- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-04-14
- Bylos Nr.
- I-309-414/2008
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- E. Z., Lietuvos valstybes, atstovaujamos Kauno miesto VPK
- Atsakovas
- Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Kauno miesto VPK, Kauno miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisejas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškejui E. Z. , Lietuvos valstybes, atstovaujamos Kauno miesto VPK atstovei Dalei Viskontienei, Kauno miesto savivaldybes atstovei Jolantai Baltaduonytei, viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal E. Z. skunda atsakovui Lietuvos Valstybei, atstovaujamai Kauno miesto VPK ir Kauno miesto savivaldybei, del neturtines žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
E. Z. praše priteisti iš Lietuvos valstybes, atstovaujamos Kauno miesto VPK 88000lt. neturtine žala, iš Kauno miesto savivaldybes priteisti 44000lt. neturtine žala ir 6 procentus metiniu palukanu už priteista suma, skaiciuojant už laikotarpi nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. Jis paaiškino, kad 2006 03 15 apie 8.15 val., pravažiavus A. M. - K.Donelaicio g. sankryža Kaune ji sustabde policijos pareigunai, važiave patruliniu automobiliu. Sustojus, prie jo priejo pareigunas ir nurode, kad jis pažeide KET, nes sankryžoje suko iš netinkamos (antros) eismo juostos ir, paemes pareiškejo dokumentus, nuejo i policijos automobili. Po kurio laiko pareigunas papraše, kad pareiškejas prieitu prie ju automobilio. Priejes E. Z. pasake, kad jokio pažeidimo nepadare, nes kelyje nera antros eismo juostos ir kai pareigunai surašys protokola, jis važiuos aiškintis i Keliu policija, ir nuejo i savo automobili. Pareigunas papraše jo dar karta prieiti prie policijos automobilio, taciau E. Z. nejo ir pasake, kad jam atneštu protokola ir jis ji pasirašys. Pareigunas dar kelis kartus nurode prieiti prie policijos automobilio, taciau E. Z. atsisake ir papraše išaiškinti jo teises, taciau pareigunas to nepadare, o nurode pareiškejui važiuoti iš paskos i komisariata. Pareiškejas, klaidingai suprates, kad reikia važiuoti i Keliu policija, ten ir nuvažiavo. Cia jam paaiškino, kad jis turi vykti i Centro PK. Nuvykus i Centro PK, jam buvo surašytas ATP protokolas už KET pažeidimus ir liepta eiti i budetoju dali kitam ATP protokolui surašyti. E. Z. paprašius nuvesti pas PK vadova, budetoju dalies pareigunas išsityciojo iš jo, o po pareiškejo pokalbio mobiliuoju telefonu ateme iš pareiškejo visus daiktus ir patalpino i kamera, nenurodydamas patalpinimo pagrindo ir nesurašydamas jokio protokolo. 12.47 val. išleistas iš kameros, pareiškejas papraše parodyti tarnybini pranešima, kurio pagrindu jis buvo patalpintas i kamera. E. Z. buvo supažindintas su tarnybiniu pranešimu, jam iteiktas netinkamai užpildytas pranešimas (nenurodyta, i kokios ATP bylos nagrinejima jis prašomas atvykti), nurodant atvykti i Kauno m. apylinkes teisma ir paprašyta rašyti paaiškinima, kuri rašyti jis atsisake. E. Z. teigia, jog komisariate nebuvo supažindintas su jokiu ATP protokolu, del kurio surašymo jis buvo atvestas i budetoju dali. Pareiškejas taip pat nurode, kad Kauno miesto savivaldybe A. M. gatveje prieš sankryža su K. Donelaicio g. pastate nelegalu, neaprašyta, neturinti identifikacinio numerio, analogo, neegzistuojanti „Keliu eismo taisyklese" ant šviesoforo stulpo, ant kurio kabinti vaizdinius – reklama istatymas draudžia. Pareiškejas mano, kad jam be kaltes surašydami administracinius teises pažeidimo protokolus, be pagrindo sulaikydami, policijos pareigunai veike neteisetai, padarydami jam neturtine žala, kuri pasireiške dvasiniais išgyvenimais, atsiradusiais skausmais nugaros ir dubens srityje, pakenke jo politinei karjerai.
