Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Prano Kuconio ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. kasacinį skundą dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2007 m. gegužės 15 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnį paskirtos bausmės vykdymas P. M. atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 10 d. nutartis, kuria nuteistojo P. M. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, nukentėjusiųjų ir atstovo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį už tai, kad 2005 m. spalio 6 d., apie 15.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį ir ne sankryžoje sukdamas į kairę link įvažiavimo į šalutinį kelią, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio jį lenkiančiam V. Š. vairuojamam automobiliui ir su juo susidūrė. Teismai konstatavo, kad P. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 64, 153 punktų reikalavimus. Eismo įvykio metu nuo patirtų sužalojimų mirė V. Š. vairuojamo automobilio keleivis D. K., V. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o P. M. vairuojamo automobilio keleivei N. M. – nesunkus sveikatos sutrikdymas.

Kasaciniu skundu P. M. prašo panaikinti teismų sprendimus ir priimti jam išteisinamąjį nuosprendį, be to, pranešti prokurorui apie tai, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką galėjo padaryti V. Š.. Kasatorius, savaip interpretuodamas bylos aplinkybes bei joje esančius duomenis, neigia savo kaltę pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Jis nurodo, kad teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio nuostatas, netinkamai įvertino bylos aplinkybes bei įrodymus, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasatoriaus nuomone, teismai nevertino V. Š., kuris eismo įvykio metu buvo neblaivus, veiksmų, o vertinant byloje esančias specialistų išvadas nepagrįstai suteiktas prioritetas Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvadoms. Dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistės išvadų teismai nepasisakė. Kasatorius taip pat nurodo, kad teismai nepasisakė dėl aplinkybių, susijusių su liudytojo I. M. parodymais, netyrė eismo įvykio dalyvių veiksmų KET 181 punkto prasme. Byloje esančių abejonių dėl eismo įvykio aplinkybių, posūkio signalo rodymo teismai nevertino kasatoriaus naudai, o apeliacinės instancijos teismas, nutartyje nurodydamas, kad byloje nėra nustatyta, jog kasatorius buvo įjungęs kairįjį posūkio signalą, kasatoriaus nuomone, pažeidė nekaltumo prezumpciją ir neteisėtai perkėlė jam įrodinėjimo naštą.

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl P. M. nuteisimo

P. M. nurodo, kad dėl jam inkriminuoto eismo įvykio jis nėra kaltas. Tačiau iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad eismo įvykio, dėl kurio žuvo D. K. ir buvo sužaloti kiti asmenys, kaltininkas yra P. M..

Iš teismų sprendimuose aptartų įrodymų matyti, kad įvykio metu automobilį vairavęs P. M. ne sankryžoje sukdamas į kairę link įvažiavimo į šalutinį kelią, neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, ir nedavė kelio jį lenkiančiam V. Š. vairuojamam automobiliui. V. Š. nurodė, kad prieš susidūrimą jis važiavo paskui P. M. vairuojamą automobilį ir, įjungęs kairįjį posūkio signalą, pradėjo šį lenkti, tuo tarpu šis automobilis, nerodydamas posūkio, staiga pasuko į kairę pusę, užtvėrė jam kelią ir įvyko susidūrimas. V. Š. bandė stabdyti, tačiau susidūrimo neišvengė. V. Š. parodymus teismai vertino kartu su kitais įrodymais, tarp jų – specialistų išvadomis, ir savo sprendimuose pagrįstai jais rėmėsi. KET 153 punkte įsakmiai nurodyta, kad sukdamas į kairę (apsisukdamas) ne sankryžoje, vairuotojas privalo duoti kelią priešinga kryptimi važiuojančioms, o vietose, kur važiavimo kryptimi yra ne daugiau kaip viena eismo juosta, – ir jį lenkiančioms transporto priemonėms. P. M., automobiliu sukdamas į kairę, privalėjo įsitikinti, kad tai daryti bus saugu, o šioje situacijoje – duoti kelią jį lenkiančiam V. Š. vairuojamam automobiliui, tačiau, nesilaikydamas KET reikalavimų, to nepadarė. Teismai įvertino ir V. Š. veiksmus, tačiau atsižvelgę į byloje esančių įrodymų visumą ir jų tarpusavio ryšį padarė pagrįstą išvadą, kad šio eismo įvykio priežastis buvo P. M. padaryti minėti KET pažeidimai. Kasacinio skundo teiginiai dėl bylos aplinkybių, susijusių su KET 181 punkto taikymu, pagrįsti prielaidomis ir yra atmestini, nes teismai nenustatė, kad P. M., prieš susiduriant automobiliams, buvo įjungęs kairįjį posūkio signalą.

P. M. pažeidė Kelių eismo taisykles, dėl šių pažeidimų įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo D. K. ir buvo sužaloti kiti asmenys. Tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė Kelių eismo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, atsako pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Pagal šį baudžiamąjį įstatymą ir buvo kvalifikuota P. M. veika. Kasatoriaus motyvai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo nėra siejami su BK bendrosios dalies normų taikymu ar nusikalstamos veikos kvalifikavimu. Motyvų dėl paskirtos bausmės kasatorius nenurodo. Todėl šie klausimai nutartyje plačiau nesvarstomi.

Kasatoriaus teiginiai dėl bylos aplinkybių išnagrinėjimo ir įrodymų vertinimo nėra pagrįsti. Teismai šioje byloje savo išvadas dėl bylos aplinkybių grindė įrodymų visuma, kasatoriaus bei liudytojo I. M. nurodomos aplinkybės taip pat buvo vertintos. Teismai pasisakė ir dėl Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistės išvadų, jas vertino kartu su kitais įrodymais ir nurodė išsamius motyvus, kodėl remiasi Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistų išvadomis. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistės išvados dėl eismo įvykio mechanizmo prieštarauja šioje byloje esantiems įrodymams. Kasatoriaus argumentai, kad nebuvo tirti vieni ar kiti duomenys, atmestini. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad teismai, vertindami bylos aplinkybes ir įrodymus, nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra išdėstytos motyvuotos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl P. M. apeliacinio skundo, taip pat nurodyti ir motyvai, paaiškinantys, kodėl šis skundas atmetamas. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas apkaltinamąjį nuosprendį, įvertino, kad V. Š. įvykio metu buvo neblaivus, tačiau pagrįstai nurodė, kad tarp jo veiksmų ir eismo įvykio nebuvo priežastinio ryšio. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nuteistasis P. M., prieš susiduriant automobiliams, buvo įjungęs kairįjį posūkio signalą. Laikyti, kad padarydama šia išvadą kolegija pažeidė nekaltumo prezumpciją ir neteisėtai perkėlė P. M. įrodinėjimo naštą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo P. M. kasacinį skundą atmesti.