Vilniaus apygardos teismo sprendimas, e2A-866-580/2025

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-05-27
Bylos Nr.: e2A-866-580/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-13-3-01245-2023-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė, Jūra Marija Strumskienė
Ieškovas: D. T.
Atsakovas: uždarajai akcinei bendrovei „Almeida“

Kategorijos

2.1.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.5.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.5.1.2.7pavadinimo nepavyko patikrinti
2.1.6.5pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2.6.10.5.2.19pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.6pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.7.11pavadinimo nepavyko patikrinti
3.1.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.4.11pavadinimo nepavyko patikrinti
3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. e2A-866-580/2025Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01245-2023-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.3.4; 2.1.5.1.2; 2.1.5.1.2.7; 2.1.6.5; 2.6.10.1; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.19; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.1.14.1; 3.2.1.1; 3.2.3.1; 3.2.3.8; 3.2.4.4; 3.2.4.11; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. gegužės 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Jūros Marijos Strumskienės (pirmininkė ir pranešėja) ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. T. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės D. T. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Almeida“ dėl nuostolių atlyginimo.

Išnagrinėjęs bylą, teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė D. T. prašė iš atsakovo UAB „Almeida“ priteisti 37 800 Eur negautas pajamas ir 1 207,05 Eur tiesioginius nuostolius bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1. nuo 2010 m. ieškovei priklauso 1/2 dalis 0,35 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), kuriuo atsakovas naudojasi, neturėdamas teisinio pagrindo. Žemės sklype yra atsakovo pastatai;

1.2. ieškovė siūlė atsakovui išsinuomoti jai priklausančią sklypo dalį už 315 Eur per mėnesį, kas atitinka rinkos kainą, tačiau atsakovas nesutiko. Už visą laiką, kai atsakovas neatlygintinai naudojasi Žemės sklypu, ieškovė prarado 37 800 Eur. Tiesioginius nuostolius sudaro žemės mokestis, kurio suma už laikotarpį nuo 2014 m. iki 2022 m. yra 1 207,05 Eur. Atsakovas sklypą aptvėrė, todėl ieškovė neturi galimybės naudotis savo nuosavybe, sklypo padalijimas nėra galimas. Prašo netaikyti sutrumpinto senaties termino nuostoliams atlyginti.

Atsiliepimas

2. Atsakovas UAB „Almeida“ prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

2.1. atsakovui nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys Žemės sklype, kuris nuosavybės teise po 1/2 dalį priklauso ieškovei D. T. ir atsakovo vadovui E. V.. Statiniai pastatyti anksčiau, nei ieškovė nuosavybės teise įgijo Žemės sklypo dalį. Ieškovei įgyjant Žemės sklypo dalį, jai buvo žinoma, kad Žemės sklype yra atsakovui nuosavybės teise priklausantys statiniai. Ieškovei turėjo būti žinomas Žemės sklypo statusas ir jo panaudojimo galimybės, kad jame nėra galimybių vystyti veiklą ar jį išnuomoti, nes jame stovi atsakovui priklausantys ir jo naudojami statiniai;

2.2. ieškovė dėl Žemės sklypo dalies nuomos nesitarė, nebuvo sudaryta nuomos sutartis, ieškovė iki 2022 m. nereiškė reikalavimų mokesčių mokėjimo. Ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų dėl negautų pajamų. 2022 m. ieškovė pareikalavo atlyginti jos sumokėtas žemės mokesčio sumas, tačiau šalys nesusitarė, nes ieškovė reikalavo atlyginti mokesčius nuo 2007 m. ir nepateikė duomenų apie mokesčių mokėjimą. Ieškinio reikalavimas neatitinka ieškovės pateiktų duomenų, kadangi žemės mokesčio deklaracijos prieduose apskaičiuotas žemės mokestis už visus ieškovei priklausiusius žemės sklypus. Gali būti reikalaujama ne daugiau kaip 625,57 Eur tiesioginių nuostolių;

2.3. reikalavimo daliai dėl nuostolių priteisimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, dėl ko ieškovė galėtų reikalauti žemės mokesčio už 2020–2022 m. (88 x 3 = 264 Eur). Šią sumą atsakovas sumokėjo. Sutrumpintas trejų metų senaties terminas taikytinas ir reikalavimui dėl negautų pajamų priteisimo, kadangi ieškovė neįrodė, kad terminas pareikšti ieškinį dėl žalos atlyginimo praleistas dėl svarbios priežasties.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Alytaus apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovo naudai 453,75 Eur bylinėjimosi išlaidas. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas, nurodant, kad atsakovė patyrė 3 363 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą, o ieškovė – 453,75 Eur bei išdėstant sprendimo rezoliucinės dalies antrąją pastraipą taip: „Priteisti iš ieškovės D. T. 3 363 Eur bylinėjimosi išlaidas uždarajai akcinei bendrovei „Almeida“. Nurodė, kad:

3.1. ieškovė 2010-11-02 asmeninės nuosavybės teise įgijo 1/2 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kita dalis asmeninės nuosavybės teise priklauso E. V., kuris yra atsakovo vadovas. Žemės sklype yra statiniai: parduotuvė, sandėlis, garažas, ūkinis pastatas, kiti kiemo statiniai, priklausantys atsakovui. Sandėlį atsakovas įgijo 2000-07-27 statybos būdu, kitus pastatus įgijo pagal 1996-09-24 pirkimo-pardavimo sutartį. Statiniai pastatyti iki ieškovei įgyjant Žemės sklypo dalį, todėl apie galimą teisių pažeidimą ieškovei buvo žinoma nuo įsigijimo momento;

3.2. užstatymas statiniais yra tęstinio pobūdžio ir senaties terminas prasideda kiekvieną tęstinio pažeidimo dieną, kai, ieškovės manymu, jos teisės pažeidžiamos dėl Žemės sklypo užstatymo atsakovo statiniais. Taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), nes ieškovė nepateikė duomenų, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Ieškovės reikalavimai dėl patirtų nuostolių ir negautų pajamų, atsiradusių daugiau nei prieš trejus metus iki kreipimosi į teismą (2023-06-23) atmetami ieškinio senaties pagrindu (CK 1.131 straipsnio 1 dalis);