Valstybes atstove praše skunda atmesti. Ji paaiškino, kad pareiškejui 2006 03 15 buvo surašytas administracinio teises pažeidimo protokolas už tai, kad jis Kauno mieste, Mickeviciaus-Donelaicio g. sankryžoje, vairuodamas transporto priemone ivažiavo ir pravažiavo sankryža pažeisdamas kelio ženklo reikalavimus, neužsiseges saugos diržo ir ta pacia diena jam buvo surašytas administracinio teises pažeidimo protokolas už tai, kad jis nevykde teisetu policijos pareigunu reikalavimu. Priimti nutarimai pareiškejo iniciatyva buvo apskusti Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 11 06 nutartimi Kauno m. VPK Eismo priežiuros tarnybos pareiguno 2006 03 22 nutarima panaikino ir administracinio teises pažeidimo byla nutrauke, kurioje pagrindinis argumentas buvo tai, jog byloje kilo abejoniu, ar E. Z. veikoje yra irodyta kalte kaip butinas pažeidimo sudeties elementas, o esant abejoniu, teismas vertino pagal administracines atsakomybes principus asmens, traukiamo administracinen atsakomyben, naudai. Kita Vyriausiojo administracinio teismo 2006 11 10 priimta nutartis skelbe, jog byla turi buti gražinta Kauno m. VPK Centro policijos komisariatui tirti iš naujo, kurioje pagrindinis argumentas tas, jog blogai iformintas protokolas, kuriame neužfiksuoti nustatyti irodymai del pažeidimo. Tai nereiškia, kad policijos darbuotoju veiksmai buvo neteiseti ar jie viršijo suteikta kompetencija pareiškejo atžvilgiu. Pareigunai emesi visu galimu priemoniu pažeidimui išaiškinti. Administracinio teises pažeidimo faktas buvo nustatytas - pareiškejas važiavo ne ta eismo juosta kaip nurode kelio ženklas, taciau administracineje byloje buvo surinkta nepakankamai irodymu, jog butu irodyta pažeidejo E. Z. kalte. Kita byla buvo nutraukta, suejus paieškos terminui, nes pareiškejas E. Z. venge atvykti kvieciamas i Kauno m. VPK Centro policijos komisariato Centro policijos nuovada. Pagal LR ATPK 257 straipsni irodymus ir ju pakankamuma byla nagrinejanti institucija (pareigunas) vertina pagal savo vidini isitikinima, todel irodymu nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareiguno, nagrinejusio administracinio teises pažeidimo byla, veiksmu kaip neteisetu. Irodymu visumos vertinimas, kuri atliko policijos pareigunas ir teismas, atliekamas vadovaujantis vidiniu isitikinimu ir teisine samone, o šie dalykai yra subjektyvus, todel ivertinus irodymus galimi skirtingi sprendimai (butent del šiu priežasciu administraciniu teises pažeidimu teisenoje egzistuoja nutarimu apskundimo teismui institutas), del to teismo priimtas nutarimas nutraukti administracine byla negali buti vertinamas kaip neabejotinas pagrindas pripažinti, jog policijos pareigunu veiksmai administracines bylos iškelimo ir jos nagrinejimo stadijoje buvo neteiseti. Nenustacius butinos civilines atsakomybes atsiradimo salygos - valstybines valdžios institucijos darbuotojo neteisetos veikos, valstybes civiline atsakomybe nekyla, ir nera jokio teisinio pagrindo pareiškejo naudai priteisti neturtines žalos atlyginima. Kauno m. VPK buvo atliktas tarnybinis patikrinimas pagal pareiškejo E. Z. 2006 03 16 skunda „Del neteiseto sulaikymo ir laisves atemimo". Atlikus tarnybini patikrinima 2006 04 04 surašyta tarnybinio patikrinimo išvada, kurioje buvo konstatuota, jog Kauno miesto VPK pareigunu veiksmuose tarnybiniu nusižengimu nenustatyta.
