- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-21
- Bylos Nr.
- 2-16561-191/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edmundas Inokaitis
- Pareiškėjas
- E. Ū., A. Ū., L. Ū.
dalyvaujant pareiškėjų E. Ū., A. Ū., L. Ū. atstovui advokato padėjėjui V. K., institucijos kurios nutarimas skundžiamas įgaliotai atstovei prokurorei L. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. Ū., A. Ū., L. Ū. patikslintą skundą dėl Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroro nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti viešojo intereso gynimo priemones, panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai A. Ū., L. Ū., E. Ū. pateiktu patikslintu skundu (b.l. 19-24),jų atstovas advokato padėjėjas V. K. teismo posėdyje prašė panaikinti Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro H. U. 2016 m. gegužės 05d. nutarimą atmesti pareiškėjų skundą Nr.( 3-AP-2758) ir grąžinti prokuratūrai klausimą dėl viešojo intereso gynimo priemonių taikymo nagrinėti iš naujo. Pareiškėjai nurodė, kad kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyrių prašydami inicijuoti viešojo intereso gynimo procedūras ir kreiptis į teismą, kad būtų panaikintas Kauno apskrities viršininko 2005 m. spalio 13d. sprendimas Nr. 52/19865 A. S. atkurti nuosavybės teisės į 0,35 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini) Pareiškėjai gavo Kauno apygardos prokuratūros 2016-03-24 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Nutarime konstatuojama, kad įvertintų faktinių aplinkybių ir surinktos informacijos pagrindu nėra teisinių galimybių naikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2005-10-13 sprendimą Nr. 52/19865 atkurti nuosavybės teises A. S. 0,35 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,18 ha miško sklypą, kadastro Nr. 5230/0012:47, esantį (duomenys neskelbtini), sklype. Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė nurodė, kad administracinio akto pagrindu nenustatytas servitutas, nelaikytinas viešojo intereso pažeidimu ir vertino, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinga teigti, jog ginče yra viešojo ir privataus intereso konfliktas, kadangi šiuo atveju susikerta privatūs interesai, kurie kildinami ir juos bandoma paremti viešojo intereso argumentais. Pareiškėjai nesutikdami su Kauno apygardos prokuratūros 2016-03-24 nutarimu Kauno apygardos prokuratūros aukštesniajam prokurorui pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos prokuratūros 2016-03-24 nutarimą atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones. Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiasis prokuroras H. U. išnagrinėjęs pareiškėjų skundą 2016 m. gegužės 05 d. priėmė nutarimą atmesti pareiškėjų skundą Nr. (3-AP-2758). Nutarime nurodoma, kad projektuojant žemės sklypą, kuris A. S. buvo suteiktas ir suprojektuotas vėliau, nebuvo įvertinti pareiškėjų sklypų suformavimo dokumentai. Viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą) galimai vertinti kaip teisės aktų pažeidimą, galima, tačiau tai nelaikytina viešojo intereso pažeidimu. Nutarime nurodyta, kad nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į kartografinę medžiagą, negalima kategoriškai teigti, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę, kad visuomenė (arba tam tikra jos dalis) patyrė žalą ar kitokius neigiamus padarinius. Pareiškėjai nesutiko su tokiais argumentais, jų manymu nepagrįstai perkeliamos viešojo administravimo subjektų (valstybės) pareigos tinkamai ir teisėtai įvykdyti nuosavybės atkūrimo procedūras- privatiems asmenis teigiant, jog viešojo administravimo subjektui (valstybei) neatlikus tam tikrų veiksmų, kuriuos ši privalėjo atlikti atkuriant nuosavybės teises (šiuo atveju administraciniu aktu nustatant servitutus), privatūs asmenys viešojo administravimo subjekto (valstybės) galimai padarytas klaidas nuosavybės atkūrimo procese turėtų bandyti išspręsti pačios, kreipiantis į teismą, kad jame būtų nustatytas servitutas teismo sprendimu ar sprendžiant ginčą tarpusavyje, pareiškėjų nuomone nutarimu nepagrįstai siaurinama viešojo intereso sąvoka ir nepagrįstai atsisakoma taikyti viešojo intereso gynimo priemones, o viešojo administravimo subjektų atsakomybė dėl jų priimtų sprendimų teisėtumo perkeliama privatiems asmenis, pareiškėjai prašė patikslintą skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Institucijos kurios nutarimas skundžiamas įgaliota atstovė prokurorė L. B. su pareiškėjų patikslintu skundu nesutiko, pateikė atsiliepimą į patikslintą skundą (b.l.57-61) ir teismo posėdyje nurodė, kad skundas nepagrįstas, kad skundžiamas prokuroro procesinis sprendimas yra priimtas viešojo intereso gynimo srityje, sprendžiant skundo ribas ir tirtinas aplinkybes, reikalinga atsižvelgti į kasacinio teismo formuojamą praktiką, skundo esmę, kuri susijusi su 2005m. priimtu administraciniu aktu Kauno apskrities viršininko 2005-10-13d.sprendimu Nr. 52/19865 kuriuo A. S. atkurtos nuosavybės teisės į 0,35 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini) Pareiškėjų reikalavimai viešojo intereso gynimo tvarka kreiptis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo arba taikyti vieną iš Prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d. 3p. numatytų būdų (reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo), vertinami kritiškai, nes tai nėra viešojo intereso pažeidimo faktas bei reikalauti nutarimu nustatyti servitutą administraciniu aktu (kaip nurodo pareiškėjai) būtų neteisėta ir nepagrįsta. Taip pat ir dėl kitų ne mažiau svarbių priežasčių, kurie sudaro visetą prokurorų atsisakymo tenkinti skundą motyvų:
- reikalauti iš NŽT nutarimu nustatyti servitutą administraciniu aktu (kaip nurodo pareiškėjai) būtų neteisėta ir nepagrįsta. Servitutų nustatymo administracinio akto pagrindu atvejai yra nustatyti Žemės įstatymo 23str. 2d.1p., Vyriausybės 2004m. spalio 14d. nutarimu Nr.1282 patvirtintų Žemės servitutų nustatymo administraciniu aktu taisyklių 2.1 punkte), o būtent, kad valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti;
- kreiptis į teismą dėl Kauno apskrities viršininko 2005-10-13 sprendimo Nr.52/19865, kuriuo A. S. buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,35 ha žemės sklypus ir nustatyti servitutus, taip pat vertintini kritiškai ir dėl kitos ir labai svarbios priežasties - senaties termino.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Vertinant skundo argumentų teisėtumą ir pagrįstumą, teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą analizuoti klausimai dėl viešojo intereso egzistavimo tam tikruose civiliniuose teisiniuose santykiuose, taip pat dėl prokuroro teisės pareikšti ieškinį ginant viešąjį interesą. Lietuvos Respublikos CPK 49 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstatymų numatytais atvejais prokuroras gali pareikšti ieškinį kai yra pagrindas ginti asmens, visuomenės ar valstybės teises ir teisėtus interesus. Teisinius pagrindus prokurorams reikšti ieškinius viešajam interesui ginti nustato Prokuratūros įstatymas, kurio 19 str. nurodoma, kad prokurorai tokius ieškinius reiškia, kai nustato asmens, visuomenės, valstybės teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Kasacinis teismas nutartyse pažymėjęs, kad teisės aktai nepateikia universalios ir aiškios viešojo intereso sąvokos apibrėžties. Teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso sąvoka yra vertinamojo pobūdžio, jos turinys gali būti atskleidžiamas analizuojant konkrečios bylos faktines aplinkybes ir aiškinant bei taikant joms konkrečias teisės normas. Tai reiškia, kad teismas dėl viešojo intereso pažeidimo gali nuspręsti tik išnagrinėjęs bylą iš esmės, t. y. išnagrinėjęs konkrečios bylos ieškinio (pareiškimo) faktinį ir teisinį pagrindą. Dėl to teismas nurodė, kad tik CPK normų nustatyta tvarka prokurorui pareiškus reikalavimą ginti viešąjį interesą, teismas nagrinėja bylą pagal suformuluotą reikalavimo faktinį pagrindą ir sprendžia, ar viešasis interesas pažeistas, o jeigu pažeistas, tai kokiu būdu pažeidimas šalintinas. Priešingu atveju, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą. Skunde teigiama, kad 2016 m. gegužės 05d. Kauno apygardos prokuratūros viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausiojo prokuroro nutarimas nepagrįstas. Pareiškėjai teigia, kad prokurorams padarius išvada, jog viešojo intereso pažeidimo nėra - nepagrįstai perkeliamos viešojo administravimo subjektų (valstybės) pareigos - tinkamai ir teisėtai įvykdyti nuosavybės atkūrimo procedūras, nepagrįstai siaurinama viešojo intereso sąvoka ir nepagrįstai atsisakoma taikyti viešojo intereso gynimo priemones, o viešojo administravimo subjektų atsakomybė dėl jų priimtų sprendimų teisėtumo perkeliama privatiems asmenims. Šiuo atveju skundžiamas prokuroro procesinis sprendimas, kuris yra priimtas viešojo intereso gynimo srityje, todėl sprendžiant skundo ribas ir tirtinas aplinkybes, būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. G. skundą atsakovams Kauno apygardos prokuratūrai, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl nutarimų atsisakyti ginti viešąjį interesą panaikinimo, bylos Nr. 3K-3-501/2012, suformuotą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką. Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant taikyti viešojo intereso gynimo priemones, negali pažeisti prokuroro diskrecijos teisės priimti sprendimus pagal jam paskirtų klausimų kompetenciją ir neturi teisės nurodyti prokurorui, kokį sprendimą šis privalo priimti, t.y. teismas nesprendžia klausimų, kuriuos spręsti priklauso prokuroro diskrecijai, o gali tik įvertinti skundo nagrinėjimo procedūrinius aspektus, t.y. ar rinko faktinius duomenis dėl skunde nurodytų aplinkybių, juos analizavo bei vertino ir argumentavo savo išvadas. Pagal kasacinio teismo praktiką, jeigu teismas, nagrinėdamas suinteresuoto asmens skundą dėl prokuroro veiksmų atsisakant ginti viešąjį interesą, tirtų ir spręstų dėl viešojo intereso pažeidimo ir prokuroro pareigos kreiptis į teismą, teismo būtų pasisakyta dėl teisminio ginčo, kuris įstatymo nustatyta tvarka dar nepradėtas nagrinėti teisme, esmės ir, pažeidžiant prokuroro diskrecijos teisę, nurodyta jam pareiga kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-501/2012).
