Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui A. M. dėl tėvystės nustatymo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas sutiko su ieškinio reikalavimais dėl tėvystės nustatymo bei vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, sutiko mokėti vaikui kas mėnesį 80,00 EUR dydžio išlaikymą, kitoje dalyje prašė ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad šalys yra vaiko S. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (94 b. l.); ieškovės vardu registruotos nuosavybės teisės į 13600,00 EUR vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini) (83-84 b. l.); jos mėnesio pajamas sudaro 419,35 EUR dydžio motinystės pašalpa bei 150,00 EUR suma, kurią moka J. B. vaiko R. B. išlaikymui (81-82 b. l.); VĮ „Regitra“ duomenų bazėje atsakovo vardu registruoti keturi įrašai apie išregistruotas transporto priemones; jis verčiasi individualia veikla pagal verslo liudijimą; paties atsakovo teigimu, jo mėnesio pajamos sudaro apie 300,00 EUR, kitų pajamų ar turto jis neturi; atsakovas turi du nepilnamečius išlaikytinius: E. M., gim. (duomenys neskelbtini), bei I. M., gim. (duomenys neskelbtini) (115-116 b. l.); ieškovės skaičiavimais, vaiko S. S. mėnesio poreikiai sudaro ne mažiau kaip 300,00 EUR.

Dėl tėvystės nustatymo

Atsakovas bylos nagrinėjimo eigoje savo pareiškimu pripažino S. S. tėvystę ir ji buvo įforminta gimimo liudijimu. Todėl priimtinas ieškovės ieškinio reikalavimų dalies atsisakymas ir civilinė byla dalyje dėl tėvystės nustatymo ir civilinės būklės aktų įrašų pakeitimo (išvestinis reikalavimas) nutrauktina.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje nėra ginčo dėl ieškinio reikalavimo, kuriuo prašoma nustatyti vaiko S. S. gyvenamąją vietą su ieškove, atsakovas su tuo sutinka. Todėl, įsitikinus, jog tai visiškai atitinka vaiko interesus, šis ieškinio reikalavimas tenkintinas.

Dėl išlaikymo priteisimo

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes nustatyta ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Ši teisės aktuose įtvirtinta abiejų tėvų (tiek gyvenančio kartu su vaiku, tiek atskirai nuo jo) pareiga materialiai išlaikyti vaikus yra vienoda, jos vykdymo tvarka detalizuota CK trečiosios knygos antrame skirsnyje.

Pareiga išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 straipsnio 1 dalis, 3.156 straipsnis). CK 3.155 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga prižiūrėti vaikus iki pilnametystės apima visus šeimos santykius. Abu tėvai privalo teikti išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnio 3 dalis). Materialinis išlaikymas išieškomas iš visų rūšių pajamų ir yra vaiko nuosavybė, kurią tvarko abu ar vienas iš tėvų uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnis). Tėvų prievolė išlaikyti vaikus yra turtinė asmeninė (lot. intuitu personae), todėl jos negalima perleisti kitiems asmenims, taip pat negalima atsisakyti jos vykdyti.

Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnyje numatyta, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos aiškinimo, jos svarbos, santykio su kitomis tėvų teisėmis ir pareigomis auklėjant ir prižiūrinti vaikus, yra suformuota ir nuosekliai plėtojama prioritetiškai ginant vaikų teises ir interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartį civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvams gyvenant skyrium vaikų išlaikymo pareiga negali būti įgyvendinama taip, jog su vienu iš tėvų gyvenančių vaikų gyvenimo sąlygos pablogėtų neproporcingai tėvų turtinei padėčiai (CK 3.193 straipsnio 1 dalis, 3.195 straipsnis), ar vienas iš tėvų sutiktų, kad kitas šios pareigos nevykdytų (CK 3.192 straipsnio 3 dalis, 3.159 straipsnio 1 dalis), ar vykdytų taip, jog vaiko išlaikymo lėšas su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų naudotų savo, o ne vaiko poreikiams tenkinti (CK 3.203 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas turi būti skirtas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti, tinkamoms sąlygoms vaiko fizinei ir protinei būklei vystytis sudaryti, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui.

Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus teisinius kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, jog nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje G. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. Taigi sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai.

Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad toks orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje V. S. v. M. S., byla Nr. 3K-3-259/2004).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad tėvų turtinės galimybės išlaikyti vaikus gali būti nevienodos (skirtis jų gaunamos pajamos ir kt.). Dėl to CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtinta, kad abu tėvai išlaikymą vaikui privalo teikti proporcingai savo turtinei padėčiai. Didesnes pajamas gaunantis tėvas turi prisiimti ir didesnę dalį vaikui išlaikyti reikalingų išlaidų. Kuriam nors iš tėvų pareiškus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, išlaikymo dydis apskaičiuotinas ne tik pagal jo, bet ir pagal vaiko kito iš tėvų gaunamas pajamas, kartu įvertinant tai, kad šiam, su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta. Svarbiausia, kad vaikui priteisiamo išlaikymo sumos ir kito tėvo, su kuriuo vaikas lieka gyventi, gaunamų pajamų pakaktų normaliai vaiko radai ir ugdymuisi užtikrinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2010. Teismų praktika. 2010, 33). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr. 3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tai reiškia, kad tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Nustatydamas iš atsakovo vaikui S. S. priteistiną išlaikymo sumą teismas įvertina šias bylai reikšmingas aplinkybes: 1) ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei atsakovo; 2) atsakovas, be S. S., turi dar du išlaikytinius; 3) nežiūrint to, kad atsakovas nedirba pagal darbo sutartį ir nėra oficialių duomenų apie jo realias pajamas, jis yra visiškai darbingas ir turi realias galimybes gauti didesnes nei 300,00 EUR dydžio mėnesio pajamas; 4) ieškovės nurodomas vaiko S. S. mėnesio poreikių dydis (300,00 EUR) neviršija 1 MMA (350,00 EUR), todėl laikytinas protingu. Įvertinęs ir pasvėręs paminėtų bylai reikšmingų aplinkybių visumą, prioritetiškai atsižvelgdamas į vaiko interesų svarbą, teismas sprendžia, jog iš atsakovo vaiko išlaikymui kas mėnesį priteistina 120,00 EUR dydžio suma.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.). Ieškovės bylinėjimosi išlaidos sudaro 41,00 EUR dydžio žyminis mokestis, 350,00 EUR advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus bylą dėl dalies reikalavimų, byla nagrinėjama dėl vieno neturtinio reikalavimo (100 procentų tenkintinas) ir vieno turtinio pobūdžio reikalavimo (80 procentų tenkintina), teismas laiko, kad tenkintina ieškinio reikalavimų dalis sudaro 90 procentų. Byla dalyje dėl reikalavimo nustatyti tėvystę nutraukta, ieškovei atsisakius ieškinio, todėl ieškovei grąžintina 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 30,75 EUR (CPK 87 str. 2 d.). Iš atsakovo ieškovei priteistina patirtų išlaidų advokato pagalbai dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų daliai, t. y. 315,00 EUR.

Valstybės bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 54,00 EUR dydžio žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 81,06 EUR antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (102 b. l.). Patenkinus 90 procentų ieškinio reikalavimų, iš atsakovo valstybei priteistina 121,55 EUR dydžio šių išlaidų dalis (CPK 96, 99 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 271, 282, 400-407 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti vaiko S. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ieškove R. S..

Priteisti iš atsakovo A. M. išlaikymą jo vaikui S. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 120,00 EUR (vieną šimtą dvidešimt eurų 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo dienos (duomenys neskelbtini) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Vaikui S. S. priteisto išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę R. S..

Priimti ieškinio reikalavimo dėl tėvystės nustatymo atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje bei dalyje dėl civilinės būklės aktų pakeitimo nutraukti.

Kitoje dalyje – ieškinį atmesti.

Įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei R. S. 30,75 EUR žyminio mokesčio, sumokėto 2015-07-21 bei 2015-07-27 mokėjimo nurodymais.

Priteisti iš atsakovo A. M. ieškovei R. S. 315,00 EUR (tris šimtus penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. M. valstybei 121,55 EUR (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą 55 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.