3.3. ieškovė turi įrodyti, jog dėl atsakovo veiksmų (neteisėto naudojimosi ieškovei priklausančia turto dalimi) ji negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jei atsakovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Kritiškai vertinama, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė be teisinio pagrindo naudojantis Žemės sklypo dalimi. Naudojimosi sklypu tvarka nėra nustatyta, bendras turtas neatidalintas, todėl nėra galimybės nustatyti, kuri Žemės sklypo dalis priklauso ieškovei, o kuri – E. V.. Nesant nustatytos bendrasavininkių naudojimosi Žemės sklypu tvarkos, nėra pagrindo spręsti, kad naudodamasis atsakovui priklausančiais bei teisėtai pastatytais pastatais, su žemės sklypo bendrasavininkio E. V. leidimu atsakovas atlieka neteisėtus veiksmus;

3.4. ieškovė remiasi, kad panašaus tipo objektų (komercinės paskirties žemės sklypų) nuomos rinkos kaina yra 315 Eur per mėnesį, tačiau duomenų nepateikia. Kainai pagrįsti pateiktas tik skelbimas, kuriuo siūloma išnuomoti Alytaus rajone esančią automobilių aikštelę. Skelbime išnuomojamas turtas nėra tapatus ieškovės turtui, nėra pagrindo teigti, kad toks sandoris buvo sudarytas ar kaina atitinka rinkos kainą. Atsakovas buvo išsinuomojęs 1/2 Žemės sklypo dalį nuo 2007-07-18 iki 2007-12-31, tačiau duomenų apie nuomos sąlygas bei kainą byloje nėra, nuomos sutartis nepateikta, buvo sudaryta itin trumpam terminui. Ieškovė Žemės sklypo dalį įgijo praėjus trims metams po nuomos sutarties termino pabaigos. Ieškovei įgijus Žemės sklypo dalį, šalių nesiejo nuomos santykiai, ieškovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovas mokės nuomą;

3.5. ieškovė nepateikė duomenų apie ketinimą jai priklausančią Žemės sklypo dalį išnuomoti tretiesiems asmenims. Taip pat nėra duomenų, kad ieškovė ėmėsi veiksmų turto atidalijimui ar naudojimosi turtu tvarkai nustatyti, su tikslu savo turto dalį išnuomoti, tačiau dėl atsakovo neteisėtų veiksmų negalėjo to padaryti. Nepateikti duomenys, kad ieškovė ėmėsi veiksmų savo sklypo dalį naudoti, ją nuomodama kaip automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau atsakovas neteisėtais veiksmais užkirto tam kelią;

3.6. šalių susirašinėjime pažymėta, kad komercinės paskirties sklype yra išnaudotas visas užstatymo plotas. Teismas sutinka su ieškovės nurodoma aplinkybe, kad dėl sklypo užstatymo atsakovui priklausančiais pastatais ieškovės galimybės imtis komercinės veiklos jai priklausančioje dalyje yra ribojamos. Tokie apribojimai egzistavo jau įsigyjant sklypą. Į sklypo bendrasavininkį su siūlymu perleisti savo Žemės sklypo dalį ieškovė kreipėsi tik 2022-07-22, t. y. praėjus daugiau nei dešimčiai metų po turto įsigijimo. Ieškovė prašė 28 000 Eur kompensacijos, ką bendrasavininkis įvertino kaip neatitinkančią rinkos kainos bei pasiūlė dalį įgyti už 10 000 Eur. Aplinkybę, kad iš savo turto ieškovė ilgą laiką negavo jokių pajamų, lėmė ir pasyvus ieškovės elgesys. Ieškovė neįrodė žalos fakto ir žalos dydžio, įrodinėjama žala neatitinka negautų pajamų realumo kriterijaus. Valdydama turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise, nesant susitarimo dėl naudojimosi tvarkos, ieškovė negalėjo pagrįstai tikėtis gauti nuomos pajamų iš jai priklausančios turto dalies, kadangi su atsakovu nuomos sutartis sudaryta nebuvo, o realios galimybės išnuomoti neapibrėžtą turto dalį kitiems asmenims ieškovė neturėjo;

3.7. ieškovė 2020-2022 m. mokėjo žemės mokestį po 88 Eur, iš viso 264 Eur. Žemės naudotojas gali sumokėti mokestį už žemės savininką esant šalių susitarimui, tačiau bet pareiga mokėti mokestį išlieka pačiam savininkui. Atsakovo naudojimasis sklypu neįtakojo ieškovės pareigos mokėti žemės mokestį, todėl neįrodytas priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovės prievolės sumokėti jos sklypo daliai tenkantį mokestį – 264 Eur už 2020-2022 m. 2023-08-16 atsakovas savo iniciatyva sumokėjo ieškovei 264 Eur kompensaciją už žemės mokestį;

3.8. ieškovė sumokėjo 819 Eur žyminį mokestį ir patyrė 3 363 Eur išlaidas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą ir iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Atsakovas patyrė 453,75 Eur išlaidas už advokato padėjėjo teisinę pagalbą ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Atmetus ieškinį iš ieškovės atsakovui priteistina 453,75 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Ieškovė D. T. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad:

4.1. teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai, šališkai, netinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas. Teismas neįvertino, jog ginčo šalys nėra vienodo statuso, t. y. atsakovas yra juridinis asmuo, daugelį metų vykdantis ūkinę-komercinę veiklą, todėl turintis daugiau žinių. Atsakovui turi būti keliami didesni reikalavimai sandoriuose ar teisiniuose santykiuose su fiziniais asmenimis ir vartotojais. Teismas ieškovei delegavo atsakomybę ir pareigą įrodinėti faktines aplinkybes. Atsakovas negalėjo nežinoti, kad nuo 2010 m. pasikeitė bendrai disponuojamo žemės sklypo bendrasavininkas. 2007-2022 m. atsakovas dalyvavo 7 civilinėse bylose, todėl neįtikėtina, kad negalėjo atsakyti į byloje užduotus kalusimus. Atsakovui iškeltoje civilinėje byloje pagal „Baldwin & Francis Limited“ kreditorinį reikalavimą atsakovo turtui, galimai ir Žemės sklypui, Kauno apygardos teismo 2010-06-15 nutartimi pritaikytas turto areštas. Neįtikėtina, kad atsakovas nesidomėjo jam priklausančio areštuoto turto teisiniu statusu, nežinojo, kas yra areštuotų sklypų bendrasavininkai. Teismas nesidomėjo viešai prieinama informacija, aklai patikėjo atsakovo paaiškinimais apie silpną atmintį. Buvo pažeistas šalių rungimosi principas, kai akivaizdžiai silpnesnė ginčo šalis neturėjo galimybių tinkamai apginti savo interesus teisme;