Kauno miesto savivaldybes atstove praše skunda atmesti. Ji paaiškino, kad LR Vietos savivaldos istatymo 7 straipsnio 21 punkte nustatyta, kad priskirtosioms (ribotai savarankiškoms) savivaldybiu funkcijoms priskiriama vietines reikšmes keliu ir gatviu priežiura, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo salygu užtikrinimas. Atitinkamai LR Keliu istatymo 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad gatviu, kurios nera valstybines reikšmes keliu tasa, projektavimo, tiesimo, rekonstravimo, taisymo (remonto) ir priežiuros darbus organizuoja ir užsakovo funkcijas atlieka savivaldybes. LR Saugaus eismo automobiliu keliais istatymo 2 straipsnio 14 dalyje itvirtinta, kad eismo organizavimas - transporto priemoniu ir eismo dalyviu judejimo keliais reguliavimo teisiniu ir techniniu priemoniu bei tvarkomuju veiksmu kompleksas, o šio istatymo 10 straipsnio 8 dalies 3 punkte nustatyta, kad užtikrindamas eismo sauguma, savivaldybes administracijos direktorius sprendžia eismo organizavimo klausimus miestu ir kaimu gyvenamosiose vietovese, vietines reikšmes keliuose. Vadovaudamasi šiais teises aktais, Kauno miesto savivaldybe organizuoja kelio ženklu irengima šiai savivaldybei priklausanciose gatvese. Pareiškejo nurodyta kelio ženkla apie 1995 metus irenge VI „Signalas", kuriam iki 2003 m. kovo 6 d. priklause visos Kauno miesto technines eismo reguliavimo priemones. 2003 m. kovo 6 d., panaikinus VI „Signalas", visos technines eismo reguliavimo priemones buvo perduotos Kauno miesto savivaldybes administracijai. Gincijamas kelio ženklas leidžia važiuoti visoms transporto priemonems iš pirmos eismo juostos tiesiai, iš antros eismo juostos i kaire. Toks kelio ženklas atitinka Keliu eismo taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 1 priede itvirtinta kelio ženkla Nr. 507 „Eismo kryptys sankryžoje", kuris nurodo juostu skaiciu ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena juosta. Taigi, kelio ženklas Nr. 507 apibudina eismo judejima viena kryptimi esant dviem, trim ir daugiau juostu. Remdamasi aukšciau nurodytais motyvais ir teises aktais atstove mano, kad nepagristas pareiškejo motyvas, kad savivaldybe irenge neteiseta nelegalu vaizdini, kadangi kelio ženklas, esantis A. M. g. ties sankryža su K. Donelaicio gatve atitinka Keliu eismo taisyklese nurodyta kelio ženkla Nr. 507. Be to, kelio juostu ženklinimas horizontalaus ženklinimo linijomis nera privalomas teises aktu nustatyta tvarka, todel, nesant Kauno miesto savivaldybes neteisetu veiksmu, kaltes bei priežastinio ryšio tarp veiksmu ir pareiškejo nurodytos žalos, nera pagrindo tenkinti pareiškejo reikalavimo del 44000lt. neturtines žalos priteisimo iš Kauno miesto savivaldybes.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala, atsiradusia del valstybes valdžios instituciju neteisetu aktu, privalo atlyginti valstybe iš valstybes biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybes tarnautojo ar kito valstybes valdžios institucijos darbuotojo kaltes. Žala, atsiradusia del savivaldybes valdžios instituciju neteisetu aktu, privalo atlyginti savivaldybe iš savivaldybes biudžeto nepaisydama savo darbuotoju kaltes. CK 6.271 straipsnio 4 dalis neteisetais valstybes instituciju ir pareigunu aktais laiko šiu subjektu neteiseta veika - jie neveike taip, kaip pagal istatymus privalejo veikti. Pareiškejas, kaip jau mineta, pageidauja jo patirtos neturtines žalos atlyginimo. Tokios žalos savoka apibrežia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dali neturtine žala atlyginama tik istatymu nustatytais atvejais. Taigi neturtines žalos atlyginimo galimybe siejama su specialiaisiais istatymais, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, budus ir pan. Toks istatymas - Viešojo administravimo istatymas, konkreciai, jo 39 straipsnis. Taciau tokios žalos atlyginimui butina nustatyti viseta salygu: pareigunu veikos neteisetumo fakta, konkrecia žala (pasekmes) ir priežastini ryši tarp šios žalos ir pareigunu neteisetos veikos. Tam, kad igyti teise i neturtines žalos atlyginima, butinos atitinkamos salygos.
