Klaipėdos apygardos teismo nutartis

3. Apeliaciniu skundu pareiškėja V. L. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. balandžio 14 d. nutartį ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2022 m. sausio 14 d. nutarimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

3.1. Apeliantė skunde nurodo, jog teismas visiškai nevertino faktinių aplinkybių, kad bendrasavininkiai – E. Š. ir E. Š. patys sukūrė situaciją ir nenori turėti priėjimo prie ūkinio pastato priežiūrai ir eksploatacijai iš šiaurės pusės. Nurodo, kad bendrasavininkis E. Š. iš jam priklausančios žemės sklypo dalies pietinės pusės turi net du priėjimus prie ūkinio pastato priežiūrai ir eksploatavimui iš šiaurės pusės. Be to, nurodo, kad bendrasavininkiams E. Š. ir E. Š. nėra uždrausta pateikti kitą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, numatant priėjimą ūkinio pastato eksploatacijai ir priežiūrai iš šiaurės pusės. Apeliantė pažymi, jog neprieštarauja, kad bendrasavininkiai savo žemės sklypo sąskaita pateiktų kitą žemės sklypu naudojimosi tvarkos planą, kuriame būtų numatytas žemės sklypo plotas jų ūkinio pastato eksploatavimui ir priežiūrai iš šiaurės pusės. Tačiau apeliantė pažymi, jog E. Š. ir E. Š., naudodamiesi apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi, tyčia sukelia konfliktinę situaciją ir veikdami neteisėtai, numato, kad dėl tokio veikimo atsiras neigiami padariniai, tačiau nieko nedaro ir sąmoningai leidžia neigiamiems padariniams atsirasti. Nurodo, kad bendrasavininkiai E. Š. ir E. Š. pareiškėjos sutikimu (iki jų pateikto 2021-02-02 žemės sklypu naudojimosi tvarkos plano) patekdavo per pareiškėjos žemės sklypo dalį prie jų naudojamos gyvenamo namo dalies (iš vakarų pusės) ir ūkinio pastato (iš šiaurės pusės) buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti. Tačiau, apeliantės manymu, tai nereiškia, jog E. Š., E. Š. ir jų šeimos nariams yra suteikta teisė ir toliau naudotis pareiškėjai priklausančiu turtu, taip savo problemas išsprendžiant pareiškėjas žemės sklypo dalies sąskaita, nepagrįstai suvaržant jos nuosavybės teisę vien dėl to, kad jiems taip naudingiau ir patogiau.

3.2. Apeliantė skunde nurodo, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.81 straipsnio nuostatomis, Nekilnojamo turto registre įregistruotas juridinis faktas – 1998-06-30 nustatyta žemės sklypu naudojimosi tvarka susitarimas yra galiojantis ir visiems bendrasavininkiams yra privalomas. Todėl, E. Š., E. Š. bei jų šeimos nariai neturi teisės naudotis jai, V. L., asmeninės nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi ir atlikinėti savavališkus/nesavavališkus statybos darbus, naudojantis jai asmeninės nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi. Pažymi, jog E. Š. prie ūkinio pastato iš šiaurės pusės jokių remonto darbų neatliko, o permetęs kopėčias per tvorą E. Š. sūnus E. ant šiaurinės pastato sienos esančių elektros laidų (prie kurių prijungtas kondicionierius) montavo lovelius. Apeliantė nuomone, E. Š. atliko naujus kondicionieriaus įrengimo darbus ir kondicionierių taikėsi pakabinti ant ūkinio pastato sienos iš šiaurės pusės. Kadangi, kondicionieriui reikalinga pastovi priežiūra, apeliantė neleido E. Š. atlikti savavališkos statybos darbų, t. y. kondicionierių kabinti šiaurinėje ūkinio pastato dalyje. Pažymi, jog kilus konfliktui, E. Š. kondicionierių pakabino vakarinėje ūkinio pastato sienos dalyje. Apeliantė mano, kad tokie bendrasavininkių E. Š. ir E. Š. veiksmai neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Be to, apeliantė pažymi, jog nei skunde, nei teismo posėdyje nenurodė, kad administraciniame teisme vyksta ginčai dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Be to, pažymi, kad ginčas dėl žemės sklypo tvarkos nustatymo administraciniame teisme net negali būti sprendžiamas, nes toks ginčas spręstinas bendros kompetencijos teisme (CK 4.45 straipsnio l dalis, CPK 5 straipsnio l dalis). Apeliantė nurodo, kad teismo neprašė ir nesiekė išspręsti ginčo nei dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nei dėl turto naudojimo nustatymo. Pažymi, jog ginčai vyksta dėl E. Š., E. Š. ir jų šeimos narių sąmoningo, tyčinio ir neteisėto naudojimosi pareiškėjai priklausančiu turtu (žemės sklypu) nepagrįstai suvaržant pareiškėjos nuosavybės teisę į jai priklausančią žemės sklypo dalį.

3.3. Apeliantė nurodo, jog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui yra pateikusi skundą dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto registre įregistruoto juridinio fakto – 1998-06-30 žemės sklypu naudojimosi tvarkos susitarimo išregistravimo ir teritorijos užstatymo ploto patikslinimo, byla neišnagrinėta (administracinės bylos Nr. A-1201-502/2022). Pažymi, kad dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ginčas yra išspręstas ir teismo sprendimas yra įsiteisėjęs, tačiau bendrasavininkiai teismo sprendimo nevykdo. Apeliantė mano, jog teismas ištyręs bylos aplinkybes neteisingai aiškino savavaldžiavimo sudėties objektyvius ir subjektyvius požymius, todėl padarė išvadas neatitinkančias faktines bylos aplinkybes. Nurodo, kad teismas neanalizavo ir neišaiškino aplinkybių, kokiu teisiniu pagrindu tyrėja sprendė, kad E. Š., E. Š. ir jų šeimos nariai gali naudotis apeliantei asmeninės nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi. Mano, jog netenkinus apeliantės skundo ir nutraukus administracinę teiseną, E. Š., E. Š. ir jo šeimos nariams teismas sudarė sąlygas apeliantės žemės sklypo dalyje daryti ką jie nori, t. y. ne tik šokinėti per tvorą prie jiems priklausančio ūkinio pastato (iš šiaurės pusės) atlikti savavališkus/nesavavališkus darbus, bet ir naudotis visu žemės sklypu. Nurodo, jog bendrasavininkiai E. Š., E. Š. ir jų sūnus E. tariamą teisę (ne pirmą kartą) įgyvendino be bendrasavininkės, t. y. jos, V. L., sutikimo ir nesilaikydami įstatymuose nustatytos tvarkos, todėl tokie jų veiksmai atitinka tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius.