Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. B., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta: (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje,

M. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 13 kartų teistas, iš kurių paskutinius tris kartus teistas: 1) 2017-06-15 pagal BK 241 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2017-01-10 nutartimi paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi bei nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams; 2) 2017-12-28 pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 10 mėnesių, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta bausmė subendrinta su 2017-06-15 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi bei nustatyta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams. 2020-02-14 paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę; 3) 2020-09-30 pagal BK 284 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsniu - laisvės atėmimu 6 mėnesiams, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimais, numatytais BK 284 straipsnyje ir 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020-05-15, apie 21 val., Šilutės m., Tilžės g. prie pastato Nr. 9, pašaliniams asmenims matant, D. B. ir M. G., veikdami bendrininkų grupe, po įvykusio susistumdymo tarp D. B. ir nukentėjusiojo A. G., dėl ko D. B. nugriuvęs ant šaligatvio ir iškart atsistojęs kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus A. G. į galvą, o M. G., pribėgęs prie A. G., šiam kumščiu sudavė vieną kartą į galvą, kairiu keliu spyrė į dešinę koją ir vieną kartą spyrė į galvą, dėl ko pastarasis nugriuvo ant šaligatvio, o šiam gulint ant šono, koja spyrė ne mažiau kaip du kartus į nugarą, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam A. G. nosies kaulų lūžį, kraujosruvas akių vokuose ir paakiuose, nugaros kairės pusės odos nubrozdinimus ir kraujosruvas, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir įžūliu elgesiu viešoje vietoje demonstravo nepagarbą aplinkiniams, aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2020-05-16 įvykio vietos apžiūros protokole ir jo priedo – fotolentelės matyti, kad aikštelėje, esančioje Šilutės m., Tilžės g. prie pastato Nr. 11, į kurią patenkama siauru keliu tarp pastatų Nr. 9 ir Nr. 11, po nusikaltimo padarymo buvo rastas sužalotas nukentėjusysis A. G. (1 t., 20-24 b. l.).

Teismas konstatuoja:

Aptartų faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, visetas leidžia tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad D. B. ir M. G. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog jie, veikdami bendrininkų grupe, tyčiniais veiksmais, kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pažeidė viešąją tvarką, kurios metu sutrikdė visuomenės rimtį, tvarką bei sukėlė A. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą, yra surinkta pakankamai. Kaltinamieji visiškai prisipažįsta padarę inkriminuotus nusikaltimus, jų parodymus patvirtina neprieštaringi, vieni kitus papildantys nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai.

Nusikalstamų veikų kvalifikavimas

D. B. ir M. G. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 284 straipsnį ir 138 straipsnio 1 dalį, kaip ideali nusikaltimų sutaptis, nes jie, veikdami bendrininkų grupe, tyčia viena veika tuo pačiu metu padarė kelias nusikalstamas veikas, numatytas skirtinguose Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose. D. B. ir M. G., veikdami bendrininkų grupe, vakare, esant geram matomumui, viešoje vietoje – Šilutės m., Tilžės g. prie namo Nr. 9, ant šaligatvio, prie centrinės miesto gatvės, kur būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai (gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems), prasidėjusių iš asmeninių paskatų, bet virtusių chuliganiškomis, sukėlė muštynes dėl menkavertės priežasties pašalinių žmonių, tiek važiavusių centrine gatve automobiliais, tiek ėjusių šaligatviu, akivaizdoje, pažeidė visuomenėje nusistovėjusias elgesio normas, demonstravo nepagarbą aplinkiniams, dėl ko sutrikdė visuomenės rimtį ir viešąją tvarką, kurios metu nesunkiai sutrikdė A. G. sveikatą. Toks konflikto pobūdis, įžūlus elgesys su nukentėjusiuoju (vakaro metu, ant šaligatvio, prie centrinės miesto gatvės), kur buvo daug žmonių, patvirtina, kad kaltinamieji suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Kadangi bendrininkavimas yra bendra kelių asmenų veikla, todėl visos dėl veikos kilusios pasekmės inkriminuojamos kiekvienam iš bendrininkų, nepriklausomai nuo kiekvieno iš jų vaidmens, veiksmų pobūdžio bei intensyvumo ir indėlio į nusikaltimo padarymą.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

