- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- A-2280-756/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00407-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Audrius Bakaveckas
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos
- Pareiškėjas
- E. Š.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. Š. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, prašydama priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 6 444 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Pareiškėjas skunde nurodė:
2.1. Nuo 2015 m. birželio mėnesio iki 2018 m. vasario 23 d. Pravieniškių PN-AK buvo laikomas teisės aktų reikalavimus neatitinkančiomis sąlygomis. Laisvės atėmimo bausmę atliko perpildytose gyvenamosiose patalpose, kuriose nuteistųjų skaičius viršijo teisės aktais nustatytą maksimalų nuteistųjų skaičių. Patalpose gyvenamojo ploto vienam asmeniui vidutiniškai teko apie 2,4 kv. m, 2,5 kv. m, t. y. minimali 3,1 kv. m norma buvo pažeista. Be to, dalį gyvenamojo ploto užėmė patalpoje esantys baldai, asmeniniai daiktai. Pravieniškių PN-AK 15 ir 16 būriuose, kur pareiškėjas atliko bausmę, nebuvo poilsio kambario, neįrengta drabužių ir avalynės džiovykla, pasivaikščiojimo kiemeliai per maži esant dideliam nuteistųjų skaičiui, taip pat pasivaikščiojimo laikas per trumpas. Sanitariniai mazgai įrengti netinkamai, juose trūko inventoriaus, dušu buvo galima pasinaudoti tik kartą per savaitę ir tik trumpą laiko tarpą, be to, dušuose normaliai neveikė vandens maišytuvai. Gyvenamosiose patalpose buvo daug parazitų, centralizuotai skalbiama tik patalynė, sąlygų asmeninių drabužių skalbimui nesudaryta. Gyvenamosiose patalpose nebuvo nei termometro, nei laikrodžio, nei užuolaidų. Patalpos neremontuotos, elektros instaliacija pasenusi, nebuvo priemonių nei gaisrui gesinti, nei avarinių išėjimų.
2.2. Dėl nurodytų aplinkybių buvo pažeidžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 21 straipsnis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriais ginamos ir saugomos žmogaus prigimtinės teisės. Pareiškėjas dėl netinkamų atsakovo atstovo veiksmų patyrė neturtinę žalą, t. y. didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, papildomus nepatogumus, diskomfortą, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, sumažėjo pasitikėjimas savimi.
3. Atsakovo atstovas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė:
Atsiliepimas
3.1. Pravieniškių PN-AK ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka ir daugiau. Per visą bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais. Nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, gyvenamosios patalpos yra atskiri kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis. Pravieniškių PN-AK teritorijoje yra įrengtos krepšinio, tinklinio, futbolo aikštelės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. Pareiškėjo galimybė judėti po visą lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko.
3.2. Pareiškėjo skundo motyvas, kad jis kalinamas antisanitarinėmis sąlygomis, neatitinka tikrovės. Pravieniškių PN-AK buvo sudarę sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfa“, nuo 2016 m. lapkričio 23 d. yra sudaryta sutartis su UAB „Utenos deratizacija“, pagal kurias įstaigoje periodiškai atliekami kenkėjų naikinimo darbai ir informacija apie suteiktą paslaugą registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Dalyvaujant pareigūnams kamerų budėtojai nuolat palaiko švarą patalpose, jas vėdina, plauna grindis, sanitarinius įrengimus. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), joje nebūtų purvinų langų, antisanitarinių spintelių, blogo kvapo. Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 18 punktą karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas, todėl karštas vanduo į kitas patalpose įrengtas praustuves netiekiamas. HN 134:2015 nereglamentuoja pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo.
3.3. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginančios jo buvimą pataisos namuose, kuriomis būtų pažeidžiamos jo gyvenimo sąlygos. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus nesikreipė. Skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, jog Pravieniškių PN-AK savo veiksmais padarė jam žalą.
II.