Pareiškejo teigimu, jis patyre moraline žala del to, kad Kauno miesto savivaldybe A. M. gatveje prieš sankryža su K. Donelaicio g. pastate nelegalu, neaprašyta, neturinti identifikacinio numerio, analogo, neegzistuojanti „Keliu eismo taisyklese" ant šviesoforo stulpo kelio ženkla, o Kauno miesto VPK policijos pareigunai nepagristai ir neteisetai 2006 03 15 sustabde, pasieme asmens dokumentus nuvažiavo, suraše administracinio teises pažeidimo protokolus už tai, kad E. Z. Kauno mieste, Mickeviciaus-Donelaicio g. sankryžoje, vairuodamas transporto priemone ivažiavo ir pravažiavo sankryža pažeisdamas kelio ženklo reikalavimus, neužsiseges saugos diržo ir už tai, kad jis nevykde teisetu policijos pareigunu reikalavimu, 2006 03 22 nutarimu jam nepagristai buvo paskirta 125 lt. bauda pagal ATPK 124¹ str. 2d. ir 134 str., Kauno miesto VPK Centro PK jis buvo iškratytas nesant kratos orderio, be jokio pagrindo uždarytas i laikino sulaikymo kamera (bl. 38).
Byloje nustatyta, kad Kauno miesto eismo priežiuros tarnybos pareigunas 2006 03 15 suraše administracinio teises pažeidimo protokola, o 2006 m. kovo 22 d. nutarimu nubaude E. Z. pagal ATPK 124¹ str. 2 d. bei 134 str. 125 litu bauda del to, kad jis 2006 03 15 apie 8 val. 15 min. Kauno mieste, Mickeviciaus - Donelaicio gatviu sankryžoje vairuodamas transporto priemone ivažiavo ir pravažiavo sankryža pažeisdamas kelio ženklo reikalavimus, t.y. antra eismo juosta tiesiai link Laisves alejos, neužsiseges saugos diržo. Kauno apygardos administracinis teismas 2006 m. lapkricio 6 d. nutartimi nutare E. Z. skunda tenkinti iš dalies. Kauno miesto eismo priežiuros tarnybos 2006 m. kovo 22 d. nutarimo dali, kuria E. Z. nubaustas pagal ATPK 134 str. panaikinti, o 125 litu bauda paskirta pagal ATPK 124¹ str. 2 d. palikti nepakeista. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 03 08 nutartimi Kauno miesto eismo priežiuros tarnybos pareiguno 2006 03 22 nutarima panaikino ir administracinio teises pažeidimo byla nutrauke. Apeliacines instancijos teismas atsižvelgdamas i nustatytas aplinkybes ivertino, kad byloje yra abejoniu, ar yra irodyta E. Z. veikoje kalte kaip butinas pažeidimo sudeties elementas. Esamas abejones teismas ivertino sutinkamai su administracines atsakomybes principais asmens traukiamo administracinen atsakomyben naudai. Todel teismas ivertino, kad byloje nera irodyta E. Z. veikoje pažeidimo numatyto ATPK 124¹ str. 2 d. sudetis, o iš policijos institucijos 2006 m. kovo 22 d. nutarimo nera aišku koki kelio ženkla ir kokias eismo taisykles pažeide E. Z. , nuobauda paskirta iš karto subendrinta už du pažeidimus nesivadovaujant ATPK 33 str. (bl. 3-4, 57-58, 67-68, adm. b. Nr. II-475-31/06).
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato pareigunas 2006 m. kovo 15 d. suraše E. Z. administracinio teises pažeidimo protokola, kuriame nurode, kad 2006 m. kovo 15 d. apie 08.15 val. policijos patruliai R. B. ir Ž. B. Kaune, Mickeviciaus g., sustabde automobili „Honda Civic", v.n. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas E. Z. nevykde teisetu policijos pareigunu reikalavimu. E. Z. veika kvalifikuota pagal Administraciniu teises pažeidimu kodekso 187 straipsnio 2 dali. Kauno miesto apylinkes teismas 2006 m. gegužes 12 d. nutarimu E. Z. pripažino kaltu padarius pažeidima, numatyta ATPK 187 straipsnio 2 dalyje, už kuri jam paskyre 150 Lt bauda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 11 10 nutartimi Kauno miesto apylinkes teismo 2006 m. gegužes 12 d. nutarima panaikino ir byla gražino Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariatui iš naujo tirti. Apeliacines instancijos teismas nustate, kad administracinio teises pažeidimo protokole, surašytam asmeniui patrauktam administracinen atsakomyben, nuoroda i teises aktus nepadaryta, policijos darbuotoju reikalavimai, kuriems nepakluso E. Z. , neivardinti. Todel pirmosios instancijos teismas išnagrinejo administracine byla neapibrežto kaltinimo ribose, o kaltinimo abstraktumas esminis procesines teises pažeidimas, suponuojantis pirmosios instancijos teismo nutarimo naikinima ir bylos gražinima institucijai igaliotai surašyti administracinio teises pažeidimo protokola. Gražinus byla iš naujo tirti, byla buvo nutraukta, suejus paieškos terminui, nes pareiškejas E. Z. venge atvykti kvieciamas i Kauno m. VPK Centro policijos komisariato Centro policijos nuovada (bl. 8-9, 32-34, 50-52, 65, adm. b. Nr. 22-AT-20/06).
Kaip jau buvo mineta, neturtines žalos savoka apibrežia CK 6.250 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad neturtine žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinti pinigais. Pagal to paties straipsnio 2 dali neturtine žala atlyginama tik istatymu nustatytais atvejais. Taigi neturtines žalos atlyginimo galimybe siejama su specialiaisiais istatymais, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus, budus ir pan. Pareiškejo manymu, jo atveju neturtine žala turi buti priteista vadovaujantis CK 1.138, 6.250 str. 1 ir 2 d., 6.251 str., 6.263 str., 6.271 str., 6.288 str. (bl. 38). Taciau pareiškejo nurodyti CK straipsniai yra bendrosios normos, o ne specialieji istatymai, kurie nustato tokios žalos atlyginimo atvejus ir budus.
Teismas sutinka su Kauno miesto VPK atstove pozicija, kad pagal LR ATPK 257 straipsni irodymus ir ju pakankamuma byla nagrinejanti institucija (pareigunas) vertina pagal savo vidini isitikinima, todel irodymu nepakankamumas nesudaro pagrindo vertinti pareiguno, nagrinejusio administracinio teises pažeidimo byla, veiksmu kaip neteisetu. Irodymu visumos vertinimas, kuri atliko policijos pareigunas ir teismas, atliekamas vadovaujantis vidiniu isitikinimu ir teisine samone, o šie dalykai yra subjektyvus, todel ivertinus irodymus galimi skirtingi sprendimai, del to teismo priimtas nutarimas nutraukti administracine byla negali buti vertinamas kaip neabejotinas pagrindas pripažinti, jog policijos pareigunu veiksmai administracines bylos iškelimo ir jos nagrinejimo stadijoje buvo neteiseti. Be to, nesant specialiuju teises normu, numatanciu neturtines žalos atlyginima nepagristo administracines nuobaudos paskyrimo atveju, priteisti tokios žalos atlyginima nera teisinio pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 12 15 nutartis administracineje byloje Nr. A4 -689-2003, Administraciniu teismu praktika Nr. 4). Todel atmestina skunde nurodyta aplinkybe, kad policijos pareigunai 2006 03 15 pareiškeja sustabde, suraše administracinio teises pažeidimo protokolus už tai, kad E. Z. Kauno mieste, Mickeviciaus-Donelaicio g. sankryžoje, vairuodamas transporto priemone ivažiavo ir pravažiavo sankryža pažeisdamas kelio ženklo reikalavimus, neužsiseges saugos diržo ir už tai, kad jis nevykde teisetu policijos pareigunu reikalavimu, 2006 03 22 nutarimu jam paskyre 125 lt. bauda pagal ATPK 124¹ str. 2d. ir 134 str., atliko neteisetus veiksmus, kaip jie suprantami pagal CK 6.246 str. Nenustacius policijos pareigunu neteisetu veiksmu, negali atsirasti ir žala CK 6.271 str. pagrindu.
Skunde nurodyta aplinkybe, kad policijos pareigunai paeme pareiškejo dokumentus nuvažiavo, atmestina, nes teismo posedžio metu nustatyta, jog policijos pareigunai pareiškejui nurode vykti paskui ju tarnybini a/m i Centro PK administracinio teises pažeidimo protokolo surašymui, taip pareiškejas šia situacija ivertino ir savo skunde teismui (bl. 4, adm. b. Nr. II-475-31/06). Niekuo nepagrista ir neirodyta, todel atmestina aplinkybe, jog policijos pareigunai suklastojo administracinio teises pažeidimo protokola Nr. P 113152, del teisetu policijos pareigunu reikalavimu nevykdymo, o piktnaudžiavimo teise ir savavališku policijos pareigunu veiksmu nekonstatuota.
Pareiškejo teigimu, jis patyre moraline žala ir del to, kad Kauno miesto savivaldybe A. M. gatveje prieš sankryža su K. Donelaicio g. pastate nelegalu, neaprašyta, neturinti identifikacinio numerio, neegzistuojanti „Keliu eismo taisyklese" ant šviesoforo stulpo kelio ženkla (bl. 12, adm. b. Nr. II-475-31/06) ir nepagristai ji priskyre kelio ženklui Nr. 507, taciau ši aplinkybe atmestina. Tokia išvada darytina ivertinus tai, kad teismo posedžio metu nenugincyta aplinkybe, jog A. M. g. važiuojamosios dalies plotas yra 10 m. (bl. 28-29, adm. b. Nr. II-475-31/06). Pagal STR 2.06.01:1999 „Miestu, miesteliu ir kaimu susisiekimo sistemos", patvirtinta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. kovo 2 d. isakymu Nr. 61, gatviu klasifikacija A. M. g. priskiriama D₁ kategorijai. Šios kategorijos gatvems keliamuose techniniuose reikalavimuose numatyta, kad eismo juostos plotis turi buti 3 m, eismo juostu skaicius - 2 (STR 2.06.01:1999 „Miestu, miesteliu ir kaimu susisiekimo sistemos", 7 lentele). Todel, atsižvelgiant i tai, kad A. M. važiuojamosios dalies bendras plotas 10 m, gincijama kryptimi buvo 2 eismo juostos, priešinga kryptimi - 1, A. M. g. atitinka teises aktuose numatytus techninius reikalavimus, keliamus šios kategorijos gatvems.
Mickeviciaus gatveje prieš sankryža su K. Donelaicio g. dešiniaja eismo juosta buvo galima važiuoti tiesiai, o kairiaja – sukti i kaire. Eismo kryptis šioje sankryžoje apsprende nurodomasis kelio ženklas Nr. 507, kuris nurode eismo juostu skaiciu ir kryptis, kuriomis leidžiama važiuoti kiekviena juosta. Tokiu budu, kelio ženklas Nr. 507 apibudina eismo judejima viena kryptimi esant dviem, trims ir daugiau eismo juostu. Teismas nesutinka su pareiškejo nurodyta aplinkybe, kad pastatytas kelio ženklas (bl. 12, adm. b. Nr. II-475-31/06) turejo išsamiai atitikti kelio ženkla Nr. 507, nes vadovaujantis tokia logika galima butu manyti, kad gyvenvietes pabaiga gali nurodyti tik kelio ženklas Nr. 551 su jame nurodytu gyvenvietes pavadinimu.
Nenustacius Kauno miesto savivaldybes neteisetu veiksmu, susijusiu su kelio ženklo pastatymu Mickeviciaus gatveje prieš sankryža su K. Donelaicio g. ir del tokio ženklo pastatymo neatsiradus E. Z. neturtinei žalai, nes liudytoju V. Z. , E.R. Z. ir V. Z. parodymais, pareiškejas dvasinius išgyvenimus, sukretimus, pažeminima patyre tik del sulaikymo, skundas Kauno miesto savivaldybes atžvilgiu atmestinas ATPK 88 str. 1d. 1p.
Pareiškejo teigimu, jis patyre moraline žala ir del to, kad Kauno miesto VPK Centro PK jis buvo iškratytas nesant kratos orderio, be jokio pagrindo uždarytas i laikino sulaikymo kamera. Del aplinkybiu, kad E. Z. buvo iškratytas ir uždarytas i laikino sulaikymo kamera, jokio ginco nera, jas patvirtina ir Kauno miesto VPK atstove ir byloje esanti medžiaga (bl. 103-104, 108, adm. b. Nr. I-2306-442/07, 1t.). Gincas yra tik del to, ar Kauno miesto VPK Centro PK pareigunai pagristai atliko tokius veiksmus.
Teismo posedžio metu nustatyta, kad E. Z. i laikino sulaikymo patalpa buvo uždarytas del to, kad jis vaikšciojo po budincia dali, garsiai kalbejo telefonu, nebuvo galima dirbti, nepaise raginimu nusiraminti. Tokios aplinkybes nustatytos liudytoju R. M. , D. M. , D. V. , J. D. parodymais (bl. 38-40), adm. b. Nr. I-2306-442/07, 2t.) ir R. M. , J. D. , D. M. paaiškinimais (bl. 62-68, adm. b. Nr. I-2306-442/07, 2t.).
Policijos istaigu budetoju padaliniu darbo organizavimo instrukcija, patvirtinta Policijos generalinio komisaro 2001 06 26 isakymu Nr. 278, numate policijos pareigunams teise pristatyti i budetoju dali asmenis, padariusius administracini teises pažeidima (19.2 p.) ir numate galimybe pristatyta i budetoju dali teises pažeideja uždaryti i sulaikymo patalpas, jei jis aktyviais veiksmais trukdo pamainos pareigunu darba (30.2.2 p.).
Tokiu budu, akivaizdu, jog i sulaikymo kamera pareiškejas buvo uždarytas ne del administraciniu teises pažeidimu bylu teisenos užtikrinimo, reguliuojamo ATPK 265, 266, 267 str. Taciau teismas daro išvada, kad vien garsus kalbejimas telefonu ir vaikšciojimas po patalpa negali buti vertinamas kaip aktyvus neteiseti veiksmai, trukdantys darbui. Uždarymas i sulaikymo patalpa prilygsta asmens sulaikymui, kuris yra ganetinai drastiška judejimo laisves apribojimo priemone ir taikytinas tik istatymo nustatytais atvejais ir tvarka, todel pripažinus tokius policijos veiksmus teisetais, butu formuojama iš esmes ydinga praktika, kuomet asmuo, už nežymu administracini nusižengima (KET pažeidima) pristatytas i policijos istaiga, megindamas telefonu informuoti apie tai artimus asmenis arba tiesiog pasiskusti policijos pareigunu veiksmais, vien už kalbejima telefonu galetu buti uždaromas i sulaikymo patalpas, atimant jam galimybe perduoti informacija ir ginti savo teises. Tokiu budu, darytina išvada, kad Kauno miesto VPK Centro PK pareigunai nesant pakankamo pagrindo uždare E. Z. i laikino sulaikymo kamera, tokia išvada padare ir LR Vidaus reikalu ministerijos Generalinio inspektoriaus skyrius (bl. 21-24, adm. b. Nr. I-2306-442/07, 1t.).
Žala, padaryta vykstant administraciniam procesui ne teismo, o kitu pareigunu, atlyginama pagal CK 6.271 str. (Civilinio kodekso 6.272 str. komentaras). Be to, specialioji teiseju kolegija gincams del teismingumo tarp bendrosios kompetencijos ir administracinio teismo spresti yra nurodžiusi, jog Policijos veiklos istatymas policijos pareigunus priskiria prie viešojo administravimo subjektu, jeigu jie veikia ne kaip ikiteisminio tyrimo pareigunai. Kaip jau buvo mineta, i sulaikymo kamera pareiškejas buvo uždarytas ne del administraciniu teises pažeidimu bylu teisenos užtikrinimo, reguliuojamo ATPK 265, 266, 267 str., todel darytina išvada, kad šiam gincui taikytinos Viešojo administravimo istatymo 39 str. Tokiu budu, konstatavus neteiseta sulaikyma yra pagrindas priteisti neturtine žala, nes neteisetas sulaikymas neabejotinai sukelia busena, kuri nurodyta CK 6.250 str. 1d. Be to, E. Z. dvasinius išgyvenimus, depresija, pažeminima del tokio sulaikymo patvirtino liudytojai V. Z. , E.R. Z. ir V. Z. .
Ivertinus pareiškejo asmenybe, sulaikymo laika, kuris truko apie tris valandas ir busena, kuria gali sukelti neteisetas sulaikymas, pažeidžiamu vertybiu pobudi, pasekmes, taip pat atsižvelgus i sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), teismas prieina prie išvados, kad pareiškejo reikalaujama pinigu suma (88000lt.) yra akivaizdžiai per didele, todel iš Lietuvos Valstybes priteistina E. Z. 3000lt. neturtinei žalai atlyginti ABTI 88 str. 1d. 5p.
Prašymas priteisti 6 procentus metiniu palukanu už priteista suma, skaiciuojant už laikotarpi nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo netenkintinas, nes teises aktai nenumato palukanu priteisimo už priteista neturtine žala ABTI 88 str. 1d. 1p.
Rezoliucinė dalis
nusprende:
Skunda tenkinti iš dalies.
Priteisti iš Lietuvos Valstybes, atstovaujamos Kauno miesto VPK, E. Z. 3000lt. neturtinei žalai atlyginti.
Skunda dalyje, del neturtines žalos iš Kauno miesto savivaldybes priteisimo ir 6 procentu metiniu palukanu už priteista suma, skaiciuojant už laikotarpi nuo bylos iškelimo teisme iki teismo sprendimo visiško ivykdymo priteisimo, atmesti.
Sprendimas per 14 dienu nuo jo paskelbimo dienos gali buti apskustas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.