Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Justas Pažarskis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistojo L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), skundą, dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Pagrindiniai skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

Skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) numatytais atvejais klausimus dėl Lygtinio paleidimo Komisijos nutarimų nagrinėja ir nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas rašytinio proceso tvarka. Proceso dalyviai į teismo posėdį nešaukiami. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, nuteistojo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas aplinkybes galima pagrįstai manyti, jog lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį būtų galima keisti teigiama linkme neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos negali būti taikomas vien formaliai įstatymo sąlygas atitinkantiems asmenims, o turi būti taikomas ne tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet ir atsižvelgti į kitų aplinkybių visumą – padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir anksčiau padarytų veikų pavojingumą, sunkumą ir pobūdį, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kitas svarbias aplinkybes. Visų minėtų aplinkybių visuma, kuri vertinama kiekvienu individualiu atveju, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina vien tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinėmis reabilitacijos programomis, paties nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktai nenumato baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje nustatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, taip pat, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo L. Ž. skundu, įvertinęs Komisijos nutarimo turinį ir išanalizavęs nuteistojo asmens bylą, daro išvadą, kad šiuo atveju L. Ž. pagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas.

Nuteistasis L. Ž., kuriam paskirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė, įstatyme numatytos bausmės dalį (vieną antrąją paskirtos bausmės) atliko 2023 m. birželio 8 d. Tai reiškia, kad pastarasis formaliai atitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygą, numatytą BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkto (atlikęs vieną antrąją paskirtos bausmės). Kita vertus, pabrėžtina, jog lygtinio paleidimo taikymui taip pat yra būtinos kitos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. L. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, Komisija konstatavo, kad vertinant nuteistojo pažangą bausmės atlikimo metu, negalima įžvelgti esminių teigiamų pokyčių nuteistojo mąstyme ir nuostatose. L. Ž. nusikalstamumą skatinę faktoriai, nepakankama problemų įžvalga, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, kriminalinės nuostatos, neigiama nuostata į visuomenines vertybes priskiriami prie jo kriminogeninių veiksnių. Šie su nuteistojo kriminogeniniu elgesiu siejami požymiai neabejotinai reikalauja tolesnių tęstinių ir tikslingų intervencinių priemonių taikymo. t. y. nuteistasis nepadarė akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką ir Komisija vienbalsiai netaikė nuteistajam lygtinio paleidimo.

2023 m. gruodžio 7 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) užfiksuota, kad nuteistajam L. Ž. nustatyti šie kriminogeniniai veiksniai: statiniai: teistumai (7); realią laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą; dabartinis teisės pažeidimas yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelio dalis. Dinaminiai: nuoseklios bei stabilios darbinės patirties stoka; sudėtinga materialinė padėtis dėl turimų skolų; teisės pažeidimai susiję su lėšų valdymo sunkumais; gyvenimo būdas, komunikacija bei sąveika su kitais asmenimis, kiti individualių asmens savybių aspektai buvo reikšmingi nusikalstamumui; nuteistojo nepakankama problemų įžvalga, savo elgesio pasekmių neapkankamas įvertinimas nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas siejosi su nusikalstamu elgesiu; kriminalinės nuostatos; neigiama nuostata į visuomenės vertybes. Apsauginiai: bausmės atlikimo metu įgyti profesinė kvalifikacija; galimybė dirbti laisvėje. Minimi kriminogeniniai veiksniai teismo vertinimu sudaro pagrindą abejonėms ar asmuo lygtinai paleistas pakartotinai nenusikals, kadangi išskiriamos probleminės sritis, kaip pavyzdžiui nuteistojo nepakankama problemų įžvalga, nepakankamas savo elgesio pasekmių įvertinimas, kuris siejosi su nusikalstamu elgesiu; kriminalinės nuostatos; neigiama nuostata į visuomenės vertybes, teismo vertinimu turi būti koreguojami, tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti, kad jau yra pagrindas taikyti lygtinį paleidimą.

L. Ž. anksčiau Lietuvoje teistas penkis kartus, užsienyje – vieną kartą, terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka ketvirtą kartą. Šiuo metu jis atlieka bausmę už BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto labai sunkaus nusikaltimo padarymą (disponavimas labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu), šis nusikaltimas yra būdingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelio dalis. Pirmą kartą jis buvo teisiamas būdamas (duomenys neskelbtini) metų, paskutinę nusikalstamą veiką padarė būdamas (duomenys neskelbtini) metų. Nuteistajam praeityje ne kartą taikytas lygtinis paleidimas, jis probacijos sąlygų nepažeidė, bet, atlikęs laisvės atėmimo bausmę, darė naujas nusikalstamas veikas. Minėtos nuostatos nurodo, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nekito, iš nusikalstamų veikų gautos pajamos sudarė L. Ž. pragyvenimo šaltinį, nors nuteistasis nurodo, jog jis turėjo legalias pajamas, tačiau nėra pateikęs tai patvirtinančių duomenų. Minėtų teistumų skaičius, jų vykdymo aplinkybės, pakartotinumas bei priežastys neigiamai charakterizuoja L. Ž. ir rodo, kad jo padarytos nusikalstamos veikos rodo jau (duomenys neskelbtini) amžiuje susiformavusį požiūrį į nusikalstamą elgesį, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių, įstatymų nepaisymą ir nepakankamai išreikštą norą keisti savo gyvenimo būdą. Teismas spręsdamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo negali šių duomenų nevertinti ir juos ignoruoti, nes jie charakterizuoja L. Ž. ir atspindi jo galimą elgesį ateityje. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-27-209/2019).

Teismas atkreipia dėmesį, kad L. Ž. Komisijai buvo teikiamas trečią kartą. Du priimtus Komisijos nutarimus nuteistasis apskundė teismui. 2023 m. vasario 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuspręsta netenkinti L. Ž. skundo dėl Komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), teismas pažymėjo, jog nenustatyta L. Ž. žema nusikalstamo elgesio rizika ar tai, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką buvo įvertinta tai, jog pastaruoju metu nestebimas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą bei pastangos valdyti su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius poreikius. Teismas konstatavo, jog lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartį nuteistasis apskundė Vilniaus apygardos teismui, tačiau teismas nenustatė pagrindo tenkinti L. Ž. skundo ir paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, pažymint, jog nenustatyti pakankami elgesio pokyčiai ir požiūris į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, bei nenustatyta prielaidų, jog L. Ž. laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals. 2023 m. liepos 24 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi nuspręsta taip pat netenkinti L. Ž. skundo dėl Komisijos nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), teismas nusprendė, jog pastaruoju metu nebuvo pastebėtas aktyvesnis nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, tai leido teismui daryti išvadą, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama, nuteistajam nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie dar gali būti keičiami. Minėtą teismo nutartį L. Ž. apskundė Vilniaus apygardos teismui, tačiau teismas nusprendė, jog nėra BVK numatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, nebuvo nustatyta nuteistojo akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nustatant, jog nuteistasis turi galimybę ją mažinti. Teismas susipažinęs su asmens byla, Komisijos nutarimu, (duomenys neskelbtini) pataisos namų resocializacijos skyriaus socialinio tyrimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, jog aplinkybės, kurios buvo nustatytos vertinant L. Ž. nepakito po ankstesnių dvejų nuteistojo vertinimų, išlieka tie patys dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, nestebimas aktyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą.

Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą svarbu išskirt teigiamai charakterizuojančius nuteistąjį pokyčius jo įdėtas pastangas bei įsitraukimą į nuteistajam taikytas resocializacijos priemones. Teismas vertindamas L. Ž. elgesio korekcijos pokyčius vadovaujasi naujausiais nuteistojo pasiekimais nustatytais po paskutinio vertinimo (ankstesnis nuteistojo Komisijos vertinimas atliktas 2023 m. birželio 16 d.) Nuo 2023 m. gegužės 18 d. iki 2023 m. birželio 6 d. dalyvavo VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ teisinio ugdymo mokymuose „(duomenys neskelbtini)“, išklausė 16 teorinių ir praktinių valandų; nuo 2023 m. birželio 6 d. iki 2023 m. liepos 4 d. dalyvavo VŠĮ „(duomenys neskelbtini)“ teisinio ugdymo mokymuose „(duomenys neskelbtini)“, išklausė 16 teorinių ir praktinių valandų; 2023 m. spalio 18 d. su nuteistuoju kalbėta apie kriminalinės subkultūros prevenciją įkalinimo įstaigoje (1 t., a. b. l. 183-184). Tačiau socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) pažymima, jog nuteistasis minimaliai vykdė lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, nuteistasis dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, integracijos į visuomenę užsiėmime, tęsė individualios veiklos vykdymą, tačiau kaip pažymima socialinio tyrimo išvadoje L. Ž. turėtų būti labiau orientuotas į mąstysenos korekciją, resocializacijos programų lankymą.