4.2. nepagrįsta išvada, kad įsigijus Žemės sklypo dalį ieškovei buvo žinoma apie galimą jos teisių pažeidimą. Apeliantė negalėjo žinoti, jog atsakovo pažadai teisingai atlyginti už vienašališką disponavimą Žemės sklypu ir naudos gavimą, nebus vykdomi. Atsakovas, kaip komercinę veiklą vykdantis asmuo, turintis žinių komercinių sandorių srityje, turi pareigą būti aktyvus ir inicijuoti nuomos ar panaudos sudarymo sutartį, o ne tikėtis, kad bendrasavininko interesai nebus ginami. Ieškovė 2010-11-02 nežinojo, kad ateityje jos teisės į galimas pajamas bus nerealizuotos. Buvo pažeistas jos teisėtų lūkesčių apsaugos į finansinę naudą principas, Konstitucijos 23 straipsnis. Apeliantė nesuteikė atsakovui teisės naudotis jos sklypo dalimi, tačiau atsakovas vienas gavo pelną iš bendro sklypo ir kliudė bendrasavininkei į jį fiziškai patekti. Žemės sklypas buvo rakinamas, bendrasavininkei nebuvo duoti raktai nuo spynų. Apeliantės turtas „nusavintas“ dėl aktyvių ir įžūlių komercinio subjekto veiksmų;

4.3. CK 4.72 straipsnis bei Konstitucijos 23 straipsnis apibrėžia neteisėtus atsakovo veiksmus. Atsakovas, kaip juridinis asmuo, kuriam taikomi didesnio žinojimo standartai, turi suvokti, kad negalima naudotis kito subjekto daiktu neturint pastarojo sutikimo. Atsakovo paaiškinimas, kad taip buvo nuo seno, kad taip buvo sutarta su buvusiu sklypo bendrasavininku, nebuvo įrodytas, todėl vertintinas kaip teismo klaidinimas;

4.4. naudojantis viešai internetu prieinamų skelbimų analize yra nustatoma galima rinkos kaina (nuomos kaina). Apeliantė pateikė skelbimą iš interneto apie panašaus sklypo nuomos kainą, kaina sumažinta nuo 400 Eur iki 315 Eur. Atsakovas alternatyvaus nuostolių skaičiavimo būdo nepateikė. Apeliantė sutinka, kad kainą buvo galima tikslinti. Teismas buvo šališkas ir neobjektyvus, nes remdamasis tik atsakovo nuomone, atmetė ieškovės nuomos kainos skaičiavimo metodą;

4.5. atsakovo siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kito bendraturčio interesus, neatitinka teisės aktų nuostatų ir panaikina apeliantės teisėtų lūkesčių į pagrįstai tikėtino pelno (pajamų) iš sklypo dalies nuomos apsaugos principą. CK 4.76 straipsnis nustato, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę į bendro daikto duodamas pajamas. Dėl atsakovo vienašališko bendro sklypo užvaldymo ieškovei buvo apribota galimybė gauti iš bendro turto pajamų. Formaliai valdydama Žemės sklypą ieškovė patyrė tiesioginius nuostolius ir negavo planuotų pajamų iš nuomos. Ieškovė dėl patirties trūkumo nesikreipė į antstolius, teisėsaugą ar teisininkus, kad nebūtų kliudoma patekti į bendrą sklypą. Atsakovas turėjo žinoti, kad apie 2013 m. ieškovė su matininkais buvo atvykusi į sklypą, tačiau nepavyko atlikti matavimų. Jau tuomet atsakovas turėjo imtis aktyvių veiksmų ir su nauja bendrasavininke inicijuoti sutarties sudarymą ar pasiūlyti kitokį bendro sklypo sprendimo būdą. Ieškovei ilgą laiką atsakovo atstovas E. V. žadėjo nuomos pajamas. Ieškovė įsigijo Žemės sklypą dėl teisėtų lūkesčių ateityje gauti nuomos pajamų;

4.6. sprendime neteisingai nurodyta, kad Žemės sklypo naudojimosi tvarka buvo žodžiu aptarta su buvusiu bendrasavininku, todėl įgavo legitimumą. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti naudojimosi tvarką. Pasikeitus kuriam nors iš susitarusiu bendraturčių, jis naujajam bendraturčiui privalomos galios nebeturi, jei nebuvo laikytasi CK 4.81 straipsnio 2 dalies reikalavimų susitarimo formos. Žodinis susitarimas dėl sklypo naudojimosi tvarkos su buvusiu savininku netampa legitimus naujojo bendrasavininko (apeliantės) atžvilgiu;

4.7. apeliantė sutinka su teismo motyvais dėl sutrumpinto trejų metų senaties termino ieškinio reikalavimams (dėl patirtų nuostolių ir negautų pajamų) taikymo, tam neprieštarauja ir plačiau nepasisako;

4.8. iš neteisėtų atsakovo veiksmų, be teisinio pagrindo naudojantis bendrasavininko sklypu, atsirado jo teisė – buvo įteisintas bendrasavininko žemės sklypo užvaldymas ir iš jo gaunamo pelno gavimas tik vieno bendrasavininko naudai. Apeliantės nuosavybę atsakovas nusavino be sutarties, be įstatyminio pagrindo bei be teismo sprendimo;

4.9. teismas nepagrįstai ieškovės nuostolius traktavo kaip hipotetinius ir neįrodytus, neatsižvelgė į CK 6.249 straipsnio 1 dalį. Teismas nesidomėjo, kokią materialinę naudą ar pelną iš bendro sklypo per daugiau nei dešimt metų sugeneravo komercinę veiklą vykdantis atsakovas. Teismas pažeidė šalių procesinio lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) ir sąžiningo rungimosi (CPK 12 straipsnis) principus. Toks precedentas visiškai iškreipia privačios nuosavybės disponavimo ir apsaugos institutą, kurio apsauga įtvirtinta Konstitucijoje;

4.10. priteisdamas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teismas ignoravo protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, nes priteisė neadekvačiai didelę sumą. Atsakovo atstovo darbo sąnaudos (tiek procesinių dokumentų parengimo, tiek atstovavimo teismo posėdžiuose apimtyje) tapačios ieškovės atstovo, tačiau didesnės daugiau nei septynis kartus (453 Eur / 3 363 Eur). Darytina prielaida, kad teismas priteisė atsakovo atstovui „sėkmės mokestį“.

Atsiliepimas

5. Atsakovas UAB „Almeida“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad:

5.1. nebuvo susiklostę vartojimo ar pavaldumo teisiniai santykiai, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad bylos šalių statusas nevienodas. Ieškovė iniciavo civilinę bylą, turėjo kvalifikuotą atstovą. CPK įtvirtina rungimosi principą (CPK 12, 178 straipsniai), ieškovė turėjo pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindė savo ieškinį. Šios kategorijos byloje teismo vaidmuo nėra aktyvus;

5.2. atsakovui priklausantys statiniai buvo pastatyti 2000 m., ieškovė Žemės sklypo dalį nuosavybės teise įgijo 2010-11-02. Tai reiškia, kad ieškovė įgijimo metu žinojo, kad yra statiniai, tačiau atsakovui jokių reikalavimų ar prašymų dėl mokesčių sumokėjimo nereiškė. Atsakovas ar atsakovo vadovas neteikė pažadų atsiskaityti. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo iš esmės naujas ir tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kad ji Žemės sklypo dalį įsigijo dėl teisėtų lūkesčių ateityje gauti nuomos pajamų. Žemės sklypo įgijimo pagrindas yra teismo sprendimas. Apeliantė neįrodė, kad jai tam tikrais veiksmais buvo neleista ar uždrausta naudotis žemės sklypo dalimi, ar toks žemės sklypas buvo užrakintas ir pan. Nėra įrodymų, kad ieškovė bandė patekti į Žemės sklypą. Apeliantė nesikreipė dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, atidalijimo ir pan., todėl šiais argumentais negali grįsti apeliacinio skundo;

5.3. ieškovė tik 2022 m. pareikalavo atlyginti žemės mokesčio sumas, tačiau šalims nepavyko rasti bendro kompromiso, kadangi ieškovė pareikalavo atlyginti mokesčius nuo 2007 m, ir neteikė duomenų apie mokesčių mokėjimą. Reikalavimas dėl tiesioginių nuostolių galėjo būti ne daugiau kaip 625,57 Eur. Ieškovė sumą nurodo kaip nuostolius, todėl taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas ir ieškovė galėtų reikalauti žemės mokesčio už 2020-2022 m. Atsakovas sumą apmokėjo. Žemės mokestį ieškovė būtų privalėjusi mokėti ir tuo atveju, jeigu atsakovas būtų nesinaudojęs Žemės sklypo dalimi;

5.4. atsakovas neatliko neteisėtų veiksmų, kurie įtakotų nuostolių susidarymą. Naudojimosi sklypu tvarka nenustatyta, bendras turtas neatidalintas, todėl nėra galimybės nustatyti, kuri būtent sklypo dalis priklauso ieškovei, o kuri E. V.;

5.5. ieškovė pateikė skelbimą, kuriuo išnuomojama automobilių stovėjimo aikštelė už 400 Eur per mėnesį. Ieškovė turėjo galimybes teikti įrodymus dėl negautų pajamų priteisimo, tačiau nepateikė įrodymų apie negautų pajamų realumą, jų neišvengiamumą. Nesant tokių įrodymų, teismas neturėjo pagrindo priteisti nuostolių negautų pajamų forma. Reikalavimas dėl negautų pajamų priteisimo neatitinka nė vieno Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyto kriterijaus. Neįrodytos ir atsakovo civilinės atsakomybės sąlygos. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, kad atsakovas neva nedavė apeliantei raktų nuo vartų ir trukdė naudotis Žemės sklypu. Tokios aplinkybės negali būti apeliacijos dalyku ir nėra pagrįstos leistinais įrodymais;

5.6. Žemės sklypo naudojimas jau buvo nusistovėjęs iki ieškovė įgijo Žemės sklypo dalį. Jei ieškovė manė, kad jos teisės pažeidžiamos, turėjo teisę kreiptis į teismą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo, tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Nustatant naudojimo tvarką svarbią reikšmę turi faktinė, tarp šalių egzistavusi naudojimosi tvarka. Apeliantė nepateikė įrodymų, kaip ji įsivaizdavo naudojimąsi Žemės sklypo dalimi, neįrodė, kaip naudodamasi jai priklausančia Žemės sklypo dalimi ji būtų realiai ir neišvengiamai gavusi nuomos ar kitokias pajamas;

5.7. kadangi apeliantė sutinka su ieškinio senaties termino taikymu ir nurodo, kad apeliaciniu skundu ginčija tik dalį teismo sprendimo 11 340 Eur sumai, reiškia, kad apeliantė faktiškai sumažina pradinį 37 800 Eur reikalavimą. Apeliacinio skundo pateikimas tik dėl dalies sprendimo reiškia, jog apeliantė kitos sprendimo neginčija, todėl apeliacinės instancijos teismas turi į tai atsižvelgti, spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą. Atsakovas pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kuriuose nurodyta, už kokias teisines paslaugas sumokėta. 3 363 Eur bylinėjimosi išlaidos yra protingo dydžio ir atitinka Rekomendacijose nurodytus dydžius. Vertinant advokato išlaidas pagal advokato išlaidų skaičiuoklę, 2024 m. sausio mėn. maksimalus advokato užmokesčio dydis vien už atsiliepimo į ieškinį parengimą galėjo būti 5 045,50 Eur. Byloje reikėjo teikti atsiliepimą į ieškinį, atstovauti teismo posėdžiuose, teikti papildomus procesinius prašymus. Atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, apimtį ir atliktų veiksmų skaičių, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos negali būti laikomos per didelėmis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Žemesnės instancijos teismas

8. Apeliacijos objektą sudaro teismo sprendimas, kuriuo teismas atmetė žemės sklypo bendrasavininkės reikalavimą dėl žalos atlyginimo, pareikštą kitam bendrasavininkui, kuris naudojasi Žemės sklype esančiais statiniais.

Dėl bylos faktinių aplinkybių

9. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), po ½ dalį priklauso D. T. ir E. V.. Žemės sklype yra statiniai: pastatas-parduotuvė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantys atsakovei. D. T. nuosavybės teisę įgijo 2010-11-02 pagal turto pasidalinimo sutartį ir teismų sprendimus. E. V. nuosavybės teisę įgijo pagal 2018-05-02 dovanojimo sutartį. Žemės sklype registruoti 6 statiniai ir kiemo įrenginiai, kurie priklauso atsakovui.

10. Ieškovė pateikia 2014-2022 m. žemės mokesčio apskaičiavimo deklaracijas ir nurodo, kad 1 207,05 Eur tiesiogines išlaidas sudaro žemės mokestis: 2014 m. – 126 Eur (435 Lt); 2015 m. – 178,04 Eur; 2016 m. – 172,15 Eur; 2017 m. – 150,05 Eur; 2018 m. – 164,10 Eur; 2019 m. – 164 Eur; 2020 m. – 76,71 Eur; 2021 m. – 88 Eur. Atsakovas 2023-08-16 sumokėjo 264 Eur žemės mokesčio už 2020–2022 m. ir pateikė mokėjimo pavedimą teismui. Negautos pajamos 37 800 Eur paskaičiuotos kaip negautas nuomos mokestis po 315 Eur per mėn. už 10 metų (120 mėn. x 315 Eur).

11. Apeliaciniame skunde yra aiškiai pažymėta, kad ieškovė pripažįsta 264 Eur žemės mokesčio kompensacijos sumokėjimą už 2020-2022 m. ir sutinka su teismo sprendimo motyvais dėl sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino taikymu. Tokia apeliantės pozicija vertinama kaip ieškovės sutikimas su teismo sprendimo dalimi, kuria, pritaikius ieškinio senaties terminą (CK 1.125 straipsnio 9 dalis), buvo atmesta ieškinio reikalavimo dalis, kuri viršija trejų metų ieškinio senaties termino ribas. Apeliacinio skundo 10 skyriuje apeliantė negautas pajamas iš žemės nuomos teisinių santykių skaičiuoja už 2020-2022 m., iš viso 11 340 Eur (36 mėn. x 315 Eur). Nors apeliaciniu skundu yra nurodyta, kad apeliantė prašo panaikinti visą Alytaus apylinkės teismo sprendimą, tačiau apeliacinio skundo argumentai, kuriais apeliantė sutinka su sutrumpinto ieškinio senaties taikymu bei už apeliacinį skundą sumokėtas 256 Eur žyminis mokestis patvirtina, kad apeliacinės instancijos procese yra ginčijama sprendimo dalis, kuria atmestas ieškinys dalyje dėl 11 340 Eur negautų pajamų priteisimo.

Dėl žalos atlyginimo

12. Apeliantė D. T. nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas jos reikalavimas dėl žalos atlyginimo, atsiradusios atsakovui naudojantis jai nuosavybės teise priklausančia Žemės sklypo dalimi, priteisimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo atmetė, nurodęs, kad ieškovė negalėjo pagrįstai tikėtis gauti nuomos pajamų už jai priklausančią Žemės sklypo dalį, kadangi su atsakovu nuomos sutartis sudaryta nebuvo, ieškovė neturėjo realios galimybės kitiems asmenims išnuomoti neapibrėžtą turto dalį. Teismas pažymėjo, kad ieškovė neįrodė, jog pajamų neteko dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Pripažinęs, kad ieškinys pareikštas dėl deliktinės civilinės atsakomybės taikymo, teismas taikė ieškinio senaties terminą pagal CK 1.125 straipsnio 9 dalį kaip ieškiniui, pareikštam dėl žalos atlyginimo.

13. Apeliantės vertinimu, tokiu teismo sprendimu buvo pažeistas teisėtų lūkesčių gauti finansinę naudą principas, Konstitucijos 23 straipsnis, garantuojantis nuosavybės neliečiamumą, CK 4.72 straipsnis, nustatantis, kad bendra nuosavybė yra valdoma bendraturčių sutarimu, CK 4.76 straipsnis, nustatantis, kad bendraturčiai proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas. Apeliantė pažymi, kad skundžiamu teismo sprendimu buvo įteisintas jai priklausančio turto nusavinimas. Apeliantė nesuteikė atsakovui teisės naudotis jai priklausančia Žemės sklypo dalimi, o ja naudodamasis atsakovas vienas pats gavo pelną iš bendro sklypo ir kliudė bendrasavininkei į jį fiziškai patekti.

14. Kaip matyti iš ieškovės pateikto ieškinio turinio, ieškinys yra reiškiamas reikalaujant priteisti žalos atlyginimą, kaip asmens negautas pajamas, nurodant, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovui neteisėtai naudojantis ieškovės Žemės sklypo dalimi, ieškovė negalėjo savo nuožiūra įgyvendinti turto savininkės teisių. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė patyrė išlaidas, mokėdama žemės mokestį, bei ieškovei nuolat raginant atsakovo vadovą sutarti dėl sklypo dalies išpirkimo ir nuomos mokesčio mokėjimo, atsakovas nuolat mažino kainą, dėl ko nepasiektas susitarimas, ir atsakovas liko vieninteliu naudos gavėju. Duodama paaiškinimus teismo posėdyje ieškovė D. T. aiškino, kad jos teisės pažeidimas pasireiškė tuo, kad ji negalėjo įgyvendinti teisės naudotis nuosavybės teisių objektu, nes sklypas buvo užstatytas atsakovo statiniais. Ieškovė eilę metų skambino atsakovo vadovui, bandė tartis, kalbėjosi, kvietė matininkus ir bandė sklypą atidalinti natūra, bet matininkai pasakė, kad natūra atidalinti neįmanoma. Vėliau ieškovė turėjo finansinių problemų, kas kliudė ginti nuosavybės teises. Laikė, kad E. V. turėjo žinoti, kad ieškovė yra Žemės sklypo bendrasavininkė. Ieškovės atstovas pažymėjo, kad neteisėti veiksmai pasireiškė, neteisėtai apribojant ieškovės galimybes naudotis sklypu. Žemės sklypą pagal jo paskirtį naudoja tik atsakovas, kuris gavo naudą, naudodamasis Žemės sklypu.