Nagrinėjamu atveju, nei skunde dėl prokurorės L. B. 2016 m. kovo 24 d. nutarimo atsisakyti taikyti viešojo intereso gynimo priemones, nei skunde dėl prokuroro H. U. 2016 m. gegužės 5d. nutarimo panaikinimo pareiškėjai nenurodė argumentų, susijusių su pateikto skundo nagrinėjimo procedūra, taip pat nenurodė jokių konkrečių proceso teisės normų, reglamentuojančių skundo tyrimo tvarką, pažeidimų, kuriuos būtų padarę jo skundą nagrinėję prokurorai, o kiti teiginiai neturi reikšmės priimtų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. Skunde nurodyti teiginiai apie tai, kad šiame ginče egzistuoja viešojo ir privataus intereso konfliktas, kuris gali būti pašalinamas tik taikant viešojo intereso gynimo priemones (viešojo intereso gynimo tvarka kreiptis į teismą dėl administracinio akto panaikinimo arba taikyti vieną iš Prokuratūros įstatymo 19 str. 3 d. 3p. numatytų būdų (reikalauti iš valstybės ar savivaldybių institucijų jų veiklos srityse spręsti dėl priemonių teisės pažeidimams pašalinti taikymo), laikytina, kad pareiškėjai ginčija ne nagrinėjimo prokuratūroje procedūrinius aspektus (ar nagrinėjant skundą buvo renkami ir analizuojami faktiniai duomenys, ar buvo įvertintos ir argumentuotos išvados), o ginčija prokurorų sprendimus atsisakyti ginti viešąjį interesą.
Be to pareiškėjų skundo esmė, susijusi su 2005 metais priimtu administraciniu aktu – Kauno apskrities viršininko 2005m. spalio 13d.sprendimu Nr. 52/19865 kuriuo A. S. atkurta nuosavybės teisės į 0,35 ha žemės sklypus (duomenys neskelbtini)
Skyriaus prokurorė išnagrinėjusi pareiškėjų 2016-01-05 gautą prokuratūroje skundą (Nr.3-AP-61), padarė išvadą, kad nėra teisinių pagrindų naikinti Kauno apskrities viršininko administracijos 2005-10-13 sprendimą Nr. 52/19865 atkurti nuosavybės teises A. S. 0,35 ha žemės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 0,18 ha miško sklypą, kadastro Nr.5230/0012:47, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi šiuo atveju veiksmas (neveikimas), kuomet administraciniu aktu nenustatytas servitutas -nelaikytinas viešojo intereso pažeidimu. Teismų praktikoje viešuoju interesu laikytinas ne bet koks teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, o tik toks, kuris atspindi ir išreiškia pamatines visuomenės vertybes, kurias įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, taip pat tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai (ABTĮ 13 straipsnis, 20 str. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004m. sausio 23d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3-11/2004, 2005m. lapkričio 23d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-13-1725/2005, 2009m. vasario 21d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-l46-88/2009, 2010 m. sausio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-502-1504/2010). Vertinant skundo aplinkybes ir argumentus, teismas sutinka su institucijos nuomone, kad prokurorės 2016-03-24 nutarimo išvada- objektyvių faktinių aplinkybių, konstatuoti viešojo intereso buvimo faktą, nenustatyta, piliečiai privažiavimo klausimą turėtų spręsti sandoriu arba teismo keliu.Be to teismas sutinka ir su nuomone ,kad ginčo administraciniam aktui naikinti taikytinas 10metų senaties terminas .
Teismo nuomone prokurorų padaryta 2016-03-24 ir 2016-05-05 nutarimuose išvada dėl pareiškėjų reikalavimo taikyti viešojo intereso gynimo priemones nepagrįstumo – yra teisėta ir pagrįsta. Pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą, įsakymo formaliais aktų negaliojimo pagrindais, nėra, jų panaikinimas prieštarautų pusiausvyros tarp viešo intereso poreikio ir pagrindinių žmogaus teisės apsaugos reikalavimų, proporcingumo, socialinio teisingumo, teisinio saugumo ir stabilumo principams, pareiškėjų patikslintas skundas nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 268, 269, 443 straipsniais,
nutaria:
pareiškėjų E. Ū., A. Ū., L. Ū. patikslintą skundą atmesti.
Nutartis per septynias dienas skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.