Pažymėtina, kad nuo 2022 m. birželio 17 d. (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus įsakymu L. Ž. leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla – teikti (duomenys neskelbtini) paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims. Kiekvieną mėnesį iš 150 Eur gaunamo atlyginimo, sumoka po 20 Eur priteistam 12882,14 Eur finansiniam įpareigojimui mokėti. Pagal 2023 m. gruodžio 7 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo Finansų skyriaus pažymą, nuteistasis savanoriškai sumokėjo 280 Eur (1 t., a. b. l. 180). L. Ž. skunde nurodo, jog būdamas laisvėje finansinį įsipareigojimą atlyginti galėtų greičiau, gaunant didesnes pajamas. Tačiau remiantis asmens bylos medžiaga nustatyta, jog atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose dėl galimybės dirbti, gauti papildomų pajamų verčiantis ne tik individualią apmokestinamąja veikla į administraciją nuteistasis nesikreipė. 2022 m. lapkričio 30 d. nuteistasis pateikė MB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pažymą, kurioje nurodyta, kad jis priims į darbą L. Ž. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) pareigoms. Teismo vertinimu L. Ž. deda pastangas spręsti finansinio įpareigojimo problemas, tačiau vertinant nuteistojo praeitų teistumų pobūdį jie buvo nulemti siekio pasipelnyti ar turėti finansinės naudos veikiant nusikalstamai yra pagrindas manyti, jog asmuo gali kartoti nusikalstamą elgesį, kadangi nuteistajam būdingas impulsyvus tų pačių klaidų kartojimas, pažeidinėjant įstatymus. Interviu metu su specialistu L. Ž. išsakė planus, susijusius su vertybinėmis nuostatomis darbo srityje, tačiau konkrečių įgyvendinimo priemonių neįvardino. Įvertinus aplinkybę, jog asmens priteista turtinė žala yra pakankami didelė, yra pagrindas išvadoms, jog asmuo išėjęs į laisvę sieks finansinius sunkumus spręsti nusikalstamu elgesiu. Pažymėtina, jog asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę.

Skunde L. Ž. nurodo, kad jo elgesys pataisos įstaigoje yra nepriekaištingas jis buvo skatintas vieną kartą 2020 m. lapkričio 16 d. už nepriekaištingą elgesį. Teismo vertinimu, vienas nuteistojo paskatinimas prieš daugiau nei 3 metus neleidžia daryti išvados, kad jo elgesys bausmės atlikimo vietoje yra išimtinai nepriekaištingas. Paskatinimų skaičius (vienas paskatinimas) nerodo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu elgtųsi išskirtinai teigiamai. Nors laisvės atėmimo bausmės eigoje stebimos palankios nuteistojo nuostatos į priežiūrą bei apribojimus, visgi vien tinkamas nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje nelaikytinas išskirtine aplinkybe nulemiančia lygtinio paleidimo nuteistajam taikymą, nes bausmę atlikti tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga, tai jis privalo daryti be papildomų paskatinimų. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra svarbus vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, tačiau taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą remiantis vien teigiamu asmens elgesiu, ignoruojant duomenys atskleidžiančius nuteistojo asmenybės pavojingumą, požiūrį į padarytus nusikaltimus, teismo vertinimu pažeistu teisingumo principą ir baudžiamajame įstatyme numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą. Nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdis (visos padarytos nusikalstamos veikos siekiant finansinės naudos iš savanaudiškų paskatų) rodo L. Ž. pavojingumą visuomenės atžvilgiu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą itin svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį tiek, kad jis po bausmės atlikimo laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Įvertinus nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog šiuo metu pritaikius lygtinį paleidimą nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visetą, konstatuoja, kad Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės bei nuteistojo asmens bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, jog šios nutarties priėmimo metu nuteistajam L. Ž. turėtų būti taikytas lygtinis paleidimas. Teismo įsitikinimu, L. Ž. vis dar nėra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti visiškai neizoliuotas nuo visuomenės.

Nuteistasis, bausmę atlikdamas (duomenys neskelbtini) grupės sąlygomis, turėdamas galimybę dalyvauti resocializacijos programose, gali sustiprinti savo socialinius įgūdžius, sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, taip pat tinkamai pasirengti gyvenimui neizoliuotam nuo visuomenės, tuo pačiu turi visas sąlygas nuosekliai įrodyti teismui, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus aspektus, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo L. Ž. skundą dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos Komisijos 2023 m. gruodžio 18 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, panaikinimo.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.