- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-05
- Bylos Nr.
- 2S-187-656/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35668-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Ieškovas
- UAB „Transtira“
- Atsakovas
- Allianz-Tiriac Asigurari
- Kategorijos
- 119.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) UAB „Transtira“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Transtira“ ieškinį atsakovui Allianz-Tiriac Asigurari, atsakingam draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti Lietuvoje „ERGO Insurance SE“, Lietuvos filialui dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Transtira“ pareiškė ieškinį atsakovui Rumunijos draudimo bendrovei Allianz-Tiriac Asigurari ir atsakingam draudiko atstovui pretenzijoms nagrinėti Lietuvoje „ERGO Insurance SE“, Lietuvos filialui dėl nuostolių atlyginimo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 18 d. nutartimi ieškinį paliko nenagrinėtą.
Teismas nurodė, kad tiek Lietuvos Respublika, tiek Rumunija yra Europos Sąjungos narės, todėl sprendžiant bylos, turinčios tarptautinį elementą, teismingumo klausimą, taikytinos Reglamento Nr. 44/2001 nuostatos. 2000 m. Gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 3 skirsnis nustato jurisdikciją bylose, susijusiose su draudimu. Šio skirsnio 9 straipsnio 1 dalies b punktas suteikia teisę draudikui iškelti bylą kitoje valstybėje narėje, jeigu ieškinius pateikia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas. Teismas sprendė, kad ieškovas ir atsakovas nėra tiesioginiuose draudimo teisiniuose santykiuose, kad ginčo šalys nėra sudariusios draudimo sutarties, viena kitos atžvilgiu jos nėra nei draudikai, nei apdraustieji, nei naudos gavėjai. Be to,. šiuo atveju dar nėra nustatytas eismo įvykio kaltininkas. Pažymėjo, kad Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-29 parengtoje Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje AC-34-1) yra pasisakyta dėl silpnesniosios pusės ir minėto Reglamento nuostatų taikymo, kurioje nurodyta, jog tokiose bylose sprendžiant ir teismingumo klausimus svarbu nustatyti, ar ieškovas kaip nukentėjusysis trečiasis asmuo / naudos gavėjas gali būti pripažintas silpnesniąja šalimi ir jam taikoma šiame reglamente numatyta apsauga, o šiuo atveju ieškovas nelaikytinas silpnesniąja šalimi. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad ieškinys nėra teismingas Lietuvos teismams. Civilinio proceso kodekso 782 straipsnis nustato, kad tuo atveju, jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, tai pareiškimas paliekamas nenagrinėtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Ieškovas (apeliantas) UAB „Transtira“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį.
1. Teismas neteisingai aiškino 2000-12-22 Tarybos Reglamento (EB) Nr.44/2001 9 straipsnio 1 dalies b) punkto nuostatas, nurodydamas, kad, ieškovas negali jomis vadovautis, nes nėra transporto priemonės draudėjas, apdraustasis ar naudos gavėjas. Apelianto tvirtinimu, jis gali ir nebūti transporto priemonės draudėjas, apdraustasis ar naudos gavėjas, kad galėtų pasinaudoti Reglamento (EB) Nr.44/2001 9 straipsnio 1 dalies b) punkte nurodyta teise. Tam reikia būti naudos gavėju užsienio Draudiko atžvilgiu, kas šiuo atveju ir yra – ieškovas yra naudos gavėjas atsakovo Allianz-Tiriac Asigurari atžvilgiu.
Šioje byloje eismo įvykis įvyko Prancūzijoje, kurio metu į UAB „Transtira“ automobilį Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo automobilis IVECO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas Rumunijos draudimo bendrovėje Allianz-Tiriac Asigurari. UAB „Transtira“ siekdama prisiteisti iš avarijos kaltininko žalą yra naudos gavėjas, todėl pagrįstai remdamasi 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo 9 straipsnio 1 dalies b) punkto pagrindu pareiškė ieškinį naudos gavėjo, ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos teisme.
2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-29 parengtoje Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje AC-34-1 nurodė, kad Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Reglamento Nr. 44/ 2001 11 straipsnio 2 dalis, kurioje įtvirtinta nukentėjusiosios šalies tiesioginio ieškinio galimybė draudikui, nukreipia į Reglamento Nr. 44/2001 9 straipsnio 1 dalies b punktą, kuriame galimybė kelti bylą draudikui kitoje valstybėje, nei nuolatinė jo gyvenamoji ar verslo vieta, suteikta draudėjui, apdraustajam ar naudos gavėjui šių ieškovų nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose. Tačiau Reglamento Nr. 44/2001 11 straipsnio 2 dalies nuoroda į to paties reglamento 9 straipsnio 1 dalies b punktą nereiškia, kad nukentėjusysis tiesiogini ieškinį gali kelti tik draudėjo, apdraustojo ar naudos gavėjo nuolatinės gyvenamosios vietos teisme. Taigi Reglamento Nr. 44/2001 11 straipsnio 2 dalis išplečia galimų ieškovų sąrašą, nepriskiriant nukentėjusiosios šalies nė vienam ieškovui 9 straipsnio 1 dalies b punkto prasme (draudėjas, apdraustasis ar naudos gavėjas). Jei nukentėjusiajai šaliai nebūtų suteikta teisės kreiptis į jos pačios nuolatinės gyvenamosios vietos teismą, ji netektų apsaugos, tapačios apsaugai, kuri šiuo reglamentu suteikta kitoms ginčuose, susijusiuose su draudimu, silpnesnėmis laikomomis šalims ir todėl prieštarautų šio reglamento dvasiai. Taigi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje apžvalgoje aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad nukentėjusiajai šaliai suteikta teisė kreiptis į jos pačios nuolatinės gyvenamosios vietos teismą, nes ji turi apsaugą, tapačią apsaugai, kuri šiuo reglamentu suteikta kitoms ginčuose, susijusiuose su draudimu, silpnesnėmis laikomomis šalims. UAB „Transtira“ nėra subjektas, perėmęs nukentėjusiojo teises reikalavimo teisių perleidimo būdu, todėl UAB „Transtira“ turi teisę pareikšti tiesioginį ieškinį atsakingam užsienio draudikui savo nuolatinės gyvenamosios vietos teisme.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirojo skundo argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo ir jo teismingumo klausimus, netinkamai nustatė ginčo šalis siejančių teisinių santykių pobūdį, netinkamai vadovavosi Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, dėl ko priėmė nepagrįstą nutartį.
Byloje keliamas ieškinio, turinčio tarptautinį elementą, teismingumo klausimas.
Teismas užsienio (tarptautinį) elementą turinčioje byloje privalo išspręsti jurisdikcijos klausimą, t. y. patikrinti, ar byla jam teisminga. Šį klausimą teismas sprendžia ex officio (CPK 782 straipsnis) pagal tarptautinio civilinio proceso normas.
Iš ieškinio turinio spręstina, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), kurio metu į UAB „Transtira“ automobilį Mersedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė automobilis IVECO, valst. (duomenys neskelbtini), kuris buvo apdraustas Rumunijos draudimo bendrovėje Allianz-Tiriac Asigurari. Eismo įvykio metu UAB „Transtira“ automobilis buvo apgadintas galimai dėl atsakovo kaltės, dėl ko ieškovas siekia žalos atlyginimo iš už žalą atsakingo automobilio draudiko - Rumunijos draudimo bendrovės Allianz-Tiriac Asigurari. Toks ginčas kvalifikuotinas kaip kilęs iš draudimo teisinių santykių, susijusių su žalos atlyginimu.
Atsižvelgiant į materialinio ginčo pobūdį, kilusio ginčo jurisdikcijos klausimai, kaip ir teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, reglamentuojami vadovaujantis 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo nustatytomis taisyklėmis, o konkrečiai, Reglamento 9 str. 1 d. b) punkto nuostatomis, nustatančiomis, kad draudikui, nuolat gyvenančiam ar kurio verslo vieta yra valstybėje narėje, bylą galima iškelti kitoje valstybėje narėje, jeigu ieškinius pateikia draudėjas, apdraustasis arba naudos gavėjas, ieškovo nuolatinės gyvenamosios vietos teismuose. Aiškinant šio punkto prasmę pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas nėra nei naudos gavėjas,nei silpnesnioji šalis, dėl ko sprendė, kad vadovaujantis 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001 ginčui netaikytinas išimtinis teismingumas ir jo nagrinėjimas nepriklauso Lietuvos jurisdikcijai.
2005-05-12 Teisingumo teismo sprendimo byloje C-112/03 41 punktu išaiškinta, kad Reglamento 9 str. 1 d. b) punktas sukonstruotas taip, kad aiškiai leistų naudos gavėjui pagal draudimo sutartį iškelti draudikui bylą savo nuolatinės gyvenamosios ar buveinės vietos teisme, jeigu draudiko veiklos ar gyvenamoji vieta (tuo pačiu ir buveinė) yra kitoje ES šalyje (išskyrus Daniją). Šiame sprendime padaryta išvada, kad tokiu reglamentavimu Taryba siekė apsaugoti ekonomiškai silpnesnę draudimo santykių dalyvių pusę (stipresne laikydamas draudiką, kurio draudimo santykių sfera yra profesionali veikla).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-29 parengtoje Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje AC-34-1 nurodyta, kad nukentėjusieji, patyrę žalos arba buvę sužaloti kitoje valstybėje narėje, savo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybėje narėje turi teisę atsakingam draudikui pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo. Jei nukentėjusiajam nebūtų suteikta teisė kreiptis į jo paties nuolatinės gyvenamosios vietos teismą, jis netektų apsaugos, tapačios apsaugai, kuri Reglamentu Nr. 44/2001 suteikta kitoms ginčuose, susijusiuose su draudimu, pripažintinomis silpnesnėmis šalims (30 p.).
Šių aplinkybių kontekste teismas daro išvadą, kad ieškovas yra silpnesnioji šalis, galimai nukentėjęs eismo įvykyje ir siekiantis žalos iš galimai kaltos šalies draudiko, todėl remiantis Reglamento Nr. 44/2001 nuostatomis, turi teisę ginčą inicijuoti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, t.y. Lietuvos teisme.
Atsižvelgiant į aptartą konstatuotina, kad apylinkės teismas ieškinį dėl teismingumo taisyklių pažeidimo atsisakė priimti nepagrįstai, nutartis naikintina, o ieškovo ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.)..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 d. 3 p., teismas
nutaria:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 18 d. nutartį ir perduoti tam pačiam teismui ieškovo ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.