- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-25
- Bylos Nr.
- I-1183-162/2015
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Pareiškėjas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamam Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato
2015 m. birželio 8 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamam Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. G. kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti po 70 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kiekvieną Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje praleistą parą laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2015 m. kovo 20 d. (b.l. 4-7).
Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2015 m. kovo 20 d. atitinkamais periodais buvo laikomas Klaipėdos vyriausiojo policijos komisariato areštinėje (toliau – ir Klaipėdos AVPK areštinė), pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina iš Klaipėdos AVPK areštinės pareigūnų neteisėtų veiksmų, patalpinant jį į areštinės kameras, neatitinkančias higienos normų reikalavimų. Teigia, kad Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas pažeidžiant minimalų areštinės kamerų plotą vienam asmeniui. Taip pat nurodo, kad kameroje esantis tualetas netinkamai atitvertas, todėl tvyrojo tualeto kvapas. Langai nesandarūs, per plyšius skverbėsi šaltas oras ir kamerose nuolat buvo šalta. Kamerų sienos apipelijusios, nuo sienų nubyrėjęs tinkas, taip pat netinkamas apšvietimas. Teikiamas maistas nekoloringas, nesudarytos galimybės patiems įsigyti maisto produktų. Dėl maisto trūkumo nuolat jautė skausmus žarnyne. Teigia, kad gyvenimo sąlygos Klaipėdos AVPK areštinėje, žeminančios elementarų žmogaus orumą bei pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Dėl atsakovo netinkamų veiksmų (veikimo ir neveikimo) buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, todėl patyrė dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą bei kt.
Pareiškėjas apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai šaukimu (b. l. 56). Pravieniškių pataisos namai informavo teismą, kad pareiškėjui siųsti procesiniai dokumentai jam įteikti (b. l. 58). Pareiškėjas skunde prašė bylą nagrinėti jam teismo posėdyje nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujamas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime (b.l. 10-13) nurodo su pareiškėjo skundu sutinkantis iš dalies. Atsiliepime nurodo, kad vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktu, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Teigia, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas areštinės vyresniojo specialisto 2015 m. birželio 6 d. tarnybiniame pranešime nurodytais laikotarpiais ir sąlygomis. Pareiškėjas areštinės kamerose laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 10 d. iki 2015 m. vasario 24 d. viso buvo laikomas 97 dienas, o pažeidžiant minimalų areštinės kamerų plotą (vienam asmeniui ne mažiau kaip 3,6 kv. m.) buvo laikomas 7 d.
Nurodo, kad Klaipėdos AVPK areštinės kamerose įrengtas apšvietimas, lempučių skaičius, langų dydis, įrengti atitverti tualetai, įrengta ventiliacija atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ normas, yra galiojantys Lietuvos policijos generalinio komisaro leidimai visų areštinės kamerų eksploatavimu. Langai sandarūs ir niekada nebuvo nustatyta drėgmės ar pelėsių buvimo kamerose faktų. Laikomiems areštinėje asmenims maistą tiekia UAB „Rasytė“ pagal 2014 m. sausio 6 d. paslaugų pirkimo-paradavimo sutartį vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintomis Fiziologinės mitybos normomis asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, o taip pat kitais teisės aktais. Galimybė areštinėje laikomiems asmenims įsigyti maisto produktų teisės aktais nėra numatyta.
Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų taisyklių IV skyriaus reikalavimais areštinėje laikomų asmenų visi gauti prašymai, skundai, laiškai yra registruojami. Pažymi, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų ir atsakovo atstovas neturi duomenų, kad pareiškėjas kokiu nors būdu (žodžius ar raštu) skundėsi Klaipėdos AVPK administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl pareiškėjo teisių pažeidimų.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas pažeidė pareiškėjo teisę būti laikomam areštinės kamerose, kuriose sąlygos neatitinka esamus higienos normų reikalavimus tik neilgą laiko tarpą, kad pažeidimas buvo nežymus (vienam asmeniui tomis dienomis kameroje teko nuo 3,28 kv. m. iki 3,54 kv. m. ploto), kad byloje nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjui būtų kilusios neigiamos pasekmės ar pareiškėjas būtų laikomas areštinėje blogesnėse sąlygose nei kiti sulaikyti asmenys, todėl prašo pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kardomojo kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 33). Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas atsiliepime prašo bylą nagrinėti teismo posėdyje nedalyvaujant Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Į teismo posėdį neatvykus proceso šalims nei jų atstovams, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (minėta, toliau – ir Klaipėdos AVPK) areštinėje laikotarpiais nuo 2014 m. balandžio 9 d. d. iki 2015 m. kovo 20 d., atlyginimo priteisimo.
Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina iš šių, jo manymu, teisių pažeidimo: 1) minimalaus areštinės kamerų ploto, tenkančio vienam asmeniui, neužtikrinimo; 2) netinkamu tualetų įrengimu; 3) netinkamu apšvietimu, oro temperatūra, drėgmės ir pelėsių kamerose buvimu bei antisanitarine kamerų būkle; 5) netinkamu maitinimu bei nesudaryta galimybe įsigyti maisto produktus.
Dėl teisės aktų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą
Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje A662-2009/2013).
Dėl minimalaus kameros ploto dydžio neužtikrinimo
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas savo teisių pažeidimą kildina inter alia iš jo laikymo kamerose, kuriose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų. Saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos sudarymas – pagrindinis reikalavimas, kurį valstybė privalo užtikrinti laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims. Minimalaus gyvenamosios patalpos ar kameros ploto dydžio užtikrinimas – esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida.
Pagal 2010 m. gegužės 14 d. įsigaliojusį teisinį reguliavimą, tardymo izoliatoriuose ir areštinėse vienam asmeniui tenkantis minimalus patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (išskyrus Kauno tardymo izoliatorių-pataisos namus) ir 4,1 kv. m. – Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose. Šias normas įtvirtina Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (Žin., 2010, Nr. 55-2731) 1.3.1 punktas, numatantis, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009-2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1249, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. (išskyrus Kauno tardymo izoliatorių-pataisos namus).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos biuro areštinės (minėta, toliau – ir Klaipėdos AVPK areštinė) vyresniojo specialisto V. V.2015 m. gegužės 6 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl A. G. skundo“ (b. l4-15) nustatyta, kad pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2015 m. balandžio 10 d. tokiomis sąlygomis: 2014 m. balandžio 10-14 d. kameroje Nr. 5, kurios plotas 14,88 kv. m., buvo laikomi 4 asmenys; 2014 m. balandžio 15 d. toje pačioje kameroje buvo laikomi 3 asmenys; 2014 m. balandžio 16 d. toje pačioje kameroje buvo laikomi 4 asmenys; 2014 m. balandžio 17 d. toje pačioje kameroje buvo laikomi 3 asmenys; 2014 m. balandžio 18 d. kameroje NR. 39, kurios plotas 18,72 kv. m., buvo laikomi 4 asmenys; 2014 m. balandžio 19-22 d. toje pačioje kameroje buvo laikomi 3 asmenys; 2014 m. balandžio 23-24 d. kameroje Nr. 24, kurios plotas 19,50 kv. m., buvo laikomi 4 asmenys; 2014 m. gegužės 5-6 d. kameroje Nr. 39 buvo laikomi 2 asmenys, o 2014 m. gegužės 7-8 d. joje buvo laikomi 3 asmenys; 2014 m. gegužės 15 d. kameroje Nr. 14, kurios plotas 6,56 kv. m.. buvo laikomi 2 asmenys; 2014 m. gegužės 16-19 d. kameroje Nr. 23, kurios plotas 16,01 kv. m., buvo laikomi 3 asmenys, o 2014 m. gegužės 20 d. joje buvo laikomi 2 asmenys; 2014 m. gegužės 21-23 d. kameroje Nr. 24 buvo laikomi 3 asmenys, 2014 m. birželio 4 d. toje pačioje kameroje buvo laikomi 3 asmenys, o 2014 m. birželio 5-6 d. toje pačioje kameroje buvo laikomi 4 asmenys; 2014 m. birželio 12 d. kameroje Nr. 26, kurios plotas 12,72 kv. m., buvo laikomi 2 asmenys; 2014 m. birželio 13-15 d. šioje kameroje pareiškėjas buvo laikomas vienas, o 2014 m. birželio 16-19 d. toje pačioje kameroje buvo laikomi 2 asmenys; 2014 m. birželio 20-24 d. kameroje Nr. 22, kurios plotas 19,61 kv. m., buvo laikomi 3 asmenys, o 2014 m. birželio 25-26 d. joje buvo laikomi 4 asmenys; 2014 m. liepos 7-8 d. kameroje Nr. 24 buvo laikomi 4 asmenys, o 2014 m. liepos 9-11 d. joje buvo laikomi 2 asmenys; 2014 m. rugpjūčio 6 d. kameroje Nr. 30, kurios plotas 13,46 kv. m., pareiškėjas buvo laikomas vienas; 2014 m. rugpjūčio 7-12 d. kameroje Nr. 35, kurios plotas 16,12 kv. m., buvo laikomi 2 asmenys, 2014 m. rugpjūčio 13 d. joje buvo laikomi 3 asmenys, 2014 m. rugpjūčio 14-17 d. joje buvo laikomi 2 asmenys bei 2014 m. rugpjūčio 18-21 d. joje buvo laikomi 3 asmenys; 2014 m. rugsėjo 10-12 d. kameroje Nr. 24 buvo laikomi 4 asmenys; 2014 m. spalio 8-14 d. kameroje Nr. 33, kurios plotas 21,76 kv. m , buvo laikomi 4 asmenys; 2014 m. lapkričio 4-6 d. kameroje Nr. 15, kurios plotas 7,77 kv. m., buvo laikomi 2 asmenys; 2014 m. lapkričio 7-9 d. kameroje Nr. 4, kurios plotas 14,15 kv. m., buvo laikomi 4 asmenys, o 2014 m. lapkričio 10-13 d. joje buvo laikomi taip pat 4 asmenys; 2014 m. gruodžio 3-4 d. kameroje Nr. 28, kuriuos plotas 19,88 kv. m., pareiškėjas buvo laikomas vienas; 2014 m. gruodžio 5-9 d. kameroje Nr. 26 buvo laikomi 2 asmenys; 2015 m. sausio 8 d. kameroje Nr. 15 pareiškėjas buvo laikomas vienas; 2015 m. sausio 9-13 d. kameroje Nr. 39, kurios plotas 18,72 kv. m., buvo laikomi 3 asmenys; 2015 m. sausio 15-20 d. kameroje Nr. 18, kurios plotas 15,96 kv. m., buvo laikomi 3 asmenys; 2015 m. vasario 19-20 d. kameroje Nr. 2, kurios plotas 18,05 kv. m., buvo laikomi 3 asmenys bei 2015 m. vasario 31-24 d. kameroje Nr. 32, kurios plotas 20,11 kv. m., buvo laikomi 4 asmenys.
Tokiu būdu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2015 m. balandžio 10 d. pareiškėjas Klaipėdos AVPK areštinėje buvo laikomas 97 dienas, o pažeidžiant Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punktą (kalinamas kamerose, kuriose vienam asmeniui tenka mažiau nei 3,6 kv. m. ploto) – viso 7 dienas.
Dėl kitų sveikatos saugos reikalavimų bei tinkamo maitinimo neužtikrinimo
Areštinėse laikomų asmenų teises ir pareigas, policijos pareigūnų veiklą ir darbo organizavimą užtikrinant teritorinių policijos įstaigų areštinėse laikomų asmenų apsaugą ir areštinės vidaus tvarką reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 „Dėl teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintos Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklės (toliau – ir Taisyklės), Lietuvos policijos generalinio komisaro 2012 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 5-V-677 „Dėl policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos patvirtinimo“ patvirtinta Areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“.
Pareiškėjas teigia, kad areštinės kamerose netinkamai įrengti tualetai, kamerose nuolat tvyro kvapas, netinkamas apšvietimas ir oro temperatūra, kamerose drėgna bei yra pelėsių.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 37:2009) nustato policijos areštinių įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą. Higienos normos HN 37:2009 5-15 punktuose pateikiamos bendrosios nuostatos, numatančios, kad policijos areštinėje laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka (6 punktas). Higienos normos HN 37:2009 18-33 punktuose reglamentuoti policijos areštinių įrengimo reikalavimai. Policijos areštinės kamerose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas, kuris turi būti atskirtas nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvara. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą patalpų oro šalinimo sistemą (20 punktas). Policijos areštinės kameroje turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc. Areštinių kamerų dirbtinė šviesa turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (21 punktas). Kameros turi būti vėdinamos per langus (orlaides), išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema (23 punktas). Pagal minėtos Higienos normos HN 37:2009 24 punktą, oro temperatūra, santykinė drėgmė ir judrumas turi būti šie: šiltuoju metų periodu oro temperatūra 18-28 laipsniai, santykinė drėgmė 30-75 proc., oro judrumas 0,15-0,5 m/s; o šaltuoju metų periodu oro temperatūra 18-26 laipsniai, santykinė drėgmė 30-75 proc., oro judrumas 0,05-0,2 m/s.
Atsakovo atstovas atsiliepime nurodo, kad Klaipėdos AVPK areštinės įrengimas atitinka Higienos normos HN 37:2009 reikalavimus.
Faktinę aplinkybę dėl areštinės kamerų tinkamumo eksploatavimui įrodo Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. birželio 11 d. patvirtintas leidimas pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 1-ojo padalinio 1-ąją dalį (b.l. 18-20) bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. vasario 22 d. įsakymas Nr. 5-V-142 leisti pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-ąją dalį nuo 2005 m. vasario 21 d. (b. l. 21). Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos generalinio komisaro 1999 m. birželio 11 d. patvirtintame leidime pradėti eksploatuoti Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 1-ojo padalinio 1-ąją dalį nurodyta, kad areštinėje yra <...> sanitarinė švarykla su dezinfekavimo kamera, 6 vietų dušinė, maisto pašildymo patalpa, 2 pasivaikščiojimo kiemeliai; langai stikliniai; patalpų apšvietimas natūralus ir dirbtinis; vėdinimas natūralus ir mechaninis; areštinės patalpų techninė higieninė būklė gera. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2005 m. vasario 18 d. Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato areštinės 2-osios dalies rekonstrukcijos įvertinimo akte Nr. 5-IN-31 (b. l. 23-24) nurodyta, kad šioje areštinės dalyje įrengtos 42 vietos kalinamiesiems (13 kamerų). Kiekvienoje kameroje įrengtos pritvirtintos lovos, individualios spintelės, taburetės, sieninės gembės rūbams, unitazai ir praustuvės, atskirti 1,20 m aukščio pertvara nuo kameros bendro ploto.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas jokių skundų dėl netinkamų laikymo sąlygų bei kitų skunde dėl žalos atlyginimo nurodytų pažeidimų nėra teikęs, todėl teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentų pagrįstumą bei atsakovo atsikirtimus į pareikštą skundą, vadovaujasi byloje pateiktais 2014 m. balandžio 9 d., 2014 m. spalio 31 d., 2014 m. gruodžio 16 d. bei 2015 m. sausio 15 d. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktais, t.y. patikrinimais, atliktais bylos faktinių aplinkybių konstatavimui aktualiu laikotarpiu.
Teismas sprendime analizuos tik Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose nurodytus duomenis, susijusius su pareiškėjo skundo argumentais.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centras 2014 m. balandžio 7 d. atliko Klaipėdos AVPK patikrinimą, siekdamas įvertinti areštinės atitiktį Lietuvos higienos normų HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimams. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2014 m. balandžio 9 d patikrinimo akto Nr. K3-95 (b. l. 38-41) išvadoje konstatuotas Higienos normos HN 37:2009 21 punkto (nustatyta mažesnė nei 200 lx apšvieta) pažeidimas kamerose Nr. 2, 3, 10, 19; 24 punkto pažeidimas (žemesnė oro temperatūra bei oro judrumas) kamerose Nr. 3, 10 bei 48 punkto (išdaužtas vienas iš dviejų lango stiklų) kameroje Nr. 10. Pareiškėjas kamerose, kuriose nustatyti atitinkami Higienos normos HN 37:2009 reikalavimų pažeidimai, nebuvo laikomas. Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2014 m. balandžio 9 d patikrinimo akte Nr. K3-95 nurodyta, kad kamerose sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvaromis, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, yra unitazai, praustuvės, veidrodžiai. Kamerų lubų ir sienų dangos lygios, tikrinimo metu kamerose ant sienų ir lubų paviršiaus pelėsių nepastebėta. Visose patikrintose kamerose yra naktinis apšvietimas.