4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. gegužės 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK 2-ąjį sektorių atvyko 2015 m. liepos 9 d. ir bausmę šiame sektoriuje atliko iki 2015 m. rugpjūčio 13 d. Pareiškėjas 2015 m. spalio 15 d. grįžo į Pravieniškių 2-ąjį sektorių toliau atlikinėti bausmę. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 17 d. iki 2015 m. rugpjūčio 6 d. buvo laikomas karantino 2-ojo sektoriaus patalpose. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas nekėlė ginčo dėl jam kalint karantine trūkusio gyvenamojo ploto, teismas dėl to nepasisakė.
6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigė, kad jam gyvenant Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 5 brigadoje gyvenamosios patalpos plotas buvo 51,94 kv. m, joje įrengta 11 lovų ir apgyvendinti 22 žmonės, o atliekant bausmę 15 būrio 5 brigadoje gyvenamosios patalpos plotas buvo 30 kv. m ir joje gyveno 12 žmonių, 16 būrio 5 ir 6 brigadose gyveno po 22 žmones, atsakovo atstovo duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas bausmę atliko ir 2-jo sektoriaus 9 būrio 2 brigadoje, 13 būrio 5 brigadoje bei 8 būrio 1 brigadoje. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nenurodė, jog šiose gyvenamosiose patalpose jis patyrė neturtinę žalą dėl gyvenamojo ploto trūkumo, todėl teismas dėl šių gyvenamųjų patalpų atitikimo teisės aktų reikalavimams nepasisakė.
7. Vertindamas ginčo laikotarpiu pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, teismas nurodė, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis ir juos ginčija, teigdamas, jog Pravieniškių PN-AK pateikti duomenys neatitinka tikrovės. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo atstovas atsiliepime pateikdamas duomenis dėl pareiškėjo apgyvendinimą ginčo laikotarpiu, be kita ko, nurodė, jog duomenų apie tai, kiek asmenų pareiškėjo bausmės atlikimo metu gyveno Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose ir miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, pateikti negali, nes tokie duomenys nėra kaupiami, į tai, kad informacija apie miegamųjų vietų skaičių yra pateikta remiantis atsakymo parengimo dienos duomenimis, teismas sprendė, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo tvirtinimo, jog jam atliekant bausmę 2 būryje gyveno 20–21 asmuo, 16 būryje gyvenamosiose patalpose gyveno 22 žmonės ir 15 būrio gyvenamojoje patalpoje gyveno 12 žmonių.
8. Remdamasis pareiškėjo nurodytais argumentais teismas nustatė, kad 2 būrio 2 brigados gyvenamojoje patalpoje gyvenant 21 asmeniui ir gyvenamosios patalpos plotui esant 66,07 kv. m, vienam asmeniui teko 3,14 kv. m, 16 būrio 5 brigados gyvenamojoje patalpoje gyvenant 22 asmenims ir gyvenamosios patalpos plotui esant 52,05 kv. m, vienam asmeniui teko 2,36 kv. m. Pareiškėjas nurodė, kad jam gyvenant 16 būrio 6 brigados gyvenamojoje patalpoje nuo 2015 m. spalio 15 d. gyveno taip pat 22 asmenys ir tik nuo 2016 m. liepos mėnesio gyveno 16 nuteistųjų. Taigi gyvenamosios patalpos plotui esant 51,76 kv. m, pareiškėjui iki 2016 m. liepos mėnesio teko 2,35 kv. m, atitinkamai vienam asmeniui trūko 0,75 kv. m. Nuo 2017 m. kovo 21 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. pareiškėjas gyveno 15 būrio 5 brigadoje, kur gyvenamosios patalpos plotas buvo 35,79 kv. m ir, anot pareiškėjo, ten gyveno 12 nuteistųjų, todėl jam teko tik 2,98 kv. m, t. y. trūko 0,12 kv. m. Teismas nustatęs, kad pareiškėjui 454 dienas Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas buvo mažesnis kaip 3,1 kv. m, pripažino, jog pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsniu.
9. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose patalpose buvusiais parazitais, teismas pažymėjo, kad pagal byloje pateiktus įrodymus nėra pagrindo vienareikšmiškai teigti, jog pareiškėjas dėl parazitų (tarakonų, blakių ir kt.) buvimo galėjo patirti papildomus nepatogumus. Teismas atmetė kaip nepagrįstus argumentus dėl per trumpo laiko, skirto nusiprausti po dušu, kadangi pareiškėjas neginčija, jog jam buvo suteikta galimybė nusiprausti po dušu, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 258 punkte. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl nepatogumų prausiantis duše ar prausimosi laiko pratęsimo. Taip pat nėra duomenų, kad Pravieniškių PN-AK neveikė vandens maišytuvai. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ir pareiškėjo argumentus, kad Pravieniškių PN-AK nesilaikoma priešgaisrinės saugos reikalavimų, nėra evakuacinių išėjimų, ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose nebuvo užuolaidų, termometro ir laikrodžio, Pravieniškių PN-AK nebuvo įrengti drabužių-avalynės džiovykla, tik patalynė buvo skalbiama centralizuotai, dėl ko pareiškėjas neturėjo galimybės drabužius skalbti skalbimo mašina. Teismas pažymėjo, kad nuo 2017 m. birželio 7 d. gyvenamosios patalpos buvo aprūpinamos vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi taisyklėmis, patvirtintomis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“, kuriuose termometras, užuolaidos bei laikrodis jau nebuvo numatytas. Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno departamento patikrinimo 2017 m. birželio 22 d. aktas Nr. PA.2-792(16.3.187.2.12) patvirtina, kad nuteistiesiems yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus būrių prausyklose sumontuoti vandens šildytuvai, nuteistieji galėdavo skalbti savo asmeninius drabužius patys. Būrių kiemuose įrengtos stacionarios džiovyklos su stogeliu, kur nuteistieji galėjo džiauti savo asmeninius drabužius. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas tik konstatavo ir deklaratyviai paminėjo aplinkybes apie priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą, tačiau nepagrindė jų tiesioginio priežastinio ryšio su nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, neindividualizavo, kuo konkrečiai pasireiškė priešgaisrinės saugos reikalavimų galimo nesilaikymo jam sukelta žala.
10. Teismas pareiškėjo naudai vertino jo nurodytus argumentus, kad atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK 2 sektoriuje sanitariniame mazge buvo per mažai inventoriaus atsižvelgiant į buvusių nuteistųjų skaičių. Šiame kontekste teismas pažymėjo, kad Pravieniškių PN-AK 2018 m. balandžio 3 d. pažymoje Nr.88-149 nurodyta kiekvieno būrio prausykloje ir tualete buvusių įrenginių skaičius, tačiau atsakovo atstovas į bylą nepateikė duomenų apie ginčo laikotarpiu 2, 8, 9, 13, 15, 16 būriuose buvusį nuteistųjų skaičių, todėl nėra galimybės apskaičiuoti sanitarinių įrenginių skaičiaus, tenkančio 2017 m. birželio 7 d. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d. Nr. 1R-139 (toliau – ir Normos), nurodytam atitinkamam skaičiui. Teismas kaip pareiškėjo teisių pažeidimą taip pat pripažino aplinkybę, kad Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje nebuvo įrengti poilsio kambariai (Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 punktas).
11. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamų laikymo Pravieniškių PN-AK sąlygų, t. y. dėl gyvenamojo ploto trūkumo, poilsio kambario nebuvimo, nepakankamo sanitarinių mazgų kiekio, pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. Išanalizavęs reikšmingus kriterijus dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo, teismas pareiškėjo patirtą žalą įvertino 2 800 Eur suma.
III.
12. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde prašo pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetant. Apeliaciniame skunde nurodo:
12.1. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas gyvenamojo ploto reikalavimų pažeidimą, rėmėsi ne Pravieniškių PN-AK pateiktais duomenimis ir oficialiomis pažymomis, o pareiškėjo deklaratyviais argumentais, kurie neparemti jokiais neginčijamais įrodymais. Teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus duomenis apie pareiškėjo bausmės atlikimą gyvenamosiose patalpose ir jam tekusį gyvenamąjį plotą.
