamas tuo, jog byloje nėra duomenų apie pradėtus vykdymo veiksmus. Pažymėjo, kad ieškovai į bylą pateikė įrodymus, kad bankas 2018 m. gruodžio 4 d. gavo vykdomąjį įrašą – būtiną dokumentą vykdymo veiksmams pradėti. Teismas, visiškai neatsižvelgęs į šio vykdomojo įrašo svarbą vykdymo proceso pradžiai, nepagrįstai nekonstatavo, kad byloje yra įrodymų, patvirtinančių banko siekį kuo greičiau pradėti išieškojimą. Atskirojo skundo pateikimo metu yra paaiškėję, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną bankas jau buvo kreipęsis į antstolį dėl skolos išieškojimo ir šis 2018 m. gruodžio 17 d. buvo priėmęs patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą. Nurodė, kad šiuo metu nekyla jokių abejonių apie realų banko siekį išieškoti skolą iš ieškovų.

9. Teigė, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų grėsmė teismo sprendimo įvykdymui. Leidžiant antstoliams tęsti vykdymą, yra tikėtina, kad ieškovai neteks jiems priklausančio nekilnojamojo turto. Jeigu jiems priklausantis nekilnojamasis turtas būtų parduotas varžytynėse, tai jie nebegalėtų įgyti to turto, kurį siekiant įsigyti buvo gauta tikslinė paskola (kreditas). Pažymėjo, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos. Vykdymo proceso sustabdymas nesukels jokios esminės žalos banko interesams, nes net jeigu teismas ir nepripažins sutarties nutraukimo neteisėtu, tai bankas vis tiek vėliau galės išsiieškoti visą paskolos sumą iš jo naudai įkeisto turto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

11. Apeliantas pateikė papildomus įrodymus – antstolės R. V. 2018 m. gruodžio 17 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2018 m. gruodžio 21 d. raginimą įvykdyti sprendimą, 2018 m. gruodžio 21 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Teismas pažymi, kad CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau, priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir paaiškėjus, kad neužteko įrodymų kurioms nors svarbioms bylos aplinkybėms įrodyti. Atsižvelgiant į tai, kad pateikti nauji įrodymai prisideda prie prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išdėstytų faktinių aplinkybių atskleidimo, įrodymai gauti po skundžiamos nutarties priėmimo, pateiktus naujus duomenis apeliacinės instancijos teismas priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

12. Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkinąs prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo.

13. CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinosios apsaugos priemonių paskirtis -užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

14. Spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų tikėtino pagrįstumo vertinimą. Įsitikinęs, kad, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, teismas turi nustatyti, ar nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

15. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių institutą reglamentuojančių teisės normų (CPK XI skyriaus penktasis skirsnis) taikymo bei aiškinimo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie (ieškinio preliminaraus pagrįstumo) doktriną ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013).

16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus (prima facie) ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas teismo dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015, 2015 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

17. Nagrinėjamu atveju ieškovai prašė pripažinti būsto kreditavimo sutarties nutraukimą neteisėtu ir pripažinti būsto kreditavimo sutarties bendrosios dalies 8.2 punktą negaliojančiu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinyje išdėstytos faktinės aplinkybės ir pateikti teisiniai argumentai sudaro pagrindą teigti, kad ieškiniu reiškiamas reikalavimas dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu preliminariai pagrįstas: ieškinyje suformuluoti aiškūs reikalavimai, nurodytas jų teisinis ir faktinis pagrindai, argumentacija, pateikti ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Ieškinio forma ir turinys atitiko CPK nustatytus reikalavimus.

18. Proceso šalis, prašanti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turėtų įrodyti egzistuojant grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, o atsakovas, siekdamas išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie tokią grėsmę paneigia. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai ar atsikirtimai, įstatymas priskiria juos pareiškusioms šalims, t. y. nagrinėjamu atveju ieškovams (CPK 12, 42, 178 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovai pirmosios instancijos teismui nepateikė objektyvių įrodymų apie pradėtą vykdymo procesą, todėl pirmosios instancijos pagrįstai sprendė, kad dar nevykstančių procedūrų stabdymas būtų netikslingas ir neprotingas bei pagrįstai atmetė ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

20. Kartu su atskiruoju skundu ieškovai pateikė naujus įrodymus, kurių negalėjo pateikti kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrindžiančius, kad vykdymo veiksmai jau yra pradėti, t. y. antstolės R. V. 2018 m. gruodžio 17 d. patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir 2018 m. gruodžio 21 d. raginimą įvykdyti sprendimą.

21. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdžius išieškojimo bei perleidus nekilnojamąjį turtą kitiems asmenims, egzistuoja reali grėsmė, kad ieškinio nagrinėjimas netektų prasmės. Tuo tarpu ieškovui nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, atsakovas galės atnaujinti išieškojimo procesą ir atgauti suteiktą kredito sumą iš parduoto nekilnojamojo turto. Taigi, prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos ir nepažeidžia ekonomiškumo principo.

22. Apibendrinant išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau apeliantams su atskiruoju skundu pateikus naujus įrodymus, patvirtinančius vykdymo veiksmų pradėjimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia tikslinga iš dalies tenkinti apeliantų prašymą ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti išieškojimą vykdomą antstolės R. V. vykdomojoje byloje Nr. S-18-74-22078, pradėtą pagal 2018 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. MK-11814.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – iš dalies tenkinti ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdyti išieškojimą, vykdomą antstolės R. V. vykdomojoje byloje Nr. S-18-74-22078, pradėtą pagal 2018 m. gruodžio 4 d. Vilniaus miesto 19-ojo notaro biuro notaro M. K. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. MK-11814. Kitoje dalyje prašymo netenkinti.

Teisėja Liuda Uckienė