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 31 d patikrinimo akto Nr. K3-542 (b. l. 42-46) išvadoje konstatuotas Higienos normos HN 37:2009 21 punkto (nustatyta mažesnė nei 200 lx apšvieta ir mažesnis nei 0,5 procento natūralaus apšvietimo koeficientas) pažeidimas kameros Nr. 7, 9, 15, 18, 19, 25; 22 punkto (mažesnė nei 10-20 lx dirbtinė naktinė apšvieta) pažeidimas kameroje Nr. 10; 24 punkto (nepakankama oro temperatūra bei oro jurdumas) kamerose Nr. 7, 9, 15, 18. Pareiškėjas ginčui aktualiu buvo laikomas kamerose Nr. 15 ir Nr. 18, kuriose nustatyta mažesnė dirbtinė naktinė apšvieta. Kiti patikrinimo akte nurodyti pažeidimai nėra susijęs su pareiškėjo skundo argumentais. Šiame patikrinimo akte taip pat nurodyta, kad sanitariniai mazgai atskirti nuo gyvenamosios paskirties ploto 120-130 cm aukščio pertvaromis, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, yra unitazai, praustuvės, veidrodžiai. Kamerų lubų ir sienų dangos lygios, tikrinimo metu kamerose ant sienų ir lubų paviršiaus pelėsių ir buitinių parazitų nepastebėta. Visose patikrintose kamerose yra naktinis apšvietimas.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2014 m. gruodžio 16 d patikrinimo akto Nr. K3-666 (b.l. 47-49) konstatuoti tik Higienos normos HN 37:2009 27 punkto (kamerų sienų dangos nelygumas bei nutrupėjęs tinkas) reikalavimų pažeidimai kameroje Nr. 15, susiję su pareiškėjo skundo argumentais, kuriais grindžiamas reikalavimas atlyginti neturtinę žalą.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2015 m. sausio 15 d patikrinimo akto Nr. K3-9 (b. l. 50-53) išvadoje nurodyta, kad 2014 m. spalio 31 d. bei 2014 m. gruodžio 16 d. patikrinimo aktuose nurodyti Higienos normos HN 37:2009 27 punkto pažeidimai (nelygi sienų ir lubų danga, nutrupėjęs tinkas) pašalinti, tačiau minėtos Higienos normos 21, 22 bei 24 punktų (t.y. pažeidimai, susiję su kamerų dirbtine bei natūralia apšvieta, oro temperatūra) pažeidimų pašalinimas nevertintas, nes iš atsakovo gautos informacijos pagrindu nustatyta, kad dėl senos ir susidėvėjusios elektros instaliacijos sudėti galingesnius šviestuvus ar papildomai įrengti elektrinį apšildymą techniškai negalima.
Aptarti Klaipėdos visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktai leidžia daryti išvadą, kad Klaipėdos AVPK areštinės kamerose įrengti sanitariniai mazgai atitinka Higienos normos HN 37:2009 20 punkto reikalavimus, patikrinimų metu kamerose drėgmės ar pelėsių nerasta, tačiau kai kuriose kamerose nustatyta netinkama apšvieta ir oro temperatūra bei nelygi sienų ir lubų danga.
Pareiškėjas skundą argumentuoja ir tuo, kad jam nebuvo užtikrintas tinkamas maitinimas.
Bylos medžiaga nustatyta, kad maistą areštinėje laikomiems asmenims paruošia ir tiekia UAB „Rasytė“ pagal 2014 m. sausio 6 d. paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 30-4-ST2-14-3 (b. l. 26-29). Sutarties 2.1.7 punkte nurodyta, kad pardavėjo teikiamas maistas turi atitikti Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintas Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių asmenims, laikomiems policijos komisariatų areštinėse, normas; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintas Fiziologinės mitybos normas asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose; Higienos normos HH 15:2005 „Maisto higiena“ aktualios redakcijos reikalavimus; Lietuvos Respublikos maisto įstatymo bei Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymo reikalavimus. Sutarties 2.1.3.1 punkte numatytas įsipareigojimas pristatyti paruoštus naudoti gaminius taroje, skirtoje maistui gabenti, užtikrinančioje reikalingą temperatūrinį rėžimą, saugą nuo taršos, o sutarties 2.1.4 punkte – užtikrinti maisto kokybę. Bylos duomenimis nenustatyta, kad maistas būtų tiekiamas nesilaikant sutartinių įsipareigojimų, o pareiškėjas su žodiniais ar rašytiniais prašymais į Klaipėdos AVPK areštinės administraciją dėl netinkamo maitinimo nesikreipė.
Klaipėdos visuomenės sveikatos centro 2014 m. spalio 31 d. patikrinimo akte Nr. K3-542 yra nurodyta, kad Klaipėdos AVPK areštinėje maitinimo paslaugas teikia UAB „Rasytė“: areštinėje laikomi asmenys (t.y. vyrai ir moterys) maitinami tris kartus per parą, nepilnamečiai – keturis kartus per parą.
Pareiškėjas nurodo sergantis gastritu, tačiau neteigia, kad jam gydytojas būtų paskyręs dietinį maitinimą.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 5-V-356 patvirtintų Teritorinių policijos areštinių veiklos taisyklių 62 punkte nustatyta, kad policijos areštinėje laikomi asmenys maitinami tris kartus per dieną. Taisyklių 64 punktas numato, kad valgiaraštį sudaro maistą tiekianti įmonė, vadovaudamasi Lietuvos policijos generalinio komisaro patvirtintomis policijos areštinėse laikomų asmenų maitinimo normomis, o 65 punkte numatyta, kad ligonių, nėščių moterų, laikomų policijos areštinėse, maitinimas organizuojamas pagal medicinos duomenis ir Lietuvos dietologų draugijos metodines rekomendacijas.
Byloje surinkti įrodymai nepatvirtina faktinės aplinkybės, kad pareiškėjui buvo tiekiamas maistas, neatitinkantis fiziologinės mitybos normų.
Pareiškėjas neturtinės žalos atlyginimą kildina ir iš to, kad Klaipėdos AVP areštinėje nesudaryta galimybė nusipirkti maisto produktų. Teritorinių policijos areštinių veiklos taisyklių 7 punktas, reglamentuojantis policijos areštinėje laikomų asmenų teises, numato teisę gauti iš artimųjų perduodamus maisto produktus (7.14 punktas), tačiau nenumato pareigos sudaryti galimybę areštinėje laikomiems asmenims įsigyti maisto produktus.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, nagrinėjant bylas dėl bausmių vykdymo ir kardomojo suėmimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 26, 2014) aptartos neturtinės žalos, kilusios dėl netinkamų kalinimo sąlygų, įrodinėjimo taisykles, pagal kurias pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 4 dalį, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Tai bendroji įrodymų instituto taisyklė, kuri reiškia, kad kiekviena šalis ar proceso dalyvis turi pareigą pagrįsti savo poziciją įrodymų visuma, o kai nepakanka įrodymų patvirtinti, šiuo atveju atsakovo nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta.
Atsižvelgus į teisinį reglamentavimą bei faktinius bylos duomenis, apibūdinančius pareiškėjo laikymo areštinėje sąlygas, aptartas įrodinėjimo taisykles, darytina išvada, kad Klaipėdos AVPK areštinėje pareiškėjui nebuvo iš dalies užtikrintos teisės būti apgyvendintam kamerose, atitinkančiose Higienos normos HN 37:2009 21 punkto (netinkama apšvieta) ir 24 punkto (netinkama oro temperatūra) bei 27 punkto (kamerų sienų dangos nelygumas bei nubyrėjęs tinkas) reikalavimus.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Pareiškėjas prašo priteisti po 70 Eur neturtinės žalos atlyginimą už kiekvieną areštinėje praleistą parą, kurios dydį argumentuoja tuo, kad dėl atsakovo netinkamų veiksmų (veikimo ir neveikimo) buvo kalinamas nežmoniškomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patyrė dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtos moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad dėl kalinimo perpildytoje kameroje asmuo gali patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
Tai, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis, antisanitarinėmis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871//02). Europos Žmogaus Teisių Teismas 2011 m. sausio 25 d. sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 38427/05) yra konstatavęs, kad valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui. Ta aplinkybė, kad kalėjimas yra perpildytas ir jame trūksta vietų, neatleidžia kalėjimo administracijos nuo pareigos pasirūpinti kalinio sveikata.
Pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalį, atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Ši nuostata teismų praktikoje aiškinama, kaip įpareigojanti teismą ne tik patikrinti reikalavimo pagrįstumą, bet ir pripažinus jį pagrįstu, nuspręsti dėl tinkamo žalos atlyginimo būdo (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-1281/2013, 2013 m. liepos 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1211/2013).
Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais: 1) teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą; arba 2) už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.
Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iner alia iš to, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnio taikymas, kuris nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus: jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. balandžio 21 d. sprendimas byloje Peeers prieš Graikiją, Nr. 28524/95). Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas yra savaime pagrindas pripažinti, kad kalinimo sąlygos yra žeminančios Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio prasme (pvz., 2005 m. balandžio 7 d. sprendimas byloje Karalevičius prieš Lietuvą, Nr. 53254/99). Kita vertus, nežymūs teisės normų, reglamentuojančių kalinamiems asmenims skirto ploto dydį, pažeidimai paprastai nesudaro pagrindo konstatuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo.
Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. balandžio 9 d. iki 2015 m. balandžio 10 d. Klaipėdos AVPK areštinėje, pažeidžiant areštinės kamerų plotą vienam asmeniui, buvo laikomas viso septynias dienas (2014 m. gegužės 15 d., 2014 m. lapkričio 7-9, 10-13 d. ) ir skirto vienam asmeniui ploto pažeidimas nebuvo ypač ženklus (vienam asmeniui 2015 m. gegužės 15 d. teko 3,28 kv. m. ploto, o 2014 m. lapkričio 7-9, 10-13 d. 3,54 kv. m. ploto); taip pat pareiškėjui nebuvo iš dalies užtikrintos teisės būti apgyvendintam kamerose,
Byloje nustatytų aplinkybių visuma (trumpas kalinimas perpildytoje kameroje, neženkliai pažeista minimalaus vienam asmeniui tenkančio kameros ploto norma) nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad kameros perpildymas trukdė naudotis privatumu kasdieniniame gyvenime ir sumenkino pareiškėjo žmogiškąjį orumą bei sukėlė dvasines kančias ir nepilnavertiškumo jausmą, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir buvo nesuderinamas su Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančiomis sąlygomis.
Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato areštinėje saugios sveikatai gyvenamosios aplinkos, t.y. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo kalinimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę bei mastą, sprendžiama, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotą minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis būtų nepatyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Jau minėta, kad ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti žalą.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme.
Atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas kiekvienu atveju sprendžia, ar pakanka pažeistos teisės pripažinimo, ar turi būti priteisiama materiali kompensacija.
Pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose ne tik vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų, taip pat kai kurios kameros neatitiko Higienos normos HN 37:2009 21, 24 bei 27 punktų (tinkamos apšvietos, oro temperatūros, kameros sienų ir lubų būklės tvarkingumo) reikalavimų, todėl teismas sprendžia, jog šiuo atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 konstatavo, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taip pat pažymėta, kad pareiškėjo prašoma atlyginti neturtinės žalos suma vertinama kaip nevaržanti teismo diskrecijos nustatyti neturtinės žalos dydį konkrečioje byloje ir yra tik viena reikšmingų bylai aplinkybių, į kurią teismas turi atsižvelgti. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, vadovaujamasi teisingo žalos atlyginimo koncepcija, besiremiančia įstatymo ar teismų praktikos suformuotais vertinamaisiais subjektyviais ir objektyviais kriterijais, leidžiančiais kuo teisingiau nustatyti ir atlyginti asmeniui padarytą žalą, atkurti pažeistų teisių pusiausvyrą ir suponuojančiais pareigą preciziškai įvertinti konkrečios situacijos aplinkybes. Neturtinės žalos prigimtis lemia tai, kad nėra galimybės šią žalą tiksliai apskaičiuoti, grąžinti nukentėjusįjį į buvusią padėtį ar rasti tikslų piniginį tokios žalos ekvivalentą. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, o ją patyręs asmuo turi pateikti teismui kuo daugiau ir kuo svarbesnių žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų.
Teismas, vertindamas minėtas aplinkybes bei atsižvelgdamas į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą, pažeidimo trukmę bei intensyvumą (viso pareiškėjas areštinėje buvo laikomas 97 dienas; pažeidžiant vienam asmeniui tenkančio minimalaus ploto normą – 7 dienas), į formuojamą Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, taip pat vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima įvertinti pareiškėjo nurodyta suma, t.y. po 70 Eur už kiekvieną areštinėje praleistą parą, o dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati priteistina suma yra 150 Eur.
Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo skundas tenkinamas iš dalies, priteisiant iš atsakovo 150 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo A. G. skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėjui A. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, priteisti 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.