M. G. atsakomybę lengvina tos aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi bei jo veikų padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktai), jo atsakomybę sunkina tos aplinkybės, kad jis nusikaltimus padarė bendrininkų grupe, būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, kuris turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 9 ir 13 punktai).

D. B., būdamas neteistas, bet baustas administracine tvarka, dirbantis (duomenys neskelbtini) (2 t., 21, 22, 24-28 b. l.), padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus viešajai tvarkai ir žmogaus sveikatai, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos Valstybinei ligonių kasai neatlygino.

M. G., būdamas recidyvistu, turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinius nesunkų ir apysunkį nusikaltimus, baustas administracine tvarka, nedirbantis (1 t., 104-108, 110, 111, 113-183 b. l.), padarė tyčinius nesunkius nusikaltimus viešajai tvarkai ir žmogaus sveikatai, esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, praėjus vos trims mėnesiams po paleidimo iš pataisos įstaigos, atlikus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, iki įsiteisėjant priimtam Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-09-30 nuosprendžiui, kas rodo, kad jis tinkamų išvadų iš ankstesnių nubaudimų nepadaręs, toliau elgiasi nusikalstamai, nenori dorai ir sąžiningai gyventi. Nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos Valstybinei ligonių kasai neatlygino.

Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, nusikaltimų stadijas, nusikalstamų veiksmų trukmę, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, nukentėjusiojo, nereiškiančio byloje civilinio ieškinio ir nereikalaujančio griežtai nubausti kaltininkus, poziciją, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus už nusikaltimus, numatytus BK 284 straipsnyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje, D. B. laisvės apribojimo, o M. G. laisvės atėmimo bausmes, kurios bendrintinos BK 63 straipsnio 2 dalies ir 5 dalies 1 punkto pagrindais. Be to, M. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat bendrintina BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalių pagrindais, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą, su Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-09-30 nuosprendžiu paskirta galutine bausme, į bausmės laiką įskaitytina bausmė, visiškai atlikta pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-09-30 nuosprendį, t. y. nuo 2021-01-22 iki 2021-02-02.

D. B. ir M. G. taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, nes jie prisipažįsta esą kaltais ir byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 51-53 b. l.) - naikintina pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

M. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 17-19 b. l.) keistina į suėmimą, suimant jį nuosprendžio paskelbimo dieną.

M. G. bausmės pradžia nustatytina nuo 2021-02-03.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasa, atstovaudama Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos interesus, pareiškė civilinį ieškinį atsakovams – kaltinamiesiems D. B., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. G., gim. (duomenys neskelbtini), solidariai dėl 937,14 Eur turtinės žalos, padarytos atsakovų, veikusių bendrininkų grupe, nusikalstamais veiksmais, atlyginimo už nukentėjusiojo A. G. gydymą sveikatos priežiūros įstaigoje, kuriai už paslaugas buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau ir – PSDF) biudžeto lėšų (1 t., 81-89 b. l.).

Kaltinamieji ieškinį pripažįsta visiškai ir nurodė, kad iki bylos nagrinėjimo teisme dienos ieškovei žalos neatlygino.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Jei fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020-05-15 – 2020-06-10 laikotarpiu nukentėjusiajam A. G. dėl patirto sveikatos sutrikdymo, kurį 2020-05-15 nusikalstamais veiksmais sukėlė D. B. ir M. G., veikę bendrininkų grupe, VšĮ Šilutės ligoninės ir VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės medicinos specialistai suteikė gydymo paslaugas, o Valstybinė ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų už jų gydymą sumokėjo 937,14 Eur (1 t., 83 b. l.). CK 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo.

Kadangi sužalojimai nukentėjusiajam A. G. buvo padaryti tyčiniais, neteisėtais D. B. ir M. G., veikusių bendrininkų grupe, veiksmais, todėl pastariesiems kyla solidari pareiga atlyginti padarytą žalą, tai yra Valstybinės ligonių kasos patirtas sužalotojo gydymo išlaidas, apmokėtas iš PSDF biudžeto lėšų. Esant šioms aplinkybėms, vertintina, kad ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai ir priteistina solidariai iš D. B. ir M. G. 937,14 Eur turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius pateikė į bylą 2021-01-18 pažymas Nr. (12.34Mr) PT-340 ir Nr. (12.34Mr) PT-341, kuriose prašoma priteisti valstybei iš kaltinamųjų D. B. 72 Eur ir M. G. 180 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjų advokatų Vytauto Kelpšo ir Rimvido Valančiaus suteiktą antrinę teisinę pagalbą šiems kaltinamiesiems nagrinėjant šią bylą pirmos instancijos teisme (2 t., 126-129, 131-134 b. l.).

Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103 - 106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu - kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Šioje byloje siekiant įgyvendinti kaltinamųjų D. B. ir M. G. teisę į gynybą, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 ir 7 punktu, teismo 2020-12-09 nutartimi gynėjų dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, kurios koordinatorės sprendimu minėtiems kaltinamiesiems buvo parinkti advokatai V. Kelpšas ir R. Valančius, kurie atstovavo kaltinamuosius nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme. Byloje nėra duomenų apie kaltinamųjų D. B. ir M. G. realią turtinę padėtį, o, be to, pastarasis, įsiteisėjus nuosprendžiui, privalės atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Esant šioms aplinkybėms, neturint pakankamai duomenų ir negalint tinkamai įvertinti kaltinamųjų turtinės padėties, atsižvelgiant į imperatyvų procesinių teisės normų reglamentavimą, susijusį su būtinu gynėjo dalyvavimu baudžiamajame procese, laikytina, kad be valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos - gynėjų dalyvavimo kaltinamųjų teisės nebūtų tinkamai ginamos, siekiant užtikrinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte ir BPK 44 straipsnio 8 dalyje numatytą kaltinamojo teisę į gynybą, todėl teismas daro išvadą, kad valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamųjų (nuteistųjų) yra nesuderinamas su jų teise į gynybą ir teisingumo principu, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,

nusprendžia:

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, D. B. paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7 dalimi (Lietuvos Respublikos 2017-12-21 įstatymo Nr. XIII-960 redakcija, įsigal. 2018-10-01, galiojusi iki 2020-06-30), įpareigoti D. B. keturis mėnesius nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir visos bausmės atlikimo laikotarpiu pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo apsaugos ministerijos.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, M. G. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę bausmę – laisvės atėmimą aštuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, paskirtą galutinę ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę subendrinti iš dalies sudedant, prie griežčiausios galutinės bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu, iš dalies pridėti Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-09-30 nuosprendžiu paskirtą galutinę ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę, bei nustatyti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, M. G. į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti bausmę, visiškai atliktą pagal Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2020-09-30 nuosprendį, t. y. nuo 2021-01-22 iki 2021-02-02.

M. G. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeisti į suėmimą, suimant jį nuosprendžio paskelbimo dieną.

M. G. bausmės pradžią nustatyti nuo 2021-02-03.

Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti solidariai iš D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 937,14 Eur (devynis šimtus trisdešimt septynis eurus 14 ct) turtinės žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (Europos a. 1, LT-03505 Vilnius, įmonės kodas 191351679, atsiskaitomoji sąskaita (duomenys neskelbtini), „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).

Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyrius prašymą priteisti valstybei iš kaltinamųjų D. B. 72 Eur ir M. G. 180 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo kopijos įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.