15. Įvertinusi ieškinio faktinį pagrindą, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės nurodomos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą ieškinio teisinį pagrindą kvalifikuoti pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį. CK 6.249 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Nors ieškovė ieškinyje kaip teisinį ieškinio pagrindą yra nurodžiusi CK 6.249 straipsnio 1 dalį ir jai padarytą žalą prašė priteisti kaip negautas pajamas, tačiau tiek ieškinyje, tiek paaiškinimuose rėmėsi aplinkybe, kad jos turtą juridinis asmuo naudoja ūkinei veiklai ir vienas iš to gauna naudos. Remdamasi teismo pareiga kvalifikuoti ieškinio teisinį pagrindą, teisėjų kolegija sprendžia teisinius santykius kvalifikuoti pagal CK 6.249 straipsnio 2 dalį.

16. Žalos atlyginimo reikalavimą ieškovė grindžia deliktinės atsakomybės atsakovui taikymu. Civilinei atsakomybei būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos buvimą privalo įrodyti ieškovė. Tuo tarpu skolininko kaltė preziumuojama, jeigu atsakovas neįrodys priešingai.

17. Byloje yra nustatyta ir neginčijama, kad ieškovei priklauso Žemės sklypo dalis, kurią ginčo laikotarpiu atsakovas neatlygintinai naudoja ūkinei-komercinei veiklai. Ieškovė nurodo, tai patvirtina VĮ Registrų centro duomenys bei žemėlapio nuotrauka, kad Žemės sklypas iš esmės pagal visą perimetrą yra apstatytas atsakovui priklausančiais statiniais. Atsakovo vadovas E. V., duodamas paaiškinimus teismo posėdyje, pripažino, kad atsakovas, kuriam priklausantys statiniai yra Žemės sklype, tame sklype vykdo ūkinę veiklą. Akcinė bendrovė yra pelno siekiantis asmuo, taigi šiuo atveju, siekdama gauti pelną UAB „Almeida“ naudoja ieškovės turtą, už kurį nėra atlyginama. Tokios aplinkybės patvirtina, kad atsakovas, naudodamasis ieškovei priklausančia Žemės sklypo dalimi ūkinei-komercinei veiklai, iš to gauna naudos.

18. ???Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad neatlygintinas ieškovės nuosavybės naudojimas ūkinėje-komercinėje veikloje iškreipia privačios nuosavybės apsaugos reguliavimą. Apeliantė pagrįstai remiasi nuosavybės neliečiamumą garantuojančiu Konstitucijos 23 straipsniu bei CK 4.37 straipsniu. Konstitucinio Teismo 2018-05-04 nutarime yra išaiškinta, kad Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga inter alia reiškia, kad savininkas turi teisę su jam priklausančiu turtu atlikti bet kokius veiksmus, išskyrus uždraustuosius įstatymu, naudoti savo turtą ir lemti jo likimą bet kokiu būdu, kuriuo nepažeidžiamos kitų asmenų teisės ir laisvės. Byloje yra susiklosčiusi situacija, kad dėl atsakovo statinių buvimo ieškovės turima Žemės sklypo dalis negali būti panaudojama savarankiškai. Ieškovė neturi galimybės išnuomoti Žemės sklypo dalies kitam asmeniu, nes visas Žemės sklypas yra užstatytas ir naudojamas atsakovo veiklai. Net ir tuo atveju, jei ieškovė siektų nustatyti naudojimosi tvarką, atsakovei priklausantiems statiniams būtų pagrindas nustatyti servitutus. Ieškovė nekelia ginčo, prašydama, nustatyti naudojimosi tvarką ir įpareigoti atsakovą pašalintų jos Žemės sklypo dalyje esančius pastatus. Tokio ginčo ekonominės pasekmės yra sudėtingos ir sprendimo galimybės nėra aiškios. Aptariamu atveju, atsakovas, nepriimdamas sprendimo dėl nuomos sutarties sudarymo, piktnaudžiauja tuo, kad kitoks Žemės sklypo naudojimo būdas objektyviai neįmanomas ir toliau naudoja ieškovės Žemės sklypo dalį be jokios sutarties, neatlygintinai. Jokių susitarimų dėl panaudos teisinių santykių tarp juridinio asmens ir ieškovės nėra sudaryta.

19. Nepagrįstais pripažintini pirmosios instancijos teismo argumentai, kad 2010-11-02 įgydama nuosavybės teises į Žemės sklypo dalį, ieškovė turėjo žinoti, kad Žemės sklypo naudojimas yra apribotas. Kaip nustatyta, Žemės sklypas visą laiką buvo naudojamas, todėl nėra pagrindo laikyti, kad Žemės sklypo negalima naudoti atlygintinai. Neteisėta vertinti, kad ieškovė Žemės sklypo dalies įgijimo metu turėjo suprasti, kad atsakovas turi teisę neatlygintinai naudotis Žemės sklypu vien dėl to, kad jam priklausantys statiniai pastatyti 2000 m., t. y. iki Žemės sklypo dalies įsigijimo ieškovės vardu. Tokiu būdu yra įtvirtinama padėtis, kad juridinis asmuo, naudodamasis prioritetine padėtimi, ryšium su pastatų turėjimu, galės toliau pelno siekimui panaudoti kito asmens turtą, už tai neatsiskaitydamas. Toks aiškinimas yra neteisingas ir nesąžiningas (CK 1.5 straipsnis).

20. Atsakovo argumentai, kad jam nebuvo žinoma apie 2010 m. pasikeitusį Žemės sklypo dalies savininką, yra atmestini. Atsakovas, kaip ilgus metus ūkinę veiklą vykdantis juridinis asmuo, turi pareigą pasirūpinti savo veiklos sąlygomis ir suvokti, kad juridiniam asmeniui priklausantys statiniai stovi kitam asmeniui priklausančiame sklype. Susitarimo su ankstesniu Žemės sklypo dalies savininku T. dėl neatlygintino naudojimosi Žemės sklypo dalimi, atsakovas nepateikė. Tokio susitarimo buvimas neįrodytas, tuo labiau neįrodyta, kad tokiu susitarimu nustatytas įpareigojimas perėjo 2010-11-02 nauja savininke tapusiai ieškovei. Ieškovė pateikė teismui duomenis, kad 2017-12-04 dovanojimo sutartimi atsakovo vadovas perleido savo sūnui ginčo Žemės sklypo dalį, o 2018-05-02 dovanojimo sutartimi sūnus grąžino atsakovo vadovui ginčo Žemės sklypo dalį. Tikėtina, kad sandorių sudarymo metu atsakovo vadovas susipažino su Nekilnojamojo turto registro duomenimis dėl Žemės sklypo bendraturčio, kadangi be Žemės sklypo registro duomenų gavimo atsakovo vadovas nebūtų galėjęs sudaryti sandorio.

21. Nurodomas atsakovo argumentas, kad ieškovė tik 2022 m. pareiškė pretenzijas dėl žemės mokesčio mokėjimo, o iki tol jokių reikalavimų dėl naudojimosi Žemės sklypu nereiškė, nėra aplinkybė, kuri sudarytų pagrindą atsakovo veiksmus laikyti teisėtais. Kaip minėta, ieškovė nurodė, nors ir nepateikė įrodymų, kad ne kartą kreipėsi į atsakovo vadovą, buvo pasamdžiusi matininkus dėl naudojimosi tvarkos parengimo ar atidalinimo. Iš 2022-03-07 atsakovo vardu pateikto el. laiško matyti, kad atsakovas leidžia sau aiškinti, jog jam priklausantys statiniai pastatyti ant atsakovo žemės, nors atsakovas neturi teisės į Žemės sklypą, o atsakovo vadovui priklausanti Žemės sklypo dalis nėra atidalinta, naudojimosi tvarka nenustatyta. Tuo patvirtinamas nesąžiningas naudojimasis civilinėmis teisėmis (CK 1.5 straipsnis).

22. Nesutiktina su atsakovu, kad apeliantė turi įrodyti, kad jai tam tikrais veiksmais buvo neleista ar uždrausta naudotis žemės sklypo dalimi, ar toks žemės sklypas buvo užrakintas. Atsakovas yra ilgai veikiantis juridinis asmuo, kuriam gerai žinoma, kad statiniai, kuriuose atsakovas vykdo ūkinę veiklą, yra ant kitiems asmenims priklausančio sklypo. Atsakovas neturi jokių susitarimų dėl ieškovei priklausančios Žemės sklypo dalies naudojimo.

23. Remdamasis išdėstytais argumentais teismas sprendžia, kad atsakovo veiksmų neteisėtumas yra pakankamai įrodytas. Atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, neteisėtai naudojosi ieškovei priklausančiu turtu juridinio asmens naudai gauti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Dėl tokių atsakovo veiksmų ieškovė patyrė turto praradimus, kurių nebūtų patyrusi, jei atsakovas būtų elgęsis teisėtai ir atlyginęs už ieškovės nuosavybės naudojimą.

24. Žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų. Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474-684/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-63-969/2017).Kai akivaizdu, kad tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014).

25. Nustatant atsakovo gaunamą naudą, svarbu įvertinti, kad kitos Žemės sklypo dalies savininkas E. V. taip pat yra ir atsakovo UAB „Almeida“ vadovas, t. y. su bendrove susijęs asmuo. Susijusiais asmenimis yra laikomi: įmonė ir kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie yra įmonės akcininkai, jos valdymo organų nariai arba akcininkų ir valdymo organų narių šeimos nariai bei artimi giminaičiai, tų pačių akcininkų tiesiogiai ir netiesiogiai valdomos įmonės. Dėl UAB „Almeida“ tarpusavio santykio su kitu bendraturčiu E. V. nėra įmanoma objektyviai įvertinti, kokias išlaidas turi turėti atsakovas dėl naudojimosi E. V. priklausančia Žemės sklypo dalimi ir ieškovei priklausančia Žemės sklypo dalimi. Yra pagrindas, nustatant gaunamą naudą, įvertinti, kokia nauda objektyviai turi būti gaunama, t. y. kiek atsakovas turėtų mokėti žemės sklypo nuomos mokesčio, jeigu tokį sklypą nuomotų rinkos sąlygomis. Šis dydis pripažintinas atsakovo gauta nauda, tuo pačiu – ieškovės patirtais nuostoliais.

26. Priteistinos žalos dydžio įvertinimui ieškovė teikė skelbimą iš interneto apie panašaus sklypo nuomos kainą. Pirmosios instancijos teismas pateiktą įrodymą pripažino netinkamu nuomos dydžio apskaičiavimui pagrįsti, nurodęs, kad skelbime išnuomojamas turtas nėra tapatus ieškovės turtui, skelbime įvardijama tik siūloma nuomos kaina, nežinoma, kad toks sandoris buvo sudarytas ar kad jame nurodoma kaina yra pagrįsta bei atitinka rinkos kainą. Apeliantė sutinka, kad kainą buvo galima tikslinti, tačiau laiko, kad teismas, atmesdamas ieškovės sklypo nuomos kainos skaičiavimo metodą, buvo šališkas ir neobjektyvus.

27. Nustatyta, kad byloje yra pateiktas tik vienas rašytinis įrodymas, kuriuo remiantis galima nustatyti galimas gauti nuomos pajamas. Skelbime siūloma išnuomoti 22 a. automobilių aikštelę (duomenys neskelbtini), netoli Alytaus; sklypas komercinės paskirties; kaina 400 Eur. Įvertinus tai, kad sklypas yra toje pačioje vietovėje, tokios pat paskirties, panašaus ploto, yra pagrįsta pateiktą įrodymą laikyti tinkamu ieškovės pozicijai pagrįsti. Atsakovas neteikė kitų įrodymų ir neįrodė savo atsikirtimų, kad tokia nuomos kaina yra nepagrįsta. Tokiu atveju, atsižvelgdamas į rungimosi principą civiliniame procese, teismas turi vertinti ieškovės pateiktą įrodymą ir juo remtis nustatydamas ieškovės patirtų nuostolių dydį (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis).

28. Apeliantei neginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl sutrumpinto trejų metų ieškinio senaties termino taikymo, teisėjų kolegija šio klausimo apeliacine tvarka nenagrinėja, o ieškovei atlygintinos žalos dydį nustato vadovaudamasi argumentu, jog priteistina žala ieškinio senaties termino ribose, t. y. už trejus metus, skaičiuojant 315 Eur x 36 mėn.

29. Nors apeliaciniame skunde yra teikiami argumentai ir dėl žemės mokesčio atlyginimo, tačiau ieškovei pripažinus žemės mokesčio sumokėjimą po 88 Eur už 2020-2022 metus, iš viso 264 Eur, bei sutinkant su sutrumpinto ieškinio senaties termino taikymu, teisėjų kolegija neturi pagrindo peržiūrėti apylinkės teismo sprendimo dalyje dėl žemės mokesčio mokėjimo.

30. Apibendrinant išdėstytus argumentus, daroma išvada, kad yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apskųstoje dalyje ir priimti naują sprendimą – priteisti ieškovei 11 340 Eur žalos atlyginimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

31. Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 16 d. nutartimi ištaisytas rašymo apsirikimas ir patikslinta sprendimo rezoliucinė dalis, nurodant, kad atsakovas patyrė 3 363 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinę pagalbą, o ieškovė – 453,75 Eur bei iš ieškovės D. T. atsakovo naudai priteista 3 363 Eur bylinėjimosi išlaidų.

32. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismas priteisė neadekvačiai didelę sumą, ignoravo protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, neatsižvelgė, kad ieškovė už tapačias paslaugas išleido daugiau nei septynis kartus mažiau – 453 Eur. Darė prielaidą, kad teismas priteisė „sėkmės mokestį“.

33. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Rekomendacijose nurodytus rekomendacinius dydžius. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato aplinkybes, kurios turi būti įvertinamos, priteisiant išlaidas advokato pagalbai atlyginti. Nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

34. Atsakovas pateikė teismui 2024-01-22 PVM sąskaitą faktūra 3 000 Eur sumai, kurioje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė, teikiant paslaugas: ieškinio teisinė analizė; atsiliepimo į ieškinį parengimas; pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdžiuose. Taip pat atsakovas pateikė 2024-11-22 PVM sąskaitą faktūrą 363 Eur sumai, kurioje nurodyta, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė rengiantis ir atstovaujant teismo posėdžiuose.

35. Atsakovas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, byloje atliko šiuos veiksmus: 2023-08-16 pateikė atsiliepimą; 2 val. 28 min. dalyvavo teismo posėdžiuose – 2024-01-29 (21 min.), 2024-05-22 (1 val. 38 min.), 2024-11-25 (29 min.). Atsiliepimo surašymo metu maksimali priteistina suma už atsiliepimą sudarė 5 402,50 Eur, 2024-05-22 valandinis įkainis sudarė 211,03 Eur. Nagrinėjama byla vertintina kaip nesudėtinga, procesiniai dokumentai nėra didelės apimties, teikta nedaug bylos įrodymų. Palygintinos abiejų šalių turėtos išlaidos atstovo paslaugoms, kaip matyti ieškovė patyrė daugiau 7 kartus mažesnes išlaidas.

36. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad nors užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kiekvienos šalies turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas yra sprendžiamas individualiai ir ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) pagal išvardytus reikalavimus nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-701/2023).

37. Taigi atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, procesinių dokumentų apimtis, vykusių teismo posėdžių trukmę bei vadovaujantis kasacinio teismo praktika spręstina, kad atsakovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos procese yra akivaizdžiai per didelės ir nepagrįstos. Tuo vadovaudamasi, teisėjų kolegija pagrįstomis pripažįsta ½ dalį atsakovo pateiktų išlaidų ir pažymi, kad net ir tuo atveju išlaidos yra gerokai didesnės nei ieškovės, kuri susitarimus, lėmusius bylinėjimosi išlaidų dydį sudarė rūpestingiau. Pagrįstomis laikomos 1 681,50 Eur. Ieškinio tenkinimo procentas – 30 proc., todėl pirmosios instancijos procese atsakovui priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 1 177,05 Eur. Ieškovei pirmosios instancijos procese priteistina bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 136,13 Eur (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 5 dalis).

38. Apeliacinės instancijos procese ieškovė sumokėjo 256 Eur žyminio mokesčio. Atsakovas patyrė 1 936 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Kadangi apeliacinis skundas patenkintas, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovės naudai, o atsakovo išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškovės D. T. apeliacinį skundą tenkinti.

Alytaus apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 13 d. sprendimą panaikinti apskųstoje dalyje dėl žalos atlyginimo ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies. Ieškovės D. T. naudai iš atsakovo UAB „Almeida“ priteisti 11 340 Eur (vienuolika tūkstančių tris šimtus keturiasdešimt eurų) žalos atlyginimo.

Dalyje, kuria ieškinys atmestas, pritaikius ieškinio senatį, sprendimą palikti nepakeistą ir ieškinį toje dalyje palikti atmestą.

Perskirstyti pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas ir ieškovės D. T. naudai iš atsakovo UAB „Almeida“ priteisti 136,13 Eur (šimtą trisdešimt šešis eurus 13 centų) bylinėjimosi išlaidų, o atsakovo UAB „Almeida“ naudai iš ieškovės D. T. priteisti 1 177,05 Eur (tūkstantį šimtą septyniasdešimt septynis eurus 5 centus) bylinėjimosi išlaidų.

Apeliacinės instancijos procese ieškovės D. T. naudai iš atsakovo UAB „Almeida“ priteisti 256 Eur (du šimtai penkiasdešimt šeši eurai) bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Loreta BujokaitėJūra Marija StrumskienėEglė Surgailienė