- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-11
- Bylos Nr.
- N-662-1441-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Stasys Gagys
- Kategorijos
- 42.19pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Stasio Gagio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. Z. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutarties R. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono Aplinkos apsaugos departamento Neringos miesto aplinkos apsaugos agentūra (toliau – ir Institucija) 2008 m. balandžio 14 d. R. Z. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad 2008 m. kovo 7 d., apie 8.15 val., bendro reido su Kuršių nerijos nacionalinio parko saugomų teritorijų pareigūnais metu buvo nustatyta, kad Kuršių nerijos nacionaliniame parke, valstybinės žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, yra pastatytas namelis/vagonėlis, priklausantis UAB „Gintarinis uostas“. Tuo pažeistas Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento 32¹ punktas. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 76 straipsnio 1 dalyje.
Institucija 2008 m. balandžio 18 d. priėmė nutarimą, kuriuo R. Z. už pažeidimo, numatyto ATPK 76 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskyrė 225 litų baudą.
II.
R. Z. skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Institucijos priimtą nutarimą bei panaikinti 2007 m. lapkričio 7 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-556 32¹ punktą. Skunde R. Z. neigė padaręs teisės pažeidimą. Reikalavimą grindė tuo, jog mobilų įrenginį namelį/vagonėlį įsigijo 2007 m. spalio 29 d., t. y. prieš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. D1-556 įsigaliojimą, kurio 32.1 punktu draudžiama statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius ir kilnojamuosius objektus/įrenginius nacionaliniame parke. Pažymėjo, kad protokolas dėl administracinio teisės pažeidimo ir skundžiamas nutarimas neatitinka ATPK ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nuostatų, be to, jam paskirtos baudos dydis viršija dydį, numatytą sankcijoje.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į skundą prašė skundo netenkinti ir Institucijos nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, jog R. Z. kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis, administracinė nuobauda jam paskirta, vadovaujantis nuobaudų skyrimo taisyklėmis, bylos faktinės aplinkybės buvo nustatytos, vertintos ir išaiškintos tinkamai ir teisingai.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2008 m. birželio 13 d. nutartimi R. Z. skundo nepatenkino. Teismas nurodė, kad R. Z. kaltė padarius ATPK 76 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 14-5), fotonuotraukose (b. l. 17), Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2008 m. kovo 7 d. rašte Nr. S1-(1.13/1)-200 (b. l. 32) ir kituose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotais duomenimis bei paties pripažinimu fakto apie vagonėlio/namelio buvimo vietą. Teismas nurodė, kad bylos duomenimis nustatyta, jog namelis/vagonėlis, priklausantis UAB „Gintarinis krantas“, kurios direktorius yra R. Z., stovi žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Neringos mieste. Žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise jį valdo Klaipėdos apskrities viršininko administracija (b. l. 33). UAB „Gintarinis uostas“ kreipėsi į Klaipėdos apskrities viršininko administraciją dėl šio žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo, nes sklype esantys pastatai priklauso jai nuosavybės teise (b. l. 35). Teritorijai taikomas Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamentas, nes tai Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija. Teismas nurodė, kad R. Z. argumentas dėl to, kad mobilų įrenginį – namelį/vagonėlį jis įsigijo 2007 m. spalio 29 d., t. y. prieš Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. D1-556 įsigaliojimą, kurio 32¹ punktu draudžiama statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius ir kilnojamuosius objektus/įrenginius nacionaliniame parke, yra nepagrįstas, nes veikos kvalifikavimui neturi reikšmės, kada įgytas namelis/vagonėlis. Atkreipė dėmesį, kad teisės pažeidimas užfiksuotas 2008 m. kovo 7 d., galiojant teisiniam reglamentavimui, draudžiančiam saugomoje teritorijoje laikyti tokio pobūdžio statinį.
Teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentą, jog skundžiamą nutarimą priėmė neįgaliotas subjektas, taip pat pripažino nepagrįstu. Nurodė ATPK 242 straipsnio 1 dalį, 259¹ straipsnį ir priėjo prie išvados, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą R. Z. 2008 m. balandžio 14 d. surašė ir nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmė bei administracinę nuobaudą paskyrė Neringos miesto agentūros vyresnysis aplinkos apsaugos inspektorius kompetencijos ribose (b. l. 14-15, 16). Asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, argumentą, jog jam nepagrįstai paskirta didesnio dydžio bauda nei sankcijoje numatyta, teismas taip pat laikė nepagrįstu, nes R. Z. administracinė nuobauda paskirta kaip pareigūnui, kadangi jis yra UAB „Gintarinis uostas“ direktorius.
III.
R. Z. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį bei Institucijos nutarimą.
Nurodo, kad B. Kazragis yra valstybinės aplinkos apsaugos kontrolės pareigūnas, kuris privalo savo veikloje vadovautis Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymu, kurio 15, 16 ir 17 straipsniai apibrėžia aplinkos apsaugos inspektorių prievoles tikrinant fizinių, juridinių asmenų veiklą bei patekimą į privačias teritorijas. Atlikdamas UAB „Gintarinis uostas“ teritorijos patikrinimą 2008 m. kovo 7 d. šis pareigūnas neatliko nei vienos įstatyme nustatytos prievolės, todėl buvo pažeistos R. Z. teisės. Nurodo Saugomų teritorijų įstatymą, Kuršių nerijos nacionalinio parko nuostatų 16 punktą, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatų 2 punktą ir prieina prie išvados, kad Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento veiklos teritorija yra Neringos savivaldybės teritorija bei teritoriniai vandenys Baltijos jūroje, o ne Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija, kuri yra saugoma teritorija ir yra Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos veiklos teritorija. Pažymi, kad 2008 m. birželio 5 d. UAB „Gintarinis uostas“ su prašymu kreipėsi į Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentą, kad šis pateiktų bendrovei atsakymą į Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos 2008 m. kovo 7 d. raštą bei kitą valstybinių institucijų susirašinėjimą dėl mobilaus įrenginio, tačiau atsakymas dar negautas. Atkreipia dėmesį, kad teismas nepriėmė jokio sprendimo dėl pareiškėjo prašymo panaikinti 2007 m. lapkričio 7 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-556 32.1 punktą. Teigia, kad mobilaus namo (įrenginio) vietos sklype schema yra suklastota. Nurodo, kad 2007 m. lapkričio 7 d. aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-556 atgaline data įsigytai materialinei vertybei negali būti taikomas, nes pažeistų teisinės valstybės principus, Konstitucijos 23 straipsnį ir kitus straipsnius. Atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą dėl pareigūnų administracinės atsakomybės ir prieina prie išvados, kad jis, būdamas UAB „Gintarinis uostas“ direktoriumi negali būti priskirtas pareigūnams ATPK 14 straipsnio taikymo prasme, todėl bauda jam paskirta neteisėtai.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo ATPK 257 straipsnį ir pažymi, kad įrodymai vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, pirmosios instancijos teismas bylos faktines aplinkybes nustatė, vertino ir išaiškino tinkamai bei teisingai, jas visas ištyrė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
ATPK 76 straipsnio l dalyje numatyta administracinė atsakomybė už rezervatų, draustinių, nacionalinių ir regioninių parkų, biosferos rezervatų, jų buferinės apsaugos zonų režimo pažeidimą.
Aplinkos ministro 2002 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. 439 patvirtinto Kuršių nerijos nacionalinio parko apsaugos reglamento (toliau – ir Reglamentas) (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 32¹ punkte numatyta, kad nacionaliniame parke draudžiama statyti, laikyti ir naudoti vagonėlius ir kilnojamuosius objektus/įrenginius (namelius, konteinerius, nebenaudojamas transporto priemones, sandėliukus, garažus, bitininkų/sodininkų vagonėlius/namelius), išskyrus Statybos įstatyme, kituose teisės aktuose numatytus atvejus ir teisės aktų nustatyta tvarka masiniams renginiams naudojamus laikinus statinius, objektus ir įrenginius.
Nagrinėjamoje byloje administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 6-7), nuotraukomis (b. l. 17; 45-51), Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos patikrinimo aktu Nr. 98 (b. l. 43) nustatyta, kad Kuršių nerijos nacionaliniame parke 2008 m. kovo 7 d. stovėjo UAB „Gintarinis uostas“ priklausantis vagonėlis/namelis. Šio fakto neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo (b. l. 6-7; 57). Nustatytas pažeidimas yra trunkamasis, todėl R. Z. pateikta pirkimo-pardavimo sutartis (b. l. 22-23), iš kurios matyti, kad mobilusis įrenginys buvo pirktas dar iki įsigaliojant pažeistam Reglamento punktui, nagrinėjamoje byloje reikšmės neturi. Apelianto svarstymai, kad vagonėlis/namelis neturi nesudėtingo statinio požymių bei kad yra galimai suklastota mobilaus namo (įrenginio) vietos sklype schema, nagrinėjamoje byloje taip pat neturi reikšmės. Pažeista teisės norma konkrečiai nurodo draudžiamus statyti nacionaliniame parke objektus, į kurių sąrašą patenka ir vagonėlis/namelis, o įrodymų visuma patvirtina faktą, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje 2008 m. kovo 7 d. stovėjo UAB „Gintarinis uostas“ priklausantis vagonėlis/namelis.
R. Z. apeliaciniame skunde nurodo, kad vyresnysis aplinkos apsaugos inspektorius neturėjo įgaliojimų jo nubausti. ATPK 242 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad aplinkos apsaugos organai nagrinėja šio kodekso 65-78¹ straipsniuose numatytų administracinių teisės pažeidimų bylas. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos organų vardu nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti nuobaudas turi teisę už šio kodekso 72-78¹ straipsniuose numatytus administracinius teisės pažeidimus – vyriausieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai ir vyresnieji valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad vagonėlis/namelis pažeidimo padarymo dieną stovėjo adresu (duomenys neskelbtini), Neringoje (b. l. 12). Aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 717 patvirtintų Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nuostatų 2 punkte nustatyta, kad departamento veiklos teritorija, be kita ko, apima Neringos savivaldybės teritoriją. Taip pat pažymėtina, kad Aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo (pažeidimo padarymo metu galiojusi redakcija) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerijai pavaldūs teritoriniai valstybinio administravimo subjektai – regionų aplinkos apsaugos departamentai; 10 straipsnyje nurodyta, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo Aplinkos ministerijos sistemos pareigūnai, kurie pagal jiems suteikiamas galias skirstomi į: 1) vyriausiuosius valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius; 2) vyresniuosius valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius; 3) valstybinius aplinkos apsaugos inspektorius. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose nustatyta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, be kita ko, turi šias teises ir pareigas: surašyti protokolus, aktus ir kitokius nustatytos formos dokumentus; įstatymų nustatyta tvarka nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas ir skirti administracines nuobaudas. Šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai, nepaisant jų tarnybos vietos, turi teisę vykdyti aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos teritoriniuose vandenyse ir ekonominėje zonoje Baltijos jūroje. Byloje nėra duomenų, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos pareigūnai būtų surašę administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimu paskyrę administracinę nuobaudą R. Z. už to paties pažeidimo padarymą kaip ir nagrinėjamoje byloje. Priešingai, iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad Institucijos pareigūnas pažeidimą užfiksavo bendro reido su Kuršių nerijos nacionalinio parko saugomų teritorijų pareigūnais metu. Remdamasi aukščiau išdėstytomis teisės aktų normomis ir nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentą dėl pareigūno kompetencijos atmeta kaip nepagrįstą.
Apeliantas taip pat nurodo, kad aplinkos apsaugos inspektorius nesilaikė įstatymo nustatytų pareigų atlikdamas UAB „Gintarinis uostas“ teritorijos patikrinimą. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad R. Z. pasirašytinai buvo išaiškintos jo teisės ir pareigos, nurodytos ATPK 272 straipsnyje, pažeidėjas pasinaudojo savo teise pateikti paaiškinimą, kuriame nenurodė jokių priekaištų dėl pareigūno atliekamų veiksmų, byloje daugiau nėra duomenų apie esminius pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą, pažeidimus, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs apskųstą teismo sprendimą, turi teisę perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nepriėmė jokio sprendimo dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti 2007 m. lapkričio 7 d. aplinkos ministro įsakymo Nr. D1-556 32¹ punktą. Tačiau iš R. Z. skundo pirmosios instancijos teismui matyti, kad šis pareiškėjo reikalavimas yra abstraktus, nemotyvuojama, kodėl prašoma panaikinti aplinkos ministro įsakymo dalis prieštarauja nurodytam Konstitucijos 23 straipsniui bei konkrečiai kokių Lietuvos Respublikos įstatymų straipsnių, jų dalių neatitinka. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padarytas procesinis teisės pažeidimas nėra esminis, kliudantis priimti teisingą sprendimą nagrinėjamoje byloje, todėl nėra tikslinga perduoti bylą apygardos teismui nagrinėti iš naujo. R. Z. skunde pirmosios instancijos teismui nurodytą reikalavimą pateikia ir apeliaciniame skunde, tačiau taip pat tik abstrakčiai nurodo galimą prieštaravimą Konstitucijos 23 straipsniui ir Lietuvos Respublikos įstatymams, todėl šis apelianto reikalavimas nėra tenkinamas.
ATPK 76 straipsnio 1 dalies normos sankcijoje nurodyta, kad šio straipsnio dispozicijoje numatyta veika užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo penkiasdešimties iki vieno šimto litų ir baudą pareigūnams – nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų litų. ATPK 14 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnais šiame kodekse laikomi tokie asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių - tvarkymo ar administracinių - ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą. R. Z. yra UAB „Gintarinis uostas“ direktorius, vadovauja šiai bendrovei, organizuoja jos ūkinę veiklą, todėl ATPK 14 straipsnio prasme jis yra pareigūnas. Analogiškos pozicijos laikomasi ir administracinių teismų praktikoje (pvz., adm. b. Nr. N20–2002/2007). Įvertinus šią aplinkybę darytina išvada, kad apeliantas nepagrįstai teigia, jog jam pagal ATPK 76 straipsnio 1 dalį negalėjo būti paskirta 225 litų bauda.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. Z. apeliacinio skundo nepatenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.