12.2. Pravieniškių PN-AK nustatytas bausmės atlikimo režimas, numatantis, kad dienotvarkėje nustatytu laiku nuo 06.30 val. iki 22.30 val. nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pravieniškių PN-AK nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, per bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laiką pareiškėjas gyveno ir gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas yra tik santykinis dydis, t. y. apskaičiuojamas atsižvelgiant į patalpos plotą ir numatytą apgyvendinti nuteistųjų skaičių, tačiau neatspindi faktinės padėties, kadangi nuteistųjų skaičius nuolat keičiasi (miegamasis ne visada būna užpildytas dėl nuolatinės nuteistųjų rotacijos, kai nuteistieji išvyksta etapais į kitus pataisos namus, Laisvės atėmimo vietą ligoninę, lankosi Sveikatos priežiūros tarnyboje ir pan.).
12.3. Teismas nepagrįstai kaip pareiškėjo teisių pažeidimą pripažino poilsio kambario neįrengimą Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje. Laisvu nuo darbo laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. Pravieniškių PN-AK vykdomas tiek individualus, tiek grupinis darbas, vykdoma 30 socialinės reabilitacijos programų. Pareiškėjas turėjo galimybę dalyvauti visose pataisos įstaigos siūlomose užimtumo priemonėse ir programose, kadangi nebuvo izoliuotas kamerų tipo patalpose, viskas priklausė nuo nuteistojo motyvacijos ir pasiryžimo keisti savo nuostatas ir požiūrį į gyvenimą bei visuomenę. Pareiškėjas taip pat turėjo galimybę savarankiškai šviestis, tobulėti dvasiškai ir skaityti grožinę literatūrą savo pramogai, gaudamas knygas iš pataisos įstaigos bibliotekos.
12.4. Pareiškėjo argumentai yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Pareiškėjas į psichologinės tarnybos specialistus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, patiriamų dvasinių išgyvenimų, nepatogumų nesikreipė. Taip pat dėl minėtų nusiskundimų ir sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė ir į medikus, todėl galima daryti išvadą, kad pareiškėjas nepatyrė neigiamų išgyvenimų, sveikatos sutrikimų, kuriuos galėjo įtakoti blogos gyvenimo sąlygos. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija jo pažeistai teisei apginti.
Atsiliepimas
13. Pareiškėjas atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Pareiškėjas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsiliepime teigia, kad atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, socialinės reabilitacijos priemonių taikymas negali pakeisti poilsio kambario įrengimo, o pataisos įstaigos režimas negali kompensuoti gyvenamojo ploto trūkumą. Pareiškėjas prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti jo skundo reikalavimai, ir šiuos reikalavimus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
14. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2015 m. birželio mėnesio iki 2018 m. vasario 23 d.
15. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamu sprendimu konstatavęs teisės aktų reikalavimus neatitinkančių kalinimo sąlygų pažeidimą, priteisė pareiškėjui 2 800 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą.
16. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.
17. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi pareiškėjo argumentais apie gyvenamųjų patalpų plotą ir juose buvusių nuteistųjų skaičių, neatsižvelgdamas į Pravieniškių PN-AK pateiktus oficialius duomenis.
18. Taisyklių 11¹.1 punkte įtvirtinta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m asmeniui, laikomam pataisos namų bendrabučių tipo patalpose, o pagal 11¹.2 punktą, kamerų tipo patalpose – 3,6 kv. m.
19. Įrodinėjimo pareiga dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013). Pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo laikomas Pravieniškių PN-AK, todėl šiuo atveju įrodinėjimo pareiga, kad nagrinėjamu laikotarpiu laisvės atėmimo vietoje buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka anksčiau minėtiems pataisos namams-atvirajai kolonijai.
20. Atsakovo atstovas pateikė teismui duomenis apie laikotarpius, būrius ir brigadas, kuriose pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK, taip pat brigadų plotus ir juose buvusius asmenis (b. l. 34–39). Pareiškėjas skunde nesutiko su atsakovo atstovo pateiktais duomenimis dėl 2-o būrio 2-oje brigadoje, 16-o būrio 5-oje brigadoje, 16-o būrio 6-oje brigadoje ir 15-o būrio 5-oje brigadoje buvusių asmenų skaičiumi. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad Pravieniškių PN-AK nepaneigė pareiškėjo argumentų apie ginčui aktualiu laikotarpiu brigadose buvusių nuteistųjų skaičių, todėl remdamasis pareiškėjo teiginiais nustatė, jog 454 dienas Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas buvo mažesnis kaip 3,1 kv. m.
21. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimu aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytu minimalaus gyvenamosios patalpos ploto normos pažeidimo laikotarpiu. Pažymėtina, kad atsakovo atstovo pateikti duomenys yra pakankamai išsamūs ir neprieštaringi, jog būtų galima įvertinti, ar buvo minimalaus ploto pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu. Pravieniškių PN-AK, teigdamas duomenis apie karantino kameroje atitinkamu laikotarpiu buvusius asmenis, nurodė, jog duomenų, kiek šiuo laikotarpiu patalpoje buvo nuteistųjų, nustatyti nėra galimybės, kadangi tokie duomenys nėra kaupiami, tačiau, kaip nustatė pats teismas (žr. nutarties 5 p.), pareiškėjas nekėlė ginčo dėl jam kalint karantine trūkusio gyvenamojo ploto, todėl šios aplinkybės neturėjo būti vertinamos. Atsakovo atstovas apie kitas brigadas ir būrius pateikė detalią informaciją, pabrėždamas, jog teikiami paskyrimo dienos duomenys. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo atstovo pateiktais oficialiais duomenimis nėra pagrindo abejoti, todėl šiuo atveju jais turėtų būti vadovaujamasi, vertinant, ar buvo minimalaus ploto pažeidimas.
22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis apie ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą (b. l. 21, 34–39), konstatuoja, kad pareiškėjui bausmę atliekant Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 16-o būrio 5-oje brigadoje 8 dienas teko 2,89 kv. m gyvenamojo ploto. Taigi Pravieniškių PN-AK nurodytu laikotarpiu pažeidė Taisyklių 11¹.1 punkte įtvirtintą reikalavimą, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas pataisos įstaigose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m, dėl to Pravieniškių PN-AK, neužtikrindami pareiškėjui minėto ploto, neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti.
23. Atsakovo atstovas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip pareiškėjo teisių pažeidimą pripažino poilsio kambario neįrengimą Pravieniškių PN-AK 2-ajame sektoriuje.
24. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo atstovas neginčija aplinkybės, jog pagal nustatytą teisinį reglamentavimą poilsio kambariai nuteistiesiems turi būti įrengti, tačiau teigia, jog pataisos namų režimas, taikomos socialinės reabilitacijos priemonės, individualūs ir grupiniai darbai kompensuoja nuteistiesiems poilsio kambario trūkumą. Teisėjų kolegija su tokiais atsakovo atstovo teiginiais nesutinka, kadangi poilsio (laisvalaikio) kambario įrengimas, kaip viena iš nuteistųjų laisvalaikio užimtumo priemonių, imperatyviai reglamentuotas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8. punkte. Atsakovo atstovas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas galėjo naudotis kito būrio poilsio kambariu, nenurodė, jog Pravieniškių PN-AK dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti poilsio (laisvalaikio) kambarius (Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6 punktas).
25. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos atlyginimo būdo ir dydžio, teisėjų kolegija pažymi, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalies, nustatančios, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
26. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio ir būdo nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-894-520/2018).
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę (8 paras nebuvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas, neįrengtas poilsio kambarys, sanitariniame mazge per mažai inventoriaus), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, nesutinka su atsakovo atstovo nuomone, jog nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už pareiškėjo teisių pažeidimą. Atsižvelgdama į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, į aplinkybę, jog pareiškėjui buvo suteikiama judėjimo laisvė, nes bausmę jis atliko pataisos namuose bendrabučio tipo patalpose, įvertinusi Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, aplinkybes, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o netinkamos kalinimo sąlygos iš esmės būtų pakenkusios pareiškėjo sveikatai, vadovaudamasi teisingumo, protingumo principais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis vertintinas 50 Eur suma.
28. Apibendrindama byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir suformuotą teismų praktiką, todėl priėmė tik iš dalies teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovo atstovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, sumažinant pareiškėjui priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 50 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjui E. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, priteistą neturtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 50 Eur (penkiasdešimt eurų).
